02/06/2026
Šalies teisės sistemos aktualijos, - ši tema vyravo šį pirmadienį Advokatų namuose, kur lankėsi šalies teisingumo ministrė Rita Tamašunienė kartu su viceministrėmis Barbara Aliaševičiene, Kristina Zamaryte-Sakavičiene, kanclere Liucina Kotlovska ir patarėju Grzegorz Sakson.
Jie susitiko su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku Mindaugu Kukaičiu ir tarybos nariais. Konstruktyvaus susitikimo metu aptarti šalies advokatūrai aktualūs klausimai, daugiausia dėmesio skiriant nuostatai, kad šalies advokatūra nebuvo, nėra ir negali būti laikoma ar prilyginama viešojo administravimo subjektui.
Šią poziciją patvirtina ir 2025 m. Europos Tarybos konvencija „Dėl advokato profesijos apsaugos“, kur nustatyta pareiga nacionalinėje teisėje užtikrinti profesinių asociacijų nepriklausomumą ir savivaldos įgyvendinimą.
Susitikimo metu aptarti keturi klausimai:
1. Be dialogo su suinteresuotomis organizacijomis netikėtai į birželio 4 dienos Seimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo. Juo Lietuvos advokatūra ir kitos šalies profesinės asociacijos būtų prilygintos viešojo administravimo funkcijas vykdantiems subjektams, taip iš esmės paneigiant jų savivaldą, o apie asmenis, siekiančius eiti arba jau einančius pareigas asociacijose Specialiųjų tyrimų tarnyba galėtų rinkti ir analizuoti informaciją.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos advokatūrai šis projektas apskritai nebuvo pateiktas derinti, taip pat Lietuvos advokatūra nebuvo su juo supažindinta, o tai yra grubus teisėkūros procedūros pažeidimas. Šie pakeitimai būtų aktualūs ir tokioms šalies asociacijoms kaip Lietuvos auditorių rūmai, Notarų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai, Nemokumo administratorių rūmai, Lietuvos teisininkų draugijai, Odontologų rūmai, Linava, Pramonės ir amatų rūmai ir kitoms.
2. Nepaisant teiktų siūlymų, pernai priimti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai nuo 2027 m. lapkričio nustato naujas licencijas pagal suteikiamos teisės pobūdį, taip pat ir Lietuvos advokatūrai.
Lietuvos advokatūra, siekdama išlaikyti savo nepriklausomumą, tvirtai laikosi nuomonės, kad Advokatūros įstatyme reikia įtvirtinti, jog Lietuvos advokatūrai Paslaugų ir Viešojo administravimo įstatymai, taigi ir „licencijavimas“, nebūtų taikomi, išskyrus tiek, kiek jais perkeltos Europos Parlamento ir tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatos. Galiausiai, Advokatūra nėra ūkio subjektų priežiūrą vykdant institucija, todėl ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naujai siūlomas reguliavimas neturi keisti Advokatūros ir advokatų nepriklausomumo.
3. Aptarti Advokatūros įstatymo, priimto dar 2004 m., atnaujinimo klausimai, ypač susiję su Europos Tarybos konvencija ir kitų šalies advokatūrai svarbių nuostatų, ypač dar aiškesniu savivaldos nepriklausomybės, įtvirtinimu.
4. Aptarta užmokesčio už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą didinimo galimybė. Šis užmokestis paskutinį kartą buvo didintas 2024 m. ir sudaro 25 eurus už valandą, kas nesiekia Baltijos ir Europos Sąjungos šalių atitinkamų paslaugų įkainio vidurkio. Viena vertus, nuo to laiko reikšmingai keitėsi šalies ekonominės sąlygos. Be to, jei šią pagalbą teikiantis advokatas yra PVM mokėtojas, šis mokestis yra išskaičiuojamas, ir faktinis atlygis dar labiau sumažėja.
