Lietuvos liberalus jaunimas

Home
Lithuania
Vilnius
Lietuvos liberalus jaunimas

Nepriklausoma, nepartinė, intelektuali ir pažangi jaunimo organizacija. http://www.laisve.lt Susidomėjai veikla? http://laisve.lt/tapk-nariu/

Lietuvos liberalus jaunimas – nepriklausoma, nepartinė, intelektuali ir pažangi nevyriausybinė jaunimo organizacija, puoselėjanti laisvės ir teisingumo idėjas. Esame jaunatviški, energingi, veiklūs ir atviri, vienijami liberalių idėjų, besidalinantys žiniomis ir kuriantys galimybes saviraiškai. Lietuvos liberalus jaunimas – intelektuali ir pažangi nevyriausybinė jaunimo organizacija, nuo įsikūrimo negailestinga, tačiau ir dalykiška oponentė valdantiesiems. Manome, kad laisvos visuomenės pagrindas yra žmogaus laisvės ir teisės, jų pripažinimas ir saugojimas, laisvoji rinka. Tikime, kad kiekvienas žmogus turi laisvę gyventi taip, kaip jis nori, jei jo veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių.

Šiuo metu turim 26 aktyviai veikiančius skyrius visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose ir kituose miestuose.

19/09/2026

Rugsėjo 11–13 d. LLJ Pirmininkė Ema Šidlauskaitė dalyvavo LYMEC organizuotame Jaunųjų lyderių susitikime (Young Leaders' Meeting) Hagoje.

Jo metu Europos liberalų jaunimo organizacijų vadovai dalinosi gerosiomis patirtimis apie komunikaciją, lėšų pritraukimą bei komandos motyvaciją. Be to, dalyviai gilinosi į Europos energetiką, nagrinėjo, kaip Europa galėtų išlikti autonomiška šiuo atžvilgiu, bei parengė bendrą poziciją.

Dėkojame LYMEC už galimybę dalyvauti bei susipažinti su kitais liberaliais lyderiais. Nekantraujame susitikti spalį Vilniuje! 👀

18/09/2026

Rugpjūčio 27 d. Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) Biuro narys Kirill Kochanin ir Biuro asistentas Denas Ražinskis dalyvavo Utena 765 organizacijų mugėje „Po jaunu dangumi".

Renginio metu LLJ ir daugelis kitų organizacijų pristatė savo veiklą miesto gyventojams bei šventės svečiams – dalijosi patirtimi, kalbėjosi apie savanorystės ir asmeninio tobulėjimo galimybes ir kvietė jaunimą aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.

Prie LLJ stendo mugės dalyviai buvo kviečiami išbandyti savo jėgas politinių žinių teste. Trumpi klausimai apie teorinius politikos principus ir valstybės valdymą sukėlė nemažą susidomėjimą – prie stalo rikiavosi ne tik jaunimas, bet ir vyresnės kartos.

Dėkojame Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“ už kvietimą pasisvečiuoti šioje mugėje ir uteniečiams už įsitraukimą į renginio veiklas!

17/09/2026

Rugsėjo 11 d. prie Kauno Ramybės parke esančios mečetės maždaug šimto baikerių būrys musulmonų maldos metu triukšmavo, burzgino variklius, garsiai leido muziką bei skandavo patriotinius šūkius. Žinoma, nederėtų pamiršti viso įvykio „pažibos“ – motociklininkų atneštos kiaulės galvos, agresijos ir nepagarbos musulmonų bendruomenei simbolio. Po šios akcijos Kauno apskrities policijos komisariatas ėmėsi ikiteisminio tyrimo, tačiau šis įvykis taip pat daug atskleidžia apie pagarbą ir toleranciją mūsų visuomenėje.

Pastaruoju metu įtampa tarp Kauno musulmonų bendruomenės bei pačių Kauno gyventojų yra akivaizdžiai išaugusi. Šių visuomeninių nesutarimų priežastimi tapo musulmonų bendruomenės skundai ir prašymai laikytis ramybės parko lankytojams, mečetės prieigose nerodyti fizinio intymumo. Tai sukėlė nemažą Kauno gyventojų pasipiktinimą, kaip ir ankstesnis tikinčiųjų bendruomenės nepasitenkinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu neprijungti valstybinio žemės sklypo, supančio miesto mečetę, prie jos teritorijos. Tačiau šie administraciniai bei viešosios tvarkos konfliktai ir nesutarimai nesuteikia jokio pagrindo agresija ar bauginimu išreikšti nepritarimą šioms politinėms iniciatyvoms.

Taip pat būtina pabrėžti, jog šis įvykis sulaukė aštrios kritikos ir reakcijų iš tarptautinės žiniasklaidos, kuri išreiškė nusivylimą šiuo įvykiu. Kritikos nestigo ir Lietuvos politinėje erdvėje: dabartinis europarlamentaras Dainius Žalimas įvardijo įvykį kaip „necivilizuotą gestą“ bei „chamizmą“. Tokios reakcijos turėtų tapti proga mūsų visuomenei giliau apsvarstyti pakantumą ne tik užsieniečių ar kitatikių, tačiau ir oponentų politinio kivirčo metu atžvilgiu.

Pagarba, pakantumas bei tolerancija visada buvo pagrindinės doro žmogaus vertybės bei yra Europos Sąjungos vertybinis pagrindas. Vis dėlto, panašaus pobūdžio įvykiai atskleidžia, jog daliai visuomenės tai, deja, vis dar yra svetima.

15/09/2026

Naktį iš pirmadienio į antradienį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido neidentifikuotas bepilotis orlaivis. Į grėsmę žaibiškai reagavo NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos karinių oro pajėgų pilotai. Pakilę iš aviacijos bazės Šiauliuose, jie perėmė droną apie 00:20 val., panaudodami raketinę ginkluotę, jį sėkmingai numušė ties Kaišiadorių rajonu.
Įvykio vieta atsidūrė vos maždaug 5 kilometrų atstumu nuo strateginio valstybės objekto – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE). Iškart po numušimo teritorijoje buvo įvestas specialus planas „Skydas“, bei pasirodė antiteroristinių operacijų „Aras“ išminuotojai, Karo policija ir Lietuvos policijos pajėgos, kurios rinko drono nuolaužas tolesniam tyrimui. Baltarusijos atstovai Lietuvos apie skrendantį objektą neįspėjo, o prokuratūra incidentą iškart prijungė prie jau atliekamo tyrimo dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Didelio visuomenės dėmesio sulaukė ir tarnybų reakcija į grėsmę gyventojams. Šalyje buvo paskelbtas geltonas pavojaus signalas kuris vėlavo 10–15 min., nei Vilniaus, nei Kauno apskrities gyventojai negavo raudonojo perspėjimo signalo, nors sprogstamąjį užtaisą galimai turėjęs dronas jau ilgą laiką skriejo tiesiai per Lietuvos teritoriją, todėl ši situacija sukėlė rimtų klausimų dėl visuomenės informavimo efektyvumo realaus pavojaus metu.

Valstybės vadovai ir saugumo ekspertai incidentą įvertino dvejopai. Nors buvo patvirtinta, kad šiuo metu nėra duomenų, jog dronas tiesiogiai taikėsi į Kruonio HAE, šis išpuolis parodė, kad mūsų apsaugos sistema turi nemažai spragų ir kad Lietuva turi skubiai stiprinti pasirengimą dronų atakoms.

Svarbiausia šioje situacijoje – piliečių saugumas ir budrumas. Skatiname visuomenę neabejoti pavojaus signalais ir visada griežtai laikytis tarnybų rekomendacijų. Budrumas ir pasitikėjimas gyvybos struktūromis yra stipriausias mūsų skydas, leidžiantis užtikrinti vieningą, bei saugią valstybės ateitį.

14/09/2026

Rugsėjo 6 d., Vokietijoje, Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko beveik 44 proc. balsų, dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus, ir vos per tris mandatus nepasiekė absoliučios daugumos žemės parlamente. Kanclerio Friedricho Merzo krikščionių demokratų (CDU) parama sumenko iki 17 proc. Tai nebe protesto balsas, o ženklas, kad kraštutinė dešinė Vokietijoje tapo realia valdžios alternatyva – pirmą kartą nuo nacistinės Vokietijos laikų tokia partija atsidūrė taip arti valdžios federalinėje žemėje.

Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnyba AfD buvo įvertinusi kaip „patikimai kraštutinę dešiniąją“ jėgą. Ši išvada šiuo metu ginčijama teisme, tačiau ji atspindi tai, ką jau seniai matome patys – partiją, normalizuojančią neapykantos kalbą, menkinančią Europos Sąjungos vertybes ir flirtuojančią su fašistine retorika.

Rizikos neapsiriboja Vokietijos vidaus politika. Vokietija – ES ekonominis variklis ir viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų kare prieš Rusijos agresiją. Jei Kremliui simpatizuojanti kraštutinė dešinė įgytų realią įtaką sprendimams, tai tiesiogiai paveiktų ir Lietuvos saugumą, nes silpnėjančios Vakarų vienybės Baltijos šalys negali sau leisti.

Rugsėjo 20 d. vyksiantys rinkimai Berlyne ir Meklenburge-Pomeranijoje parodys, ar tai – vienkartinis protrūkis, ar ilgalaikė politinė tendencija.

Bet kuriuo atveju, kintanti Vokietijos politinė padėtis reiškia sudėtingesnį sprendimų priėmimą tiek pačioje šalyje, tiek ES lygmeniu. Lietuvai tai priminimas, kad pagrindinių partnerių vidiniai iššūkiai gali daryti įtaką ir mūsų regiono saugumui.

08/09/2026

Rugpjūčio 21–23 d. vyko Vasaros akademija „Prie ežerėlio“. Renginio metu dalyviai dalijosi žiniomis apie artėjančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, jų procesą bei šias žinias pritaikė praktiniuose užsiėmimuose.

Pirmoji diena prasidėjo socializacija ir paskaita, kurios metu buvo pristatomas rinkimų procesas bei paneigti ir aptarti įvairūs su savivaldybių funkcijomis susiję mitai bei faktai. Taip pat, vyko praktinė simuliacija, kuri suteikė žinių apie politinių partijų ir jų platformų kūrimą bei valdančiųjų koalicijų formavimą. Po vakarienės dalyviai gavo progą įtvirtinti savo žinias apie organizacijos veiklą bei struktūrą, laikydami LLJ brandos egzaminą.

Antroji akademijos diena prasidėjo diskusija su svečiais iš kitų šalių liberalaus jaunimo organizacijų, kurios metu svečiai dalijosi esama politine situacija jų gimtosiose valstybėse, savo patirtimis bei pasiekimais politinėje veikloje. Po diskusijos vyko Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės paskaita apie klimato krizės pasekmes, jų sprendimo būdus. Taip pat lektorė pristatė, kaip įmanoma klimato krizę adresuoti regioniniu lygmeniu, ir parodė kaip kiekvieną iš mūsų tiesiogiai paveikė savivaldybės taryboje priimami sprendimai. Po vakarienės svečiai iš Nowoczesna Youth detaliai pristatė savo šalies politinę situaciją ir suteikė įvadą į šalyje vyraujančių politinių jėgų platformas bei rinkiminę istoriją. Antrojoje šios veiklos dalyje dalyvių laukė dar viena simuliacinė užduotis, kurios metu, atsižvelgdami į skirtingus hipotetinius 2028 m. Seimo rinkimų scenarijus, dirbdami komandose dalyviai turėjo kurti ir formuoti savo partijos rinkiminę strategiją bei ją pristatyti kitiems.

Dėkojame visiems renginio svečiams, dalyviams ir mūsų draugams iš užsienio – Nowoczesna Youth, Young Progressive Slovakia, National Youth of Catalonia už suteiktas įžvalgas, patarimus bei prasmingai praleistą laiką. Tikimės, jog šios akademijos metu įgytos žinios ir patirtis pasitarnaus per artėjančius savivaldybių rinkimus bei padės puoselėti liberalias idėjas. Iki susitikimo Rudens akademijoje!

31/08/2026

Rugpjūčio 31-ąją minime Laisvės dieną – prieš 33 metus, 1993 m. rugpjūčio 31 d., Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai rusijos kariuomenės daliniai.

Kovo 11-ąją Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, tačiau svetima kariuomenė mūsų žemėje trypčiojo dar trejus metus. Jos išvedimas neatsirado vien iš geros kažkieno valios: tam reikėjo tvirtos atkurtos valstybės politinės valios, atkaklių derybų su rusija ir visuomenės pasiryžimo nebesitaikstyti su tuo, kad svetimos šalies kariai ir pabūklai toliau liktų mūsų 50 metų okupacijos aidu.

Šiandien mums lengva laisvę priimti kaip savaime suprantamą dalyką – galimybė patiems rinktis savo valdžią, kalbėti, kurti, keliauti ir spręsti, kokią valstybę norime turėti, mums gali atrodyti nepajudinama. Tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo mūsų valstybės sienų ukrainiečiai vis dar krauju moka už tą pačią teisę gyventi be rusijos kariuomenės savo žemėje. Tai primena, kad imperinis mąstymas, kurį Lietuva palydėjo už savo sienos 1993-aisiais, niekur nedingo. Priešingai, su jo apraiškomis kovoti dabar svarbiau nei bet kada anksčiau.

Būtent todėl Laisvės diena nėra vien proga prisiminti jau laimėtą kovą. Ji primena tiek apie mūsų pareigą saugoti valstybę, kuri gali pati rinktis savo ateitį ir padėti tiems, kurie už tokią galimybę kovoja šiandien, tiek apie progą kurti Lietuvą, kurioje laisvas yra kiekvienas jos žmogus.

12/08/2026

Rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena. Šia proga verta prisiminti, kad būtent jaunų žmonių sprendimai, idėjos bei iniciatyvos jau šiandien lemia tai, kokioje Lietuvoje gyvensime ateityje.

Džiugu matyti vis daugiau jaunimo, kuriam rūpi aplink vykstantiems procesams – jie buriasi į organizacijas, savanoriauja, kuria verslus, dalyvauja politikoje, gina žmogaus teises ar tiesiog nebijo garsiai kalbėti apie tai, ką savo valstybėje norėtų pakeisti. Jaunam žmogui šiandien ranka pasiekiama daugiau galimybių nei bet kada anksčiau, tačiau vien tai dar negarantuoja, kad kiekvienas galės jomis pasinaudoti.

Vis dar turime ką nuveikti kurdami šiuolaikiškesnę švietimo sistemą, suteikdami moksleiviams bei studentams daugiau galimybių pradėti savarankišką gyvenimą bei užtikrindami, kad jų balsas būtų girdimas ne tik artėjant egzaminams ar rinkimams. Būtent todėl ir toliau pasisakome už galimybę savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Jei iš jaunų žmonių tikimės pilietiškumo, domėjimosi savo bendruomene ir atsakomybės už jos ateitį, turime suteikti ir realią galimybę ją kurti.

Tik tai ir padės sukurti atvirą, savimi pasitikinčią bei su viltimi į ateitį žvelgiančią Lietuvą, kurioje jauno žmogaus ateities galimybių neribotų jo gyvenamoji vieta, šeimos finansinė padėtis, lytis, tapatybė ar tai, ką jis myli. Valstybės užduotis nėra nuspręsti už jauną žmogų, kaip jam gyventi – ji turi suteikti žinias, galimybes ir laisvę tuos sprendimus priimti pačiam. Kurkime Lietuvą, kuri jaunais žmonėmis ne tik didžiuojasi, bet ir jais pasitiki!

02/08/2026

Liepos 27 dieną opoziciniams konservatoriams ir liberalams kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programos patvirtinimo teisėtumo, socialdemokratai pareiškė surinkę parašus analogiškam kreipimuisi dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės.

Taip rimtas konstitucinis klausimas virto dar vienu parlamentiniu spektakliu. Tačiau ar abi situacijos iš tiesų lygiavertės? Kodėl vieną kreipimąsi KT veikiausiai nagrinės iš esmės, o dėl kito pradėtą teiseną gali nutraukti net neįvertinęs ginčo esmės?

Kviečiame išsamiau paskaityti apie Vyriausybių programų patvirtinimo procedūras, nevienodas abiejų kreipimųsi teisines perspektyvas ir politikų retorikos panašumą į kreivų veidrodžių karalystę mūsų svetainėje.

https://laisve.lt/2026/08/02/d-demikis-kaip-baigsis-politines-kovos-del-vyriausybiu-legitimumo/

29/07/2026

Berlyne per Pride eitynes įvyko tragiškas išpuolis, kurio metu vienas žmogus žuvo ir net 29 buvo sužeisti. ISIS teroristinei organizacijai prisiekęs užpuolikas sąmoningai įsirėžė į dalyvius, išlipęs iš automobilio išsitraukė mačetę ir dar puolė aplinkinius asmenis. Šis išpuolis parodo, kad smurtinės ideologijos ir neapykanta vis dar tampa tiesiogine grėsme piliečių saugumui bei ramybei viešoje erdvėje.

LGBTQ+ bendruomenė vis dar kovoja dėl savo teisių ir paprasčiausios galimybės būti savimi be baimės. Organizacijos ILGA-Europe duomenys rodo, jog neapykantos kurstymas ir smurto atvejai Europoje pasiekė rekordines aukštumas per pastarajį dešimtmetį. Tai nėra tik tolima kitų šalių problema – su neapykanta, teisiniu neužtikrintumu bei visuomenės spaudimu susiduriame ir Lietuvoje. Partnerystės įstatymo trūkumas, baimė ir nuolatinė neigiamą konotaciją turintis viešasis diskursas rodo, kad kova dėl paprasto orumo dar toli gražu nėra baigta. Nors siekiama atvirumo ir abipusės pagarbos, tokie smurto aktai atskleidžia, kad kelias į tikrąją lygybę bei saugumą reikalauja nuolatinių pastangų ir stipraus teisinio užnugario.

Siekiant užkirsti kelią tokiems išpuoliams, Europa privalo sustiprinti teisėsaugos bei prevencijos mechanizmus ir užtikrinti nulinę toleranciją bet kokioms radikalioms ideologijoms. Kova su ekstremizmu turi prasidėti ne teismo salėse, o mokyklose – tam reikalingas įtraukus lytinis švietimas bei socialinis ir emocinis ugdymas, mažinantis neapykantą bei radikalizaciją visuomenėje. Tik tvirtų teisinių pamatų, švietimo ir politinės valios ginti kiekvieną pilietį visuma gali užkirsti kelią neapykantos plitimui ateityje.

Reiškiame gilią užuojautą žuvusiosios artimiesiems ir visiems, kuriuos palietė ši tragedija. Smurtas niekada negali būti toleruojamas. Šis skaudus išpuolis yra tik dar vienas įrodymas, kiek daug mes dar turime augti kaip visuomenė, kad saugumas būtų norma, o ne privilegija. Buvimas savimi neturi reikalauti drąsos, tapti kova ar kainuoti gyvybės.

Address

Vilnius

Website

https://laisve.lt/tapk-nariu/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos liberalus jaunimas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Want your organization to be the top-listed non profit organization in Vilnius?