Foreldrestøttelinjen

Foreldrestøttelinjen Foreldrestøttelinjen- Лінія підтримки батькам - Linia wsparcia dla rodziców - Paramos linija tėvams - Линия поддержки родителям

22/05/2026

👋 Ми — волонтери організації Voksne for Barn — запрошуємо мам на ресурсну зустріч.

«Voksne for Barn» — норвезька організація, яка підтримує дітей і батьків, створюючи безпечний простір для розвитку, розуміння та емоційної підтримки.

✨ «Мама, яка втомилась» ✨

Тепла зустріч для мам, які втомилися бути “сильними”, але дуже потребують підтримки, ресурсу та можливості трохи видихнути серед своїх.

У програмі: • виступи спеціалістів і підтримувальні бесіди
• зустріч із сомнологом про сон і про те, як базові потреби впливають на наш стан і якість життя
• практики, які допоможуть побачити ресурси, що вже існують всередині вас
• атмосфера тепла, підтримки та наповнення енергією

👶 Можна приходити з дітьми
Для дітей будуть окремі заняття з розвитку емоційного інтелекту.

📍 Кількість місць обмежена
📱 Реєстрація за телефоном: 967 25 731

Ведучі зустрічі:

• Alina Wiese — психолог-психотерапевт із Литви, консультант Лінії підтримки організації «Voksne for Barn»

• Еліна Сухачова — арттерапевт, консультант Лінії підтримки організації «Voksne for Barn»

• Крістіна Січкаренко — психолог у навчанні, консультант Лінії підтримки організації «Voksne for Barn»

• Тетяна — сомнолог, консультант Лінії підтримки організації «Voksne for Barn»

• Oльга Віктор — український психолог, психотерапевт, консультант Лінії підтримки організації «Voksne for Barn»

📅 7 червня
🕐 13:00–15:00
📍 Lille Grensen,5 Осло
Двері відкриваються о 12.45🙌
💛 Будемо раді поділитися знаннями, досвідом і створити простір підтримки, розуміння та турботи для кожної мами.

Siais laikais, kai daugelis jaučia, kad pasaulį gaubia niūrūs debesys, svarbu turėti dieną, skirtą džiaugsmui, bendryste...
16/05/2026

Siais laikais, kai daugelis jaučia, kad pasaulį gaubia niūrūs debesys, svarbu turėti dieną, skirtą džiaugsmui, bendrystei ir vienybei.

Ir svarbiausia – dieną, kai į pirmą vietą iškeliame vaikus. Būtent tai, be jokios abejonės, mes darome geriausiai.

Tačiau dažnai turime stengtis geriau iškelti vaikus į pirmą vietą ir likusią metų dalį.

❤️ Vaikai, kurie bijo pasakyti seneliams ir draugams, ką jie myli.
❤️ Vaikai, kurie suprato, kad kai kurie juos laiko „prastesniais“.
❤️ Vaikai, kurie nesulaukia pagalbos kovojant su patyčiomis ir atskirtimi.
❤️ Vaikai, augantys šeimose, susiduriančiose su skurdu vienoje turtingiausių pasaulio šalių.
❤️ Vaikai, kurie lieka nematomi šeimose, kur tėvai kovoja su sveikatos problemomis ar priklausomybėmis.
❤️ Vaikai, kurie ne visada jaučia, kad vaiko teisių apsauga yra šalia, kai jiems to labiausiai reikia.
❤️ Vaikai pabėgėliai, bandantys rasti savo vietą Norvegijos visuomenėje, tuo pat metu nešdamiesi viską, ką prarado.
❤️ Vaikai, kurie anksti pasuko netinkamu keliu ir blogiausiu atveju padarė nusikalstamų veikų.

Visi šie vaikai nusipelno būti vienodai matomi, vienodai vertinami visuomenės ir vienodai stipriai remiami visus metus – taip pat, kaip vaikai gegužės 17-osios eitynėse visoje šalyje.

Tai turėtų būti vienas svarbiausių tikslų, kuriuos galime turėti kaip visuomenė 🫶🏼

Tėvystėje kyla įvairių iššūkių – kartais prireikia patarimo, palaikymo ar tiesiog žmogaus, kuris išklausytų.Jeigu susidu...
06/05/2026

Tėvystėje kyla įvairių iššūkių – kartais prireikia patarimo, palaikymo ar tiesiog žmogaus, kuris išklausytų.

Jeigu susiduriate su sunkumais auginant vaikus, neramu dėl vaiko elgesio, emocinės būsenos ar šeimos situacijos – kviečiame skambinti į pagalbos tėvams liniją lietuvių kalba.

Paskambinę galėsite pasikonsultuoti, gauti emocinį palaikymą bei informaciją, kur kreiptis tolesnės pagalbos. Prireikus padėsime rasti tinkamiausias pagalbą teikiančias įstaigas ar specialistus.

Konfidencialumas garantuojamas.
📱 Telefonas: (+47) 905 70 575

🕓 Skambinimo laikas:
• Antradieniais 16:00–19:00
• Trečiadieniais 10:00–12:00

📧 El. paštas: [email protected]
Atsakymą gausite savaitės bėgyje.

💬 Dėl konsultacijos kitu laiku taip pat galite susisiekti SMS žinute arba el. paštu.
Jūs neprivalote su viskuo tvarkytis vieni.

Balandžio 19 d įvykęs seminaras apie tai ką sako "Sveikos, bet aštrios vaiko emocijas" buvo būtent toks kokį ir kūrėme -...
22/04/2026

Balandžio 19 d įvykęs seminaras apie tai ką sako "Sveikos, bet aštrios vaiko emocijas" buvo būtent toks kokį ir kūrėme - šiltas, gyvas ir prasmingas 🌟

Džiaugiamės, kad susitikimas subūrė tiek įsitraukusių dalyvių, kurie dalijosi, klausė ir kūrė saugią erdvę mūsų bendram augimui šioje temoje. Jūsų grįžtamasis ryšys, padėkos ir noras sugrįžti dar kartą mums yra didžiulis įvertinimas 💛

Bendrai sujungtos organizatorių žinios, patirtys ir požiūriai leido pažvelgti į vaiko emocijas kompleksiškai, išryškinti svarbiausius akcentus ir pasiūlyti praktiškai pritaikomų pratimų bei įžvalgų. Tai buvo ne tik dalinimasis žiniomis, bet ir bendras kūrimo procesas su Jumis 🙌

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie dalyvavo ir buvo kartu 🙏

Labai dėkojame Kristina Tamaliūnaitė Skučienė už gražias nuotraukas 📸🙏

💫 Kviečiame ir toliau likti ryšyje ir bendradarbiauti su Voksne for Barn organizacija kuri, kaip ir mes, siekia girdėti vaiko poreikius ir padėti suaugusiesiems juos atliepti 👼🤱

🌿 Iki kitų susitikimų!

Daugiau informacijos rasite organizacijos puslapyje: https://vfb.no/
Taip pat galite tapti šios organizacijos nariu: https://vfb.no/bli-medlem/

Atstumtas draugųVaikai gali būti labai žiaurūs atstumdami kitus, ir tai gali sukelti nusivylimą bei liūdesį. Suaugusieji...
18/04/2026

Atstumtas draugų

Vaikai gali būti labai žiaurūs atstumdami kitus, ir tai gali sukelti nusivylimą bei liūdesį. Suaugusieji tokioje situacijoje gali nemažai padaryti, kad padėtų ir palaikytų vaiką.

Draugystė yra svarbi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Geri socialiniai įgūdžiai suteikia tvirtą pagrindą vaiko emocinei raidai. Niekur kitur vaikai taip gerai neišmoksta reguliuoti savo emocijų kaip bendraudami su bendraamžiais. Būtent čia jie mokosi bendrauti, keistis informacija ir aiškiau išreikšti savo mintis, jei jų nesupranta. Jie mokosi kalbėti ir žaisti paeiliui. Jie praktikuojasi rasti veiklą, kuri tinka visiems, nesutikti ir spręsti konfliktus. Jie mokosi dalintis, taip pat suprasti vieni kitų jausmus ir norus.

Socialios būtybės
Su kuo stengiamės susidraugauti ir kaip tai darome, veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir tai, ko išmokstame bei ką galime pasiekti. Būti ignoruojamam ir atstumtam iš bendruomenės kartais tenka visiems, ir tai gali būti skaudu bei nemalonu. Tiek gebėjimas užmegzti kontaktą, tiek susidoroti su atstūmimu priklauso nuo mūsų patirties ir nuo to, kokie norime būti.
Žmonės yra socialios būtybės, todėl socialinis atstūmimas gali būti toks pat skausmingas kaip fizinis skausmas. Jei jūsų vaikas yra atstumiamas ar jaučiasi išduotas, svarbu pabandyti suprasti jo jausmus, ypač jei jis liūdi ar pyksta. Tuomet galite padėti rasti būdų, kaip spręsti problemą – ar tai būtų kito vaiko pakvietimas ateiti pažaisti, ar smagios veiklos sugalvojimas vienam.

Žiaurus atstūmimas
„Ar galiu prisijungti?“ ir „Gal pažaiskime kartu?“ – tai du klausimai, kurie gali sukelti tiek džiaugsmą ir palengvėjimą, tiek skausmą ir nesaugumo jausmą. Vaikai gali būti žiaurūs atstumdami kitus, ir dėl to klasės draugai ar bendraamžiai gali labai nusiminti. Kaip reaguojate, kai jūsų šešiametė verkia, nes ją „paliko“ geriausia draugė?
Suaugusiam natūralu norėti įsikišti, paguosti ir nuraminti vaiką. Tačiau tai ne visada padeda. Lengva pasakyti: „nekreipk dėmesio, gali žaisti su kitais“. Tačiau nuvertinti vaiko jausmus taip pat nėra geras sprendimas. Kiek tokie žodžiai iš tikrųjų padeda? Jei jūs pats nerimaujate prieš pristatymą ar bijote eiti pas odontologą, tikriausiai nenorėtumėte girdėti tokių frazių.
Nuvertindami vaiko išgyvenimus ir jausmus, galime paskatinti jį manyti, kad sunkias emocijas reikia slėpti ir apie jas nekalbėti. Tai nėra naudinga. Geriau parodyti vaikui, kad jo patirtis yra skaudi, bet visada galima rasti sprendimą. Svarbu priminti vaikui, koks jis vertingas, ir skatinti jį kalbėti su savimi maloniai bei palaikančiai. Taip pat svarbu paaiškinti, kad normalu, jog ne visi žmonės visada mus mėgsta – juk taip yra su kiekvienu.

Jausti ir suprasti emocijas
Vaikams dažnai reikia suaugusiųjų pagalbos, kad jie suprastų savo jausmus. Tai galioja ir paauglystėje. Pagalvokite, kiek daug naujų ir sudėtingų emocijų kyla šiuo gyvenimo etapu. Todėl šiuo laikotarpiu tėvų artumas ir palaikymas yra ypač svarbūs.
Padėdami vaikui suprasti jo emocijas ir parodydami, kad jos yra normalios, suteikiate jam daugiau saugumo.
Kai kuriems žmonėms lengviau reikšti ir aptarti jausmus nei kitiems. Kai kurios vaiko emocijos taip pat gali būti lengviau priimamos nei kitos. Pavyzdžiui, suaugusiajam dažnai lengviau priimti liūdintį vaiką nei labai supykusį. Mūsų tolerancija skirtingoms emocijoms labai skiriasi – tarp žmonių, šeimų ir kultūrų.

Padėti vaikams žaidime
Suaugusieji gali daug padaryti, kad padėtų vaikams, kuriems sunku žaisti kartu su kitais. Galime padėti jiems pasirinkti veiklas, kurios patinka ir kitiems vaikams, taip pat atskleisti vaiko stipriąsias savybes, kad kiti jas pastebėtų.
Kai kurie vaikai turi savybių, kurios padeda lengviau įsitraukti į žaidimą ir jame išlikti: jie moka laukti savo eilės, duoda teigiamą grįžtamąjį ryšį kitiems, geba priimti savo idėjų atmetimą nesupykdami, yra kūrybingi ir gerai įsijaučia į vaidmenis žaidime. Šias savybes galima ugdyti ir namuose:
• žaisti stalo žaidimus ir mokytis laukti savo eilės bei priimti, kad ne visada laimima
• kalbantis su vaiku apie draugus rodyti smalsumą, o ne nerimą
• bendradarbiauti su darželiu, siekiant padėti vaikui suprasti, kas padeda ar trukdo sėkmingam žaidimui
• žaisti vaidmeninius žaidimus namuose

Draugystė augant
Draugystė yra svarbi vaikų socialinės ir emocinės raidos dalis. Vaikai daug išmoksta kurdami savo draugystes, tačiau jiems taip pat reikia patarimų ir palaikymo. Vaikai pereina kelis draugystės etapus, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus, draugystė yra naudinga jų vystymuisi.
• Per draugystę vaikai geriau pažįsta save, o tai teigiamai veikia jų tapatybės formavimąsi. Draugystė taip pat padeda ugdyti socialinius įgūdžius.
Vaikai jaučiasi saugesni turėdami su kuo pasikalbėti apie sunkumus ir kas gali juos palaikyti. Šis saugumo jausmas, kaip rodo tyrimai, gali turėti teigiamą poveikį vaiko psichinei ir fizinei sveikatai net ir suaugus.
• Kai kuriems vaikams susirasti draugų yra lengva ir natūralu. Jie yra atviri, mėgsta bendrauti ir lengvai sulaukia kitų vaikų dėmesio. Tačiau taip yra ne visiems – kai kuriems draugystė gali atrodyti sudėtinga ir sunki.
• Vaikystės draugystės yra kupinos pakilimų ir nuosmukių. Kartais jos neišlieka, kyla konfliktų, ir dauguma vaikų patiria nesėkmių, kurios gali paveikti jų pasitikėjimą savimi.

Turite klausimu? Jus visada gali kreiptis i musu psichologines pagalbos konsultacine linija antradieniais nuo 16 iki 19 val bei treciadieniais nuo 11 val tel. +4790570575 arba rasyti mums i [email protected]

28/03/2026
Persikėlimas į kitą šalįYra daug skirtingų priežasčių, kodėl žmonės išvyksta iš savo gimtosios šalies, kad sukurtų naują...
27/03/2026

Persikėlimas į kitą šalį
Yra daug skirtingų priežasčių, kodėl žmonės išvyksta iš savo gimtosios šalies, kad sukurtų naują gyvenimą kitur. Vieni išvyksta savo noru – dėl darbo galimybių, studijų ar noro keliauti. Kiti yra priversti bėgti dėl karo, skurdo ar gamtos katastrofų.
Sunku atsisveikinti su tuo, ką pažįsti, ir pradėti viską iš naujo kitoje vietoje. Priprasti prie naujos šalies užtrunka. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems natūralu gedėti. Daugelis jaučia kaltę dėl tų, kuriuos paliko. Galbūt nebuvo galimybės tinkamai atsisveikinti, ir teko palikti svarbius dalykus.
Persikėlimas vaikystėje reiškia, kad vaikai turi nutraukti saugius ryšius su vietomis ir žmonėmis. Jie susiduria su skirtingais papročiais, taisyklėmis ir idėjomis apie tai, kas yra tinkamas gyvenimo būdas ir elgesys. Tai juos veikia ir daro įtaką jų mintims bei jausmams.
Sielvartas visai šeimai
Įprasta, kad kai kurie šeimos nariai sunkiau išgyvena persikėlimą nei kiti, o daugelis vaikų iš pradžių net nesupranta, kad persikėlimas yra nuolatinis. Būkite kantrūs, net jei būna pakilimų ir nuosmukių. Prisitaikymas prie naujos šalies dažnai užtrunka ilgai – daugeliui tai gali trukti kelerius metus.
Palaikykite vaikus, kai jie išgyvena sielvartą dėl to, ką paliko. Jiems gali būti naudinga išgirsti, kad sunkumai yra normalu ir kad laikui bėgant bus lengviau. Naudokite humorą! Papasakokite linksmų istorijų apie savo patirtį ir nesusipratimus su nauja kalba ar kultūra – tai padės vaikams jaustis ne vieniems.
Tėvų ilgesys daro įtaką vaikams
Labai daug žmonių, kurie pabėgo iš savo gimtosios šalies, jaučia stiprų norą sugrįžti, kai tik atsiras galimybė. Kai kuriems ši svajonė trukdo įsitvirtinti Norvegijoje, nes jų galvoje Norvegija yra tik laikina stotelė. Tai daro įtaką ir vaikų patirčiai gyvenant čia.
Net jei vaikai patys nepatyrė persikėlimo, jie jaučia suaugusiųjų ilgesį ir nerimą. Tie, kurie atvyko iš karo zonų, dažnai gyvena tarsi dviejose realybėse per televiziją ir socialinius tinklus. Tai veikia šeimos atmosferą. Kai kuriems vaikams gali atrodyti, kad tėvai per daug dėmesio skiria gyvenimui senoje šalyje, o kiti gali jausti, kad tėvai pernelyg užsiėmę praktiniais reikalais ir prisitaikymu Norvegijoje. Vaikams gali reikėti daugiau paguodos, pagalbos ir palaikymo jų kasdieniame gyvenime.
Padėkite vaikams įleisti šaknis Norvegijoje. Tegul ji tampa jų namais, o ne tik laikina stotele. Galite kartu tyrinėti šalį ir mokytis apie norvegų kultūrą.
Išlaikykite ryšį su praeitimi
Vis dėlto svarbu išlaikyti ryšį su ankstesniu gyvenimu, ypač vaikams. Nepamirškite jų kilmės ir kitos tėvynės. Padėkite jiems išlaikyti ir stiprinti gimtąją kalbą. Dalinkitės istorijomis, kalba ir prisiminimais. Rodykite nuotraukas arba pasakokite apie vietas ir žmones. Jei įmanoma, palaikykite ryšį su šeima ir draugais.
Apie ką verta pagalvoti / pasikalbėti:
• Kaip manote, kaip jūsų persikėlimo istorija veikia jūsų gyvenimą Norvegijoje?
• Kaip, jūsų nuomone, persikėlimas veikia jūsų vaiką?
• Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ko jis/ji pasiilgsta iš gimtosios šalies.
• Pasikalbėkite apie tai, kas jam/jai patinka Norvegijoje ir kas atrodo kitaip. Galite pasidalinti savo mintimis ir patirtimi.
• Papasakokite vaikams apie savo jausmus ir patirtį atvykus į Norvegiją.
• Kaip galite geriau suprasti ir palaikyti savo vaiką? Galbūt vaikas pats turi pasiūlymų ar norų.

Brošiūrą galite nemokamai atsisiųsti čia:
https://vfb.no/foreldrestottelinjen/osteuropeisk-materiell/

Kaip pasakyti vaikams, kad tėvai skiriasi?Nėra vieno teisingo būdo, kaip pasakyti vaikams, kad ketinate išsiskirti. Nors...
20/03/2026

Kaip pasakyti vaikams, kad tėvai skiriasi?

Nėra vieno teisingo būdo, kaip pasakyti vaikams, kad ketinate išsiskirti. Nors vaikai tikriausiai jau nujaučia, kad kažkas vyksta, svarbu, kad jūs patys būtumėte visiškai tikri prieš jiems ką nors sakydami. Skirkite tam pakankamai laiko ir įsitikinkite, kad nei jūs, nei vaikai neturite įsipareigojimų, kurių vėliau nebūtų galima atšaukti.

Leiskite vaikams tai išgirsti iš jūsų, o ne iš kitų, jei jau pradėjote apie tai informuoti kitus suaugusiuosius. Taip pat svarbu, kad vaikai apie tai sužinotų iš anksto, prieš jums išsikeliant, kad galėtų pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Kiek įmanoma, vaikams bus geriau, jei apie išsiskyrimą jiems pranešite kartu. Svarbu, kad būtumėte gerai tam pasiruošę ir sutelktumėte bendrą dėmesį į tai, jog šio pokalbio centre yra vaikai ir jų jausmai.

Tikriausiai per pirmą pokalbį neaptarsite visko, ką norite pasakyti. Labiausiai tikėtina, kad po pirmojo pokalbio vaikai supras tik tai, jog jūs skiriatės. Todėl būkite pasiruošę, kad teks kartoti informaciją arba kelis kartus atsakyti į tuos pačius klausimus.

Susitarkite dėl bendros istorijos
Svarbu, kad vaikas turėtų aiškų paaiškinimą, todėl susitarkite dėl jo iš anksto. Galite paaiškinti, kad tarp jūsų yra nesutarimų, tačiau apibūdinkite juos vienodai. Laikykitės to paties paaiškinimo ir tada, kai su vaiku kalbate atskirai. Nesakykite vaikams, kad mama ir tėtis nebemyli vienas kito, nes vaikai gali pradėti galvoti, kad jūs galite nustoti mylėti ir juos.

Leiskite vaikams užduoti klausimus
Ramiai ir konkrečiai atsakykite į vaikų klausimus. Gali būti, kad į kai kuriuos klausimus nenorėsite atsakyti – tuomet visiškai tinka pasakyti, kad tai yra suaugusiųjų reikalas. Iš anksto pagalvokite, kokius klausimus vaikai gali užduoti, ir susitarkite, kaip į juos atsakysite.

Būkite nuoširdūs
Venkite dalintis visomis detalėmis su vaiku, tačiau būkite nuoširdūs tame, ką pasakojate.

Venkite nurodinėti, ką vaikas turėtų galvoti
Pasistenkite iš anksto nenustatyti, kaip vaikas turėtų vertinti skyrybas. Mes, suaugusieji, dažnai linkę kalbėti apie išsiskyrimą kaip apie kažką „kas buvo geriausia visoms pusėms“, tačiau svarbu prisiminti, kad vaikui tai nebūtinai taip atrodo. Suteikite vaikui galimybę pačiam įvardyti, kas jam yra sunku, ir išreikšti savo jausmus dėl išsiskyrimo.

Pabrėžkite, kad tai nėra vaiko kaltė
Jums nebūtina vartoti žodžio „kaltė“, tačiau aiškiai pasakykite, kad tai yra suaugusiųjų sprendimas ir kad tai nėra dėl to, ką vaikas padarė ar galėjo padaryti kitaip. Tokie paaiškinimai kaip „mes per daug ginčijamės“ arba „mes esame labai pavargę“ suaugusiesiems gali atrodyti neutralūs, tačiau vaikas, ką tik išgirdęs, kad tėvai skirsis, gali lengvai pagalvoti, kad tėvai ginčijasi dėl jo. Daugelis ginčų kyla būtent dėl tėvystės klausimų: kas pasiims vaiką, kas paruoš pietų dėžutę, kas liks namuose su sergančiu vaiku?

Kontroliuokite savo jausmus
Visiškai normalu ir priimtina tiek pasakyti, tiek parodyti, kad jūs, suaugusieji, esate liūdni. Tačiau stiprias emocijas reikėtų išlieti su kitais suaugusiaisiais, o ne su vaikais. Suaugusiųjų emocijos gali vaikams kelti nesaugumo jausmą, ypač tokios kaip liūdesys ir sielvartas. Jei vaikas mato, kad jums labai liūdna, jis ar ji gali pradėti slėpti savo jausmus arba vengti užduoti sudėtingus klausimus, kad jūsų dar labiau nenuliūdintų. Jei susigraudinate, įvardykite savo jausmus ir paaiškinkite vaikui, kad po kurio laiko pasijusite geriau.
Jeigu vienas iš jūsų patiria daug stiprių emocijų, susijusių su išsiskyrimu, ir abejoja, ar galės išlikti ramus tokio pokalbio metu, vertėtų apsvarstyti, ar kitas iš jūsų neturėtų pirmojo pokalbio su vaiku pravesti vienas.

Pritaikykite informaciją pagal vaiko amžių
Gali būti naudinga informaciją pritaikyti pagal vaiko amžių ir raidą. Mažesniems vaikams dažnai pakanka paprastos informacijos, kurią reikia pakartoti kelis kartus.

Suteikite vaikams laiko ir erdvės reaguoti
Vaikai gali greitai pavargti nuo kalbėjimo, jiems gali prireikti pabūti vieniems, pamąstyti ar užsiimti visai kitais dalykais. Tai yra jų būdas susidoroti su situacija, ir tai reikia gerbti. Jei vaikas parodo, kad nori pabūti vienas, atsitraukite ir leiskite jam tai padaryti. Tuo pačiu parodykite, kad esate šalia ir pasiekiami, jei vaikui prireiktų su kuo nors pasikalbėti ar sulaukti paguodos.

Būkite aiškūs – abu tėvai vis dar bus šalia vaikų
Pasakykite vaikui, kad niekada nenustos būti jo mama ar tėčiu, net jei gyvenate atskirai. Tai nėra savaime suprantama, ypač jaunesniems vaikams. Todėl ypatingai svarbu tai pabrėžti ir, jei reikia, kartoti vaikams iki dešimties metų. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Aš visada būsiu tavo tėtis, net jei negyvensime kartu kasdien“ arba „Mes vis tiek būsime su jumis abiem, bet paeiliui“.

Turite klausimu? Jus visada gali kreiptis i musu psichologines pagalbos konsultacine linija antradieniais nuo 16 iki 19 val bei treciadieniais nuo 11 val tel. +4790570575 arba rasyti mums i [email protected]

⚠️🚸 Su vaikais būtina kalbėti apie katastrofas!Vaikai ir paaugliai dažnai susiduria su stipriais įspūdžiais naujienose, ...
02/03/2026

⚠️🚸 Su vaikais būtina kalbėti apie katastrofas!
Vaikai ir paaugliai dažnai susiduria su stipriais įspūdžiais naujienose, socialiniuose tinkluose ir girdimuose pokalbiuose. Jie ne tik girdi, bet ir mato šiurpius vaizdus bei tragiškas istorijas, kurios lengvai gali sukelti baimę ir nesaugumo jausmą. Mintys apie tai, kas įvyko, ir nerimas dėl to, kas gali nutikti jiems ar jų artimiesiems, daro vaikus nerimastingus ir išsigandusius. Svarbu prisiminti, kad vaikai turi lakią vaizduotę, o tai, ko jie nesupranta, kelia papildomą nerimą. Kai vaikai negauna atsakymų į savo klausimus, jie dažnai juos susikuria patys – ir dažniausiai tie atsakymai būna daug baisesni nei tikrovė.
Kaip tėvai ar globėjai, jūs atliekate svarbų vaidmenį padėdami vaikui susidoroti su visa šia informacija taip, kad ji netaptų per sunki ar net traumuojanti. Jūs galite padėti vaikui išreikšti savo mintis ir jausmus žodžiais, palaikyti jį suprantant ir išgyvenant tai, kas vyksta.
Būti šalia, rodyti supratimą ir suteikti saugumo jausmą – itin svarbu, kad vaikas galėtų nusiraminti ir susidoroti su sudėtinga situacija.
Daugelis tėvų nežino, kaip kalbėti su vaikais apie bauginančius įvykius. Todėl parengėme keletą patarimų, kaip suaugusiesiems geriausia kalbėti su vaikais apie tai, kas kelia baimę:

📌 Bijoti – normalu.
Vaikai turi žinoti, kad jausti nerimą, baimę ar susirūpinimą neįprastų ar bauginančių įvykių metu yra visiškai normalu. Paaiškinkite, kad stiprūs jausmai nėra pavojingi, leiskite jiems verkti, parodyti, kad jie išsigandę. Neskubėkite vaiko greitai nuraminti. Kai suaugusieji su supratimu ir atvirumu reaguoja į vaikų išgyvenimus, vaikams lengviau išreikšti savo mintis ir pasidalinti tuo, kas jų širdyje. Tai taip pat padeda išvengti baimės kaupimosi viduje.
Pateikite savo jausmų pavyzdžių, pavyzdžiui: „Aš taip pat jaučiu nerimą, kai girdžiu tokias naujienas.“ „Man irgi kartais būna baisu apie tai pagalvojus.“ Taip parodysite, kad nerimastingi jausmai būdingi visiems ir kad apie juos kalbėti yra normalu ir saugu.
Taip pat paaiškinkite, kad yra įvairių būdų susidoroti su nerimu ir baime: pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia baimę; nuveikti ką nors malonaus; išeiti pasivaikščioti, pažaisti, piešti ar padaryti pertrauką nuo naujienų srauto.

👂 Klausykite.
Gebėjimas klausytis – viena svarbiausių suaugusiųjų užduočių tokiose situacijose. Atsisėskite šalia vaiko, pažvelkite jam į akis ir parodykite, kad turite jam laiko. Paklauskite, ką jis jau žino apie įvykius, kas jį neramina, ką jis mano apie tai, kas nutiko. Atminkite – vaikai dažnai žino daugiau, nei manome, tačiau gali kai ko nesuprasti ar nematyti viso konteksto.
Atsakykite į tuos klausimus, kuriuos vaikas iš tiesų užduoda, o ne tik į tuos, kurie jums atrodo svarbūs. Suteikite vaikui erdvės savo mintims, užduokite atvirus, „pagarbiai smalsius“ klausimus.
Taip galėsite suprasti, kas iš tiesų jį neramina ir domina. Pavyzdžiui: „Ką tu jauti, kai apie tai girdi?“ arba „Ar yra kas nors, kas tau atrodo ypač baisu?“

⁉️ Klauskite.
Jei pastebite, kad vaikas nerimauja ar užsisklendžia, svarbu išsiaiškinti, kas jį slegia.
Kai kurie vaikai nutyli apie tai, kas juos jaudina, nes neranda žodžių arba nenori apkrauti suaugusiųjų. Atsargiai paklauskite, ar jis nematė ar negirdėjo ko nors, kas jį išgąsdino, ar turi klausimų. Taip galėsite padėti išsklaidyti nesusipratimus ar baimes, kilusias dėl neteisingos informacijos.
Paaiškinkite, kad normalu, jei galvoje kyla daug minčių, ir kad jis visada gali kreiptis į jus, jei kas nors neaišku ar kelia nerimą – net ir vėliau, ne tik iškart.

💯 Būkite sąžiningi ir atviri.
Atvirai aptarkite su vaiku tai, kas įvyko – fantazijos gali būti baisesnės už realybę. Padėkite vaikui suprasti situaciją pateikdami faktus ir žinias, kurie sumažins nereikalingą baimę ir sumaištį.
Vaikai greitai pastebi, jei suaugusieji kažką slepia ar vengia atsakyti. Todėl kalbėkite atvirai, bet pateikite informaciją, pritaikytą vaiko amžiui ir brandos lygiui. Vaikams reikia aiškios ir patikimos informacijos, išdėstytos jiems suprantama kalba. Stenkitės kalbėti vaiko kalba. Tačiau neperkraukite detalėmis – kalbėkite aiškiai ir konkrečiai, kad vaikas galėtų suprasti situaciją. Nedramatizuokite, aiškinkite ramiu, lygiu ir užtikrintu balsu.
Leiskite vaikui užduoti įvairius klausimus ir nebijokite pasakyti „nežinau“, jei neturite atsakymo. Nebūtina visada turėti paruoštų atsakymų. Galite pasakyti, kad jums reikia laiko patikimai informacijai rasti. Vien klausydami ir rodydami susidomėjimą parodote, kad į vaiką žiūrite rimtai ir su pasitikėjimu. Taip sukuriate saugumo jausmą ir suteikiate erdvę apmąstymams.
Jei vaikas norės pažiūrėti ar paklausyti naujienų, būkite šalia ir aptarkite tai kartu. Paaiškinkite sudėtingus žodžius ar vaizdus, padėkite jam susieti informaciją į visumą.
Būkite atviri ir kalbėdami apie savo jausmus, tačiau neapkraukite vaiko. Pavyzdžiui: „Man taip pat liūdna ir neramu, bet mes savo namuose esame saugūs.“ Rodydami atvirumą savo mintims ir jausmams, padedate vaikui suvokti savo emocijas ir išmokti jas įvardyti. Taip suteiksite jam ir supratimą, ir saugumo jausmą.

🎨 Darykite pertraukas nuo naujienų ir informacijos.
Mes visi, nepriklausomai nuo amžiaus, esame veikiami informacijos srauto apie vykstančius įvykius. Nepamirškite daryti pertraukų nuo socialinių tinklų ir naujienų per radiją, televiziją ar internetą. Kai turime daug laisvo laiko ir gauname nuolatinį naujienų srautą, lengva užstrigti negatyvume – ypač būnant vienam. Gali pradėti kilti sunkios mintys ir išgyvenimai.
Sugalvokite veiklų, kurios padėtų atsitraukti nuo negatyvo ir nusiteikti pozityviau. Nusistatykite ribas, kiek laiko patys sekate įvykius, ir skatinkite vaiką daryti pertraukas nuo socialinių tinklų. Paaiškinkite, kad nebūtina žinoti visko ir kad svarbu kartu užsiimti malonia veikla, kuri padeda atsipalaiduoti ir patirti teigiamų emocijų. Leiskite laiką gamtoje, vaikščiokite, žaiskite ar užsiimkite tuo, kas vaikui patinka, nuveikite ką nors naudingo. Tai padės tiek vaikams, tiek suaugusiesiems apdoroti įspūdžius ir nukreipti mintis. Atminkite – fizinis aktyvumas ir bendravimas yra tikras vaistas sielai ir kūnui.
Taip pat leiskite vaikui žinoti, kad jis visada gali pasikalbėti ir su kitais suaugusiaisiais, jei jam kyla nerimą keliančių klausimų. Pasakykite, kad jis gali kreiptis į mokyklos slaugytoją, mokytoją ar kitą suaugusįjį, kuriuo pasitiki. Svarbiausia – kad jis nesijaustų vienas su savo nerimu.

✅📞 Kreipkitės į mūsų Konsultavimo liniją, ir mes pasistengsime atsakyti į jūsų klausimus, kurie padės būtent jums ir jūsų vaikui.
Informaciją apie Konsultavimo linijos darbo laiką rasite organizacijos Voksne for Barn interneto svetainėje ir Konsultavimo linijos puslapiuose „Facebook“ bei „Instagram“.

⚠️🚸С детьми необходимо говорить о катастрофах!  Дети и подростки часто сталкиваются с сильными впечатлениями в новостях,...
02/03/2026

⚠️🚸С детьми необходимо говорить о катастрофах!

Дети и подростки часто сталкиваются с сильными впечатлениями в новостях, социальных сетях и разговорах, которые они слышат. Они не только слышат, но и видят ужасные кадры и трагические истории, которые легко могут породить страх и неуверенность. Мысли о том, что произошло, и беспокойство о том, что может случиться с ними или их близкими, делают детей тревожными и напуганными. Важно также помнить, что у детей богатое воображение, и то, чего они не понимают, вызывает у них дополнительную тревогу. Также, когда дети не получают ответы на свои вопросы, они обычно их додумывают сами. И как правило, эти ответы и мысли намного катастрофичней, чем сама действительность.

Как родитель или опекун, вы играете ключевую роль в том, чтобы помочь ребёнку справиться со всей этой информацией так, чтобы она не стала для него слишком тяжёлой и даже травматичной. Вы можете помочь ребёнку выразить свои мысли и чувства словами, поддержать его в понимании и переживании происходящего.

Быть рядом, проявлять понимание и обеспечивать ощущение безопасности — крайне важно, чтобы ребёнок смог обрести спокойствие и справиться с трудной ситуацией.

Многиe родители не знают, как говорить с детьми о пугающих событиях. Поэтому мы подготовили несколько советов о том, как взрослым лучше всего говорить с детьми о пугающиeм происходящем:

📌Бояться — это нормально.

Дети должны знать, что испытывать тревогу, страх или беспокойство при необычных или пугающих событиях — совершенно нормально. Объясните им, что такие сильные чувства не опасны, разрешайте им плакать, показывать что они напуганы. Не спешите быстро успокоить ребенка. Когда взрослые с пониманием и открытостью относятся к переживаниям детей, детям становится легче выражать свои мысли и делиться тем, что у них на душе. Это также помогает избежать того, чтобы страх накапливался внутри.

Приведите примеры своих чувств, например: «Я тоже чувствую тревогу, когда слышу такие новости». «Мне тоже бывает страшно, когда я об этом подумаю». Так вы покажете, что у всех бывают тревожные чувства, и что говорить о них — нормально и безопасно.

Одновременно поясните, что существуют разные способы справиться с тревогой и страхом: поговорить и разобраться в страхах – что конкретно пугает; сделать что-то приятное; погулять, поиграть, порисовать, сделать перерыв от потока новостей.

👂Слушайте.

Умение слушать — одна из самых важных задач взрослых в подобных ситуациях. Сядьте рядом с ребёнком, посмотрите ему в глаза и покажите, что у вас есть для него время. Спросите, что он уже знает о событиях, что его беспокоит, что он думает по поводу произошедшего. Помните, дети часто знают больше, чем мы думаем, но могут что-то недопонимать или не видеть связи.

Отвечайте на те вопросы, которые действительно задаёт ребёнок, а не только на те, которые вам кажутся важными. Дайте ребёнку пространство для собственных мыслей, задавайте открытые, «уважительно-любопытные» вопросы.
Так вы сможете выяснить, что именно тревожит ребенка и чем он действительно интерсуется. Например: «Что ты чувствуешь, когда слышишь об этом?» или «Есть ли что-то, что кажется тебе особенно страшным?»

⁉️Спрашивайте.

Если вы замечаете, что ребёнок беспокоится или замыкается в себе, полезно выяснить, что его тревожит.

Некоторые дети молчат о том, что их беспокоит, потому что не могут подобрать слова или не хотят нагружать взрослых.
Осторожно спросите, не видел ли он или не слышал чего-то, что его напугало, есть ли у него какие-либо вопросы. Так вы сможете помочь ребёнку избавиться от недоразумений или страхов, вызванных неверной информацией. Поясните, что нормально, когда в голове много мыслей, и что он всегда может обратиться к вам, если что-то непонятно или тревожит — даже позже, а не сразу.

💯Будьте честны и открыты.

Открыто обсуждайте с ребенком то, что произошло — фантазии могут быть страшнее реальности. Вы можете помочь ребенку разобраться в ситуации, давая ему факты и знания, что уменьшит ненужный страх и путаницу.
Дети быстро замечают, если взрослые что-то скрывают или отвечают уклончиво.

Поэтому открыто говорите о том, что произошло, но предоставляйте факты, адаптированные к возрасту и уровню зрелости ребёнка. Детям необходима четкая и достоверная информация, соответствующая их возрасту и уровню развития, и изложенная понятным им языком. Старайтесь говорить на языке ребенка. Но не перегружайте подробностями, говорите ясно и конкретно, чтобы ребёнок мог понять ситуацию. Не драматизируйте, объясняйте спокойным, ровным и уверенным голосом.

Давайте ребёнку возможность задавать самые разные вопросы, и не бойтесь сказать «я не знаю», если у вас нет ответа. Не обязательно всегда иметь готовые ответы. Вы можете сказать, что вам требуеся время, чтобы найти достоверную информацию. Уже слушая и проявляя интерес, вы показываете, что вы относитесь к ребёнку серьёзно и с доверием. Вы создаёте у него ощущение безопасности и даете пространство для размышлений.

Возможно, ваш ребенок захочет посмотреть или послушать новости, будьте рядом и обсуждайте увиденное вместе. Объясняйте сложные слова или изображения, помогайте ребёнку связать всё воедино.

Будьте открыты и по поводу своих чувств, не перегружая ребёнка. Например: «Мне тоже грустно и тревожно, но мы в безопасности у себя дома». Проявляя открытость в собственных мыслях и чувствах, вы помогаете ребенку осознать свои эмоции и научиться выражать их словами. Так вы дадите ребёнку и понимание, и ощущение защищённости.

🎨Делайте перерывы от новостей и информации.

Мы все подвержены потоку информации о происходящем, независимо от возраста. Не забывайте делать перерывы от социальных сетей и передач новостей по радио, телевидению и интернету. Когда у нас появляется много свободного времени и идет шквал новостей, легко зациклиться на негативе, особенно если человек один. Легко могут начать приходить тяжёлые мысли и переживания.

Придумайте занятия, которые отвлекут от негатива и помогут настроиться на позитив. Устанавливайте границы, сколько времени вы сами следите за событиями, призывайте ребёнка делать перерывы в соцсетях. Объясните, что необязательно знать обо всём, и что важно заниматься приятными делами вместе, чтобы отвлечься и получить положительные эмоции. Проводите время на природе, гуляйте, играйте или занимайтесь тем, что нравится ребёнку, сделайте что-то полезное. Это поможет и маленьким, и взрослым переработать впечатления и переключить мысли. Помните, что физическая активность и общение — это настоящее лекарство для души и тела.

Дайте также ребенку знать, что он всегда может поговорить и с другими взрослыми, если у него возникнут тревожные вопросы. Скажите, что он всегда может поговорить с медсестрой в школе, учителем или другими взрослыми, которым он доверяет. Главное — чтобы он не чувствовал себя один на один со своими тревогами.

✅📞Обращайтесь к нам на Линию Консультирования, и мы постараемся ответить на ваши вопросы, которые помогут именно вам и вашему ребенку.
Информацию о времени работы Линии консультирования найдете на сайте организации Voksne for Barn и страницах Линии Консультирования на Фэйсбук и Инстаграм.

Adresse

Lille Grensen 5
Oslo
0159

Åpningstider

Mandag 10:00 - 14:00
Tirsdag 16:00 - 19:00
Onsdag 10:00 - 12:00
Torsdag 10:00 - 14:00

Telefon

+4790570575

Nettsted

Varslinger

Vær den første som vet og la oss sende deg en e-post når Foreldrestøttelinjen legger inn nyheter og kampanjer. Din e-postadresse vil ikke bli brukt til noe annet formål, og du kan når som helst melde deg av.

Kontakt Organisasjonen

Send en melding til Foreldrestøttelinjen:

Del