Jojimo sporto klubas "Ties Baltija"

26/04/2026

Einam tyrinėti pasaulio 🌿🌼⛅

12/04/2026

Dažniausiai, kai prieiname prie žirgo, pirmas impulsas – jį paliesti.🖐️
Tai atrodo natūralu: taip bandome užmegzti kontaktą, parodyti, kad esame draugiški.

Tačiau žirgams bendravimas prasideda ne nuo prisilietimo.

Jie pirmiausia stebi.👀
Vertina.
Reaguoja labai mažais kūno signalais – galvos pasukimu, žvilgsniu, nosies ištiesimu, net vos juntama įtampa ar jos sumažėjimu.

Problema ta, kad šių momentų dažnai nepastebime.

Vietoje to iš karto einame prie veiksmo – artinamės, liečiame, glostome,
Ir taip netyčia „peršokame“ tą pirmą, svarbiausią bendravimo etapą.

Tuomet gali nutikti keli dalykai:
žirgas šiek tiek atsitraukia, sustingsta arba tiesiog išbūna.
Iš išorės tai dažnai atrodo, kad žirgas ramus ir mus priima.

Tačiau svarbu suprasti:
ramybė ne visada reiškia atsipalaidavimą ar sutikimą.

Kartais žirgas tiesiog prisitaiko.

Todėl mezgant ryšį su žirgu, svarbu ne pats prisilietimas, o kada ir kaip jis įvyksta.⏳

Jeigu prieš liesdami skiriame kelias sekundes stebėjimui, galime pamatyti:
ar žirgas artėja, ar tolsta, ar jam tuo metu patogu, ar ne.

Kartais geriausias pasirinkimas – palaukti.
Kartais – leisti žirgui pačiam inicijuoti kontaktą.
Kartais – tiesiog pabūti šalia be jokio veiksmo.

Tokiu būdu bendravimas tampa ne vienpusis, o abipusis.

Ryšys su žirgu kuriamas ne per tai, kad jį liečiame,
o per tai, kad pirmiausia jį pastebime ir į tai atsižvelgiame. 🫶

01/04/2026

Mūsų balandžio 1-osios pokštui, kuris tesvėrė 24 kg (kai įprastai kumeliukai gimsta ~50-60 kg) šiandien sukanka vienas metukas 🐣🥳🥰

21/03/2026

Nori ne tik išmokti joti, bet ir daryti tai teisingai?

👇💯

Mano noras mokyti kitus kilo iš asmeninės patirties.

Kai žvelgiu atgal, suprantu, kad daug nesupratimo, nusivylimo ar net pykčio akimirkų patyriau ne dėl įgūdžių, talento ar motyvacijos stokos.

O dėl to, kad mano mokymosi joti procese buvo daug spragų – apie patį žirgą, jo kūną ir judesį.

Dauguma raitelių moka joti, bet jiems trūksta supratimo, kaip iš tikrųjų „veikia“ žirgo kūnas.
Todėl net ir gerų ketinimų vedini, jie daro klaidas.

Ir nors informacijos šiandien yra daug, ją sudėlioti į vieną aiškų paveikslą nėra paprasta.
Dar sunkiau – pritaikyti tai praktikoje.

Kartais tiesiog reikia, kad kažkas padėtų pamatyti, paaiškintų ir nukreiptų.

Dėl to vedu pamokas, kuriose mokau treniravimo principų – tiek nuo žemės, tiek jojimo metu, kurie:

- padeda žirgui jaustis saugiai ir atsipalaiduoti treniruotės metu
- padeda raiteliui geriau suprasti judesį, laikyseną ir kontaktą
- suteikia aiškumo, matant visą žirgą, o ne atskiras dalis
- moko ne daryti daugiau, o daryti tai, kas iš tikrųjų padeda

Dažnai mums tereikia gilesnio supratimo, o ne daugiau instrukcijų.

Tad pas save laukiu visų, kurie nori suprasti žirgą ir mėgautis mokymosi procesu!

Lina 🧡

03/03/2026

Anksčiau žirgai buvo būtinybė.
Jie tempė arklus, dalyvavo mūšiuose, pervežė žmones ir prekes, buvo tiesiogiai susiję su išgyvenimu. Be jų daug kas nebūtų įvykę. Santykis buvo paremtas funkcija – svarbiausia buvo, kad žirgas atliktų savo darbą, būtų patikimas ir atlaikytų krūvį.

Šiandien situacija visai kitokia.

Šiandien mūsų išgyvenimas nuo žirgo jau nebepriklauso. Mūsų gyvenimai nesugrius, jei neturėsime žirgo. Ir kartu pasikeitė pats santykio pamatas. Tai jau nebe būtinybė, o sąmoningas pasirinkimas būti kartu.

Ir čia atsiranda labai įdomus klausimas.

Jei žirgas nebėra mūsų išgyvenimo garantas, tai kas jis yra dabar?
Sporto įrankis? Hobis? Partneris? Terapija? Statuso simbolis? Mokytojas?

Kai santykis tampa pasirinkimu, atsiranda daugiau atsakomybės. Nes dabar mes esame su žirgu ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad norime. O jei renkamės – turime klausti savęs, kokį santykį kuriame.

Gal anksčiau svarbiausia buvo efektyvumas.
Dabar vis labiau svarbi tampa kokybė.

Ir galbūt būtent todėl šiandien taip daug kalbame apie ryšį ir ko reikia, kad jis būtų tikras, o ne tik mūsų norų atspindys. Nes kai dingo spaudimas išgyventi, liko klausimas – kaip būti kartu taip, kad tai būtų prasminga abiem?

Gal žirgai mums nebereikalingi išgyventi.
Bet galbūt jie tapo reikalingi tam, kad išmoktume gyventi kitaip. 🫶

27/02/2026

Žmones gyvūnai traukia ne atsitiktinai. Tai nėra vien apie meilę gamtai ar „meilumą“. Psichologiškai gyvūnai siūlo tai, ko šiuolaikiniame žmogaus pasaulyje vis mažiau – aiškumą ir paprastą, ramų buvimą.

Gyvūnai bendrauja tiesiogiai. Jų elgesys labai aiškiai atspindi jų būseną. Jei jie jaučiasi ramiai – tai matosi. Jei nesaugiai ar jiems per daug – jie traukiasi, sustoja ar vengia situacijos. Žmogui tai dažnai intuityviai suprantama, net jei jis negali to įvardyti žodžiais. Šalia gyvūno nereikia spėlioti, ką jis „iš tikrųjų turėjo omenyje“.

Su gyvūnais dingsta socialinis spaudimas. Gyvūnui nesvarbu, ar žmogus sėkmingas, ar ne. Nereikia nieko įrodyti, aiškinti ar teisintis. Dėl to žmogaus vidinė įtampa dažnai natūraliai sumažėja.

Bet būtent dėl šio palengvėjimo žmonės kartais ima gyvūnus romantizuoti. Jiems priskiriamos savybės, kurių jie neturi: noras „padėti“, sąmoningas rūpestis žmogumi. Iš tikrųjų gyvūnas tiesiog reaguoja. Jis neturi tikslo žmogaus atžvilgiu – nei gydyti, nei mokyti.

Su žirgais tai ypač ryšku. Žirgas yra didelis, jautrus ir labai greitai į aplinką bei žmogaus būseną reaguojantis gyvūnas. Todėl šalia jo žmogus dažnai pajunta daugiau nei su kitais gyvūnais. Tačiau tai nėra mistika ar ypatingas ryšys – tai greitas, aiškus ir nuoširdus grįžtamasis ryšys.

Problema atsiranda tada, kai žmogus tikisi, kad žirgas prisitaikys prie jo, o ne atvirkščiai. Kai norima, kad žirgas „pakentėtų“, „suprastų“ ar „nesureikšmintų“. Žirgas taip neveikia. Jis neignoruoja savo pojūčių taip, kaip tai dažnai daro žmogus. Todėl jis parodo tiesą – ne apie žmogaus ketinimus, o apie realią situaciją.

Tai ir traukia, ir kartais erzina. Nes žmones traukia gyvūnų grynumas, bet patys mes dažnai nebemokame taip būti. Esame išmokę spausti save, veikti per nuovargį, nekreipti dėmesio į signalus. Gyvūnas to nedaro, todėl tampa tarsi tylus kontrastas mūsų pačių gyvenimo būdui.

Svarbu suprasti viena: gyvūnai nieko iš mūsų nereikalauja ir nieko mums nežada. Visa, ką patiriame šalia jų, kyla ne iš jų ketinimų, o iš mūsų pačių reakcijų. Ir būtent todėl ši patirtis gali būti labai vertinga – jei nustojame ją romantizuoti ir pradedame ją iš tikrųjų suprasti.

24/02/2026

Neretai tenka girdėti sakant, kad žirgas „kažką daro tyčia“.
Kad žirgas priešinasi, „turi charakterį“, „bando ribas“.
Taip paprasčiau. Nes tada problema – ne mes.

Bet gyvūnai nemąsto kaip žmonės.

Jų elgesį nulemia ne pyktis ar užsispyrimas, o tai, kaip jie jaučiasi savo kūne ir kokias patirtis atsineša iš anksčiau.

Žirgas reaguoja į pojūtį – ar jam saugu, ar per daug, ar viskas aišku.
Kūnas prisimena. Ir būtent per kūną bei patirtį formuojasi jo atsakas.

Todėl žirgas, kuris ima "blogai" elgtis, nervintis ar užsispiria, kovoja su tuo, ką jaučia savo kūne ir su tuo, ko nesupranta.

Todėl klausimas niekada neturėtų būti „kaip jį sustabdyti“.
Vietoje to, reiktų klausti - ką aš kuriu šioje situacijoje ir ką žirgas iš tikrųjų bando pasakyti.

Mes esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome.
Tai nereiškia kontrolės ar dominavimo. Tai reiškia pareigą:

- mažinti nereikalingą stresą,
- mokytis apie rūšį, su kuria dirbame,
- mokyti aiškiai, kantriai ir sąžiningai.

Švelnumas, pasitikėjimas ir noras bendradarbiauti neatsiranda per jėgą.
Tai atsiranda tada, kai šalia žmogaus saugu.

Ir tai galioja tiek žirgams, tiek mums patiems.🐴

29/01/2026

Kai pirmą kartą susiduri su žirgais, labai lengva jais susižavėti. Nuotraukose ir reklamose jie atrodo ramūs, švelnūs, tarsi viską suprantantys be žodžių. Dažnai sakoma, kad su žirgu galima turėti „ypatingą ryšį“. Tai skamba labai viliojančiai, ypač jei apie žirgus dar mažai žinai.

Bet pradžioje verta suprasti vieną paprastą dalyką: žirgas nėra žmogus. Jis nejaučia ir nemąsto taip, kaip mes.

Žirgas pasaulį „skaito“ per kūną. Jis nekalba žodžiais, neaiškina savo jausmų ir nekuria istorijų. Jis visą laiką siunčia signalus per tai, kaip stovi, kaip juda, kaip reaguoja. Tai ir yra jo kalba.

Pavyzdžiui, ramiai stovintis žirgas nebūtinai yra atsipalaidavęs. Nuleista galva nebūtinai reiškia, kad jam gera. O tylėjimas nereiškia, kad viskas tvarkoje. Žirgai moka prisitaikyti. Jie gali pakęsti tai, kas jiems nepatogu, ir tiesiog „nesipriešinti“.

Todėl labai svarbu nematyti žirgo per žmogiškas etiketes: „jis mane myli“, „jis pyksta“, „jis supranta, ko noriu“. Dažnai tokios mintys labiau pasako apie mus pačius nei apie patį žirgą.

Tikras pažinimas prasideda tada, kai mokomės stebėti paprastus dalykus:
ar žirgo kūnas atrodo laisvas ar įsitempęs,
ar jo judesiai lengvi ar atsargūs,
ar jis drąsiai juda pirmyn, ar dažnai sustoja ir abejoja.

Tai nėra sudėtinga, bet tam reikia laiko ir dėmesio.

Ryšys su žirgu neatsiranda per gražius jausmus ar gražias nuotraukas. Jis atsiranda tada, kai žmogus stengiasi suprasti, kaip žirgas jaučiasi savo kūne ir ką jis bando pasakyti savo elgesiu.

Ir galbūt tai ne taip romantiška, kaip žada reklamos. Tačiau būtent toks požiūris leidžia žirgui šalia žmogaus jaustis saugiau.❤️

---

Jeigu Tau smalsu ir nori žengti šiek tiek giliau – mokytis skaityti žirgo kūno kalbą, suprasti jo signalus ir pamatyti daugiau – tam skirta mūsų EDUKACIJA suaugusiems. Per ją paprastai, be sudėtingų terminų kalbame ir mokiname matyti tai, kas dažnai lieka nepastebėta.

Būtina išankstinė registracija
Tel. +37069040538

26/01/2026

Dažnas žmogus galvoja, kad žirgo „meilę“ ar palankumą galima pelnyti maistu.
Skanukas tampa tarsi greičiausiu keliu į ryšį. Tačiau žirgui tai nėra pagrindas rinktis žmogų.

Žirgai renkasi ne pagal tai, kas duoda maisto, o pagal tai, kaip jie jaučiasi šalia žmogaus. Ryšys su jais gimsta ne per atlygį, o per supratimą, gebėjimą matyti ir buvimą, kuris kuria ramybę.

Žirgas labai tiksliai pajunta žmogaus būseną. Ar žmogus skuba, ar moka sustoti. Ar jis reikalauja, ar stebi. Ar mato tik elgesį, ar pastebi visą žirgą – jo laikyseną, judesį, kvėpavimą, įtampą ar atsipalaidavimą.

Kai žmogus nustoja bandyti „kažką padaryti“ ir pradeda iš tiesų būti, atsiranda aiškumas ir nuspėjamumas. Tokia aplinka žirgui tampa saugi. Būtent tada jis pats renkasi artumą – ne dėl maisto, o dėl to, kad šalia to žmogaus gera būti.

Tikras ryšys su žirgu nėra perkamas.
Jis atsiranda tada, kai žmogus geba matyti, girdėti ir gerbti žirgą tokį, koks jis yra. 🐴

29/12/2025

✨ Kuo tampi pakeliui į savo tikslą, yra daug svarbiau už patį tikslą. ✨

Žirgai ir laikas, praleistas su jais – būnant, bendraujant, jojant – tai pažintis su savimi
ir su tuo, ką galime duoti žirgui.

Todėl mes siūlome daugiau nei įprastas jojimo pamokas.

Pradedantiesiems – tvirtus, teisingus pagrindus nuo pat pradžių.
Patyrusiems – gilesnį pažinimą ir naujas technikas, paremtas šiuolaikinėmis žiniomis apie žirgo kūną, judesį ir nervų sistemą, padedančias kurti aiškesnį, ramesnį buvimą kartu ir mėgautis pačiu procesu, o ne vien rezultatu.

21/12/2025

~Su žiemos saulėgrįža!🌞🐴🧡~

19/12/2025

Jojimas nėra tik įgūdis ar technika.
Tai procesas, kuris ilgainiui atskleidžia, kiek esame pasirengę būti dėmesingi, kantrūs ir jautrūs kitai gyvai būtybei.🧡

Tokį požiūrį puoselėjame savo klube. Mums svarbus santykis, kasdienybė su žirgais ir ramus, nuoseklus augimas.

Šiuo metu turime kelias laisvas vietas joti savarankiškai gebantiems raiteliams. Jei šis požiūris tau artimas – laukiame Tavęs.🫶

📞Tel. +37069040538