Laisvės aukuras

24/08/2026

30/07/2026

Trumpai ir aiškiai

Kai kurie šio puslapio įrašų komentatoriai labai neigiamai vertina Lietuvos partizanus. Iš kur toks požiūris?
Ar ne iš čia?
Pagrindiniai R u s i j o s naratyvai apie Lietuvos partizanus:

1. „Nacių pakalikai“ ir „kolaborantai“
Partizaninis judėjimas Baltijos šalyse pristatomas kaip buvusių nacių kolaborantų, policijos batalionų narių ir hitlerininkų likučių susibūrimas.
Visiškai ignoruojamas faktas, kad didžioji dalis partizanų buvo paprasti Lietuvos ūkininkai, studentai ir idealistai, gynę savo šalies nepriklausomybę nuo sovietų okupacijos. Taip pat nutylima, kad partizanų vadovybė (pavyzdžiui, 1949 m. LLKS deklaracija) oficialiai atsiribojo nuo bet kokių totalitarinių režimų, įskaitant nacizmą.

2. „Kriminaliniai nusikaltėliai ir teroristai“
Partizaninis karas apibūdinamas ne kaip pasipriešinimas okupacijai, o kaip „kriminalinis terorizmas“. Teigiama, kad „miško broliai“ buvo banditai, kurie slapstėsi miškuose, plėšė kaimus ir vykdė žiaurius teroro aktus prieš taikius gyventojus bei vaikus.
Nenurodoma, kad partizanai buvo organizuota Lietuvos valstybės kariuomenė, veikusi pagal karinį statutą ir uniformas. Taip pat visiškai nutylimi MGB (KGB) provokaciniai būriai (smogikai), kurie patys persirengdavo partizanais ir žudė civilius gyventojus, kad sukompromituotų laisvės kovotojus.

3. „Vakarų specialiųjų tarnybų įrankiai“
Akcentuojama, kad partizanų judėjimas buvo dirbtinai palaikomas ir finansuojamas JAV (FTB, CŽV) bei Didžiosios Britanijos (MI6) žvalgybų, siekiant destabilizuoti padėtį SSRS.
Istorinė tiesa yra priešinga – Lietuvos partizanai kovojo praktiškai visiškai izoliuoti, nesulaukdami jokios realios karinės ar finansinės paramos iš Vakarų valstybių.

4. Baltijos šalių „savanoriškas“ įstojimas
Rusija teigia, jog Lietuva, Latvija ir Estija 1940 m. į SSRS sudėtį įstojo „savanoriškai“, partizanų kova automatiškai priskiriama „valstybės išdavystei“ ar „pilietiniam karui“, o ne išsivadavimo judėjimui. Žodis okupacija Baltijos šalių kontekste apskritai nenaudojamas.

Nepamirškime – mūsų Tėvynė L I E T U V A!

UKM nuotrauka

07/07/2026

Zarasų krašto didžiavyrius prisimenant🇱🇹

MYKOLAS KAZANAS-Mutka, Siaubas žuvo 1945 m. liepos 7 d. Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Jaskoniškių kaime. Tai buvo netikėtas, įnirtingas ir tragiškas susirėmimas, kurio detales vėliau tiksliai atskleidė vienintelis gyvas išlikęs liudininkas.
Partizanų vadas M. Kazanas su trimis kovotojais buvo laikinai apsistojęs Jaskoniškių kaimo ūkininko sodyboje, kur ilsėjosi vištidėje-ūkiniame pastate. Tikslios jų buvimo koordinatės buvo išduotos, todėl sodybą staiga apsupo gausios NKVD kariuomenės pajėgos.
Užklupti netikėtai, partizanai neturėjo laiko atsitraukti ir buvo priversti priimti mūšį visiškai nepalankiomis sąlygomis.
Remiantis kartu buvusio ir gyvo likusio septyniolikmečio partizano Liongino Lukošiūno tardymo protokolais, paskutinės M. Kazano gyvenimo minutės buvo itin dramatiškos.
Prasidėjus šūviams, M. Kazanas akimirksniu prabudo, stvėrė granatą ir išmetė ją žemyn pro pastato angą į tykančius priešus. Iškart po to vadas puolė prie savo kulkosvaidžio ir paleido ilgą seriją į puolančius sovietų karius, dengdamas savo vyrus. NKVD kareiviai padegė ūkinį pastatą. Liepsnoms apėmus visą pastatą, L. Lukošiūnas buvo išstumtas sprogimo baimės ar ugnies bangos ir paimtas į nelaisvę. M. Kazanas, Adolfas Bražys ir Jonas Lukošiūnas liko degančiame pastate ir žuvo kovodami iki paskutinio šovinio.
Žuvusiųjų kūnus atpažino suimtas L. Lukošiūnas. Po to sovietų saugumiečiai partizanų palaikus paslėpė – užkasė netoli žūties vietos Jaskoniškėse.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 m., laisvės gynėjų palaikai buvo surasti. Tų pačių metų lapkričio 18 d. jie iškilmingai perlaidoti Zarasų r. Antazavės miestelio kapinėse.

Nuotrauka publikuota knygoje „Zarasai laiko vilnyse”. Utena, 2006 m.

28/04/2026

Skirk paramą Atminties išsaugojimui
Paramos gavėjas: Draugija Laisvės aukuras
Įmonės kodas: 304435782

Mūsų projektai

14/01/2026

Laisvės aukuras - S13 - Zarasai🇱🇹