14/10/2026
"Todėl kai dvylikametis sako „nenoriu mokytis lietuviškai“, galbūt verta pažvelgti šiek tiek toliau nei į ateinantį šeštadienį. Pagalvoti apie septyniolikmetį, kuris vieną dieną pradės klausti: „Kas aš esu? Kur mano šaknys? Kokia mano vieta pasaulyje?“
Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė – ne nuspręsti už jį, kuo jis turi būti, o pasirūpinti, kad užaugęs jis turėtų galimybę rinktis. Ir galbūt tai yra viena didžiausių lituanistinio ugdymo verčių."
Kviečiu skaityti mintis sudėtas į straipsnį ir džiugu, kad mūsų tarpe yra daug vaikų, kurie mokosi savaitgalinėje mokykloje jau ne pirmi metai.
„Nenoriu.“ „Neįdomu.“ „Kam man to reikia?“ „Aš ir taip moku lietuviškai.“ Daugelis užsienyje vaikus auginančių tėvų anksčiau ar vėliau išgirsta šiuos žodžius. Ypač tuomet, kai vaikui prasideda ankstyvoji paauglystė.Dar visai neseniai jis noriai lankė lituanistinę mo...