Lietuvos liberalus jaunimas

Home
Lithuania
Vilnius
Lietuvos liberalus jaunimas

Nepriklausoma, nepartinė, intelektuali ir pažangi jaunimo organizacija. http://www.laisve.lt Susidomėjai veikla? http://laisve.lt/tapk-nariu/

Lietuvos liberalus jaunimas – nepriklausoma, nepartinė, intelektuali ir pažangi nevyriausybinė jaunimo organizacija, puoselėjanti laisvės ir teisingumo idėjas. Esame jaunatviški, energingi, veiklūs ir atviri, vienijami liberalių idėjų, besidalinantys žiniomis ir kuriantys galimybes saviraiškai. Lietuvos liberalus jaunimas – intelektuali ir pažangi nevyriausybinė jaunimo organizacija, nuo įsikūrim

o negailestinga, tačiau ir dalykiška oponentė valdantiesiems. Manome, kad laisvos visuomenės pagrindas yra žmogaus laisvės ir teisės, jų pripažinimas ir saugojimas, laisvoji rinka. Tikime, kad kiekvienas žmogus turi laisvę gyventi taip, kaip jis nori, jei jo veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių.

Šiuo metu turim 26 aktyviai veikiančius skyrius visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose ir kituose miestuose.

12/05/2026

Lietuvos demografinė situacija jau ne vienerius metus kelia rimtą susirūpinimą, o statistika tai tik patvirtina – per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje gimstančių kūdikių sumažėjo šešiais tūkstančiais, kasmet gimstamumo rodikliai toliau mažėja. Ekspertai pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir socialiniai pokyčiai, dėl kurių šeimos kūrimas vis dažniau atidedamas, siekiant didesnio gyvenimo stabilumo ir aiškesnių ateities perspektyvų.

O kol ekspertai diskutuoja apie ekonominį nesaugumą, socialinius pokyčius ir šeimos politikos spragas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė siūlo šiek tiek paprastesnį sprendimo būdą: surengti pažinčių akciją, suteikiant žmonėms progą ne tik užmegzti santykius, bet galbūt žengti pirmąjį valso žingsnį link naujų santykių ir gimstamumo rodiklių didinimo. Pati ministrė teigia, jog sumanymas skamba viliojančiai – ne viena meilės istorija prasideda nuo atsitiktinės pažinties ar lėto šokio.

Vis dėlto kyla pagrįstų abejonių, ar demografinė krizė iš tiesų įveikiama šokių aikštelėje, kai jos struktūrinės priežastys glūdi jaunų žmonių gyvenimus paženklinusiame finansiniame nestabilume, būsto prienamumo problemose ir besikeičiančiuose gyvenimo prioritetuose. Panašu, jog ministrė pasikliauja sena pažinčių formule: jei kadaise meilės istorijos gimdavo diskotekose, kodėl šiandien ten nepaieškojus demografinės krizės sprendimų? Juk jei ekonominiai iššūkiai lieka neišspręsti, gal vietoj reformų pakaktų būsimoms poroms suteikti progą pašokti aistringą tango arba energingą polką?

Socialiniuose tinkluose ši idėja jau spėjo tapti tikru kūrybiškumo pliūpsniu – vieni jau dėlioja savo mėgstamiausius atlikėjus į „demografijos gelbėjimo“ grojaraščius, kiti, matyt, repetuoja pirmuosius valso žingsnius valstybės labui. Gal netrukus šios iniciatyvos rėmėjais taps „Duokim garo“ programa? Jei jau sprendžiame demografinę krizę šokiais, kodėl kartu neprisiminti tautinių giesmių, polkos ar valso, kurie gal ne tik suartintų žmones, bet ir sustiprintų tautos ryšį su etnokultūra?

09/05/2026

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Šumanas iškėlė Vakarų Europos šalių anglių, geležies rūdos ir plieno pramonės integracijos idėją, greitai tapusią Europos integracijos pradžia. Šią idėją šešios Europos Sąjungos valstybės realizavo jau 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis dėl Europos anglių ir plieno bendrijos. Šis istorinis momentas padėjo pagrindus moderniajai Vakarų civilizacijai, kurios svarbiausia vertybė yra žmogaus laisvė.

Gyventi ES reiškia turėti galimybę patiems rinktis savo gyvenimo būdą, tikslą bei susikurti šviesų rytojų. Mes galime laisvai keliauti, mokytis bet kurioje šalyje ir dirbti ten, kur pageidaujame. Niekas neturi teisės aiškinti, ką turime galvoti, kaip atrodyti ar ką mylėti. Visai tai reiškia, jog laisvė leidžia būti tiesiog savimi ir ryžtingai siekti ambicingiausių svajonių.

Vis dėlto, šios galimybės nėra prigimtinės, nes jas tenka nuolatos ginti. Šiandien matome, kaip rusija tebebando sunaikinti Ukrainą ir užgrobti jos žemes. Šis brutalus bandymas jėga sustabdyti laisvų žmonių pasirinkimą primena mums visiems, kad tokiomis akimirkomis vieningumas tampa svarbiausiu ginklu. Tai supranta ir visa Lietuva: mes ne tik pasyviai stebime situaciją, bet ir visokeriopai padedame tiems, kurie kovodami už savo šalį guldo galvas ir dėl Europos laisvės.

Tebesitęsiantis Europos palaikymas parodė, kad mes nebijome diktatorių ir neleisime paminti taikaus gyvenimo tarp tautų idealo. Mūsų bendra parama Ukrainai įrodo, kad draugystė ir vienybė yra stipresnė už bet kokią agresiją: kai laikomės kartu, tampame jėga, kurios palaužti neįmanoma!

Džiaugiamės būdami tokios didelės šeimos dalimi ir vertiname tai, ką turime šiandien. Europietiškumas mums reiškia vienybę, pagarbą laisvei ir atsakomybę už bendrą ateitį, tik būdami kartu galime išsaugoti vertybes, kurios leidžia gyventi taikioje, atviroje ir stiprioje Europoje.

03/05/2026

Šiandien minima Spaudos laisvės diena. Ši proga primena, kad spauda nėra privilegija – tai demokratijos pamatas, kurį privalome ginti. Būtent nepriklausoma žiniasklaida iškelia į viešumą tai, kas nutylima ir padeda suprasti tai, kas dažnai nuslepiama.

Lietuvos istorijoje spaudos laisvė buvo ne kartą atimta, draudžiama, cenzūruojama, kontroliuojama. Tačiau, visais laikais, atsirasdavo žmonių, kurie neleisdavo laisvam žodžiui išnykti. Visuomenė rizikavo, priešinosi ir saugojo tai, kas buvo brangiausia ir svarbiausia.

Matant dabartinės vyriausybės siekius politizuoti Lietuvos nacionalinį transliuotoją, visuomenė turi išlikti stipri ir nepasiduoti, nes laisvas žodis yra viena brangiausių vertybių, kurias turime.

Ši diena mums parodo, kad žodžio laisvę reikia nuolat saugoti ir ginti. Saviraiškos laisvė ir objektyvi tiesa išlieka tol, kol nebijome kalbėtis, reikštis ir kovoti.

01/05/2026

Gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) diena. Prieš 22 metus tapome pilnaverčiais liberalią demokratiją, teisės viršenybę bei žmogaus teises puoselėjančia 27 Europos šalių šeimos dalimi!

Džiugu, kad šiuo metu prie Europos Sąjungos prisijungti siekia net devynios valstybės, viena iš jų – Ukraina. Valstybės gyventojams vis dar trūksta maisto, prieglobsčio bei kitokios paramos, o Ukrainos kariai fronte laukia karinės technikos bei amunicijos, kuri padėtų apginti savo valstybės nepriklausomybę. Ateis diena, kuomet ir Ukraina taps šios sąjungos dalimi – stipria ir saugia sąjungininke kitoms ES šalims. Balandžio 22 dieną sulaukėme ir kitos džiugios naujienos – ES valstybių narių ambasadoriai nusprendė pradėti rengti stojimo sutartį Juodkalnijai, kuri kartu su Albanija yra pagrindinės kandidatės prisijungti prie bloko po daugiau kaip dešimtmečio pertraukos.

Taip pat galime pasidžiaugti mūsų valstybės plačiu galimybių spektru bei tebesitęsiančia Lietuvos ekonomine, technologine bei kultūrine pažanga. Žinoma, tobulėjimui vietos vis dar yra nemažai. Užuot mokęsi iš pažangiausių ES narių ir priėmę tokius sprendimus, kaip tos pačios lyties partnerystės įteisinimas, leidimas savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, Stambulo konvencijos ratifikavimas, kol kas renkamės nejudėti iš vietos, o kartais net ir žengiame žingsnį atgal. Seime tokius klausimus atsisakoma net svarstyti, nes dabartinės valdančiosios koalicijos prioritetas, deja, tebėra įstatyminiu buldozeriu naikinti LRT nepriklausomumą bei varžyti laisvą žodį. Pasitikėjimo teisėkūros procesų kokybe taip pat neprideda ir jokios pridėtinės vertės nesukursiantis referendumas dėl šeimos sampratos, kurį valdantieji nori surengti kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais.

Nors tolimesnė Lietuvos pažanga nėra garantuota, tačiau ji tebėra įmanoma net ir dabartiniame politiniame kontekste, jei ir toliau mūsų pilietinė visuomenė bus vis aktyvesnė, o bendradarbiavimas su ES sąjungininkėmis stiprės. Esame modernaus Vakarų pasaulio dalimi, tad ir toliau vieningai kurkime tokią valstybę, kurioje gera gyventi visiems!

27/04/2026

Geriau nevarginkite Ainaro ryte su tokiais sudėtingais klausimais, o skirkite 1.2% GPM Lietuvos liberaliam jaunimui!

Jūsų 1.2% GPM padeda mums organizuoti kokybiškus renginius, kelti jaunimo kompetencijas ir užtikrinti, kad jaunimo balsas būtų girdimas sprendimų priėmimo procesuose.

Instrukciją, kaip skirti 1,2% GPM Lietuvos liberaliam jaunimui, rasite čia: https://cutt.ly/GPMinstrukcija

22/04/2026

Balandžio 18–19 dienomis Lietuvos liberalaus jaunimo Pirmininkė Ema ir Valdybos narys Simonas dalyvavo 63-ojoje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje!

Asamblėjos metu buvo išrinkti nauji valdybos, kontrolės komisijos nariai bei Jungtinių Tautų jaunimo delegatė. Taip pat džiaugiamės, kad LiJOT narių sudėtį papildė Lietuvos raudonasis kryžius bei Panevėžio rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“!

Buvo svarstomas ir patvirtintas Lietuvos moksleivių sąjungos teiktas dokumentas dėl socialinės-pilietinės veiklos organizavimo ir vykdymo gerinimo Lietuvoje bei Lietuvos jaunimo organizacijų Tarybos valdybos pasiūlymai Lietuvos Respublikos politinių partijų ir komitetų programoms ateinantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams. Taip pat, renginio metu buvo patvirtinti LiJOT Asamblėjos reglamento ir LiJOT deleguojamų Jaunimo reikalų tarybos narių rinkimo ir atskaitomybės reglamentų pakeitimai.

Norime pasveikinti buvusią Lietuvos liberalaus jaunimo Pirmininkę Izidė Marcinkutė pradėjusią eiti LiJOT valdybos narės pareigas! Linkime sėkmingo darbo naujose pareigose!

Džiaugiamės galėdami megzti ryšius su kitų organizacijų delegatais, aktyviai prisidėti prie LiJOT veiklos ir dalyvauti ne tik organizuojamose renginiuose, bet ir sprendimų priėmime.

21/04/2026

Seimo narių grupė siūlo patariamuoju referendumu paklausti žmonių, kaip mato šeimos teisinius santykius, ar jie kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Konstitucijoje nurodyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šis patariamasis referendumas nesukurtų jokio pokyčio, tik pakeltų kai kurių Seimo narių reitingus visuomenės segmente, kuris yra kategoriškai nusistatęs prieš LGBTQ+ asmenis. Seimo narių grupės siūloma formuluotė ne tik sąmoningai nukreipta prieš LGBTQ+ bendruomenę, bet užribyje palieka ir tūkstančius porų, kurios kuria savo gyvenimą be santuokos ar vaikų.

Projekto iniciatoriai gėdingai manipuliuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatais, kuriuose nurodyta, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Cituodami šias eilutes apie vaiko teisę, jie bando atimti tą menką visuomenės pripažinimą iš vaikų, kurie jau dabar auga LGBTQ+ šeimose. Kalbos apie vyro ir moters santykį kaip apie vienintelį teisingą būdą kurti šeimą yra tik gražus melas norui pasakyti, kad ne visi piliečiai yra lygūs.

Už šitą neapykantos kampaniją turėsime susimokėti mes visi. Projekte siūloma pavesti Vyriausybei valstybės biudžeto lėšomis informuoti visuomenę apie šio klausimo svarbą. Tai reiškia, kad politikai nori naudoti mokesčių mokėtojų pinigus tam, kad oficialiai agituotų prieš dalį savo piliečių. Preliminari šio svarstymo Seimo posėdžio data gegužės 21 d.

Mes griežtai nepritariame šiai iniciatyvai, nes žmogaus teisės ir šeimos orumas negali tapti politinių derybų ir rinkiminės kampanijos objektu. Tai yra tiesioginis bandymas įteisinti diskriminaciją aukščiausiame lygmenyje ir užrakinti LGBTQ+ žmones teisiniame akligatvyje. Mes nesutinkame, kad valstybė nurodinėtų, kieno meilė yra verta šeimos vardo, o kieno ne. Kiekviena šeima Lietuvoje nusipelno saugumo ir pagarbos.

20/04/2026

Balandžio 20-oji, žinoma kaip 420, pasaulyje jau seniai tapo neoficialia kanapių kultūros diena. Vieniems tai – dar vienas juokelis, o kitiems – kultūrinis simbolis. Tačiau Lietuvoje ši data skatina mus pamąstyti, kaip sprendžiame jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą: ar kuriame dialogu bei mokslu, ar draudimais ir gąsdinimu grįstą politiką?

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pabrėžia, kad nors mokyklose vykdomos įvairios iniciatyvos, jos ne visada yra paremtos mokslu ar taikomos sistemingai. Švietimas dažnai apsiriboja tik pavienėmis paskaitomis apie narkotikų žalą, trūksta nuoseklaus ugdymo, kuris padėtų giliau suprasti priežastis, kritiškai vertinti informaciją ir priimti atsakingus sprendimus. Dėl to prevencija dažnai išlieka paviršutiniška, nesukuria ilgalaikio poveikio ir nepadeda spręsti gilesnių rizikingo elgesio priežasčių.

Panašią tendenciją taip pat atskleidžia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ESPAD) tyrimo duomenys. Nors net 72% mokinių Lietuvoje nurodo dalyvavę mokyklose vykusiose prevencinėse veiklose, dalis rizikingo elgesio rodiklių išlieka aukšti: 11,6% moksleivių bent kartą yra bandę kanapes, o net 29% yra vartoję receptinius raminamuosius be gydytojo paskyrimo. Iš priemonių, kurios jau ilgą laiką yra naudojamos, kratos mokyklose sulaukia didžiausio atgarsio. Jos sukuria kontrolės iliuziją, tačiau nepadeda išties spręsti problemos esmės. Priešingai, jos mažina mokinių pasitikėjimą tokia sistema, kurioje tvyro nuolatinė įtampa ir nesaugumo jausmas. ESPAD teigia, jog būtent pasitikėjimu grįsta aplinka yra esminė siekiant ilgalaikių elgesio pokyčių.

Norint jaunimą paskatinti priimti atsakingus sprendimus, reikia pereiti prie nuoseklios, mokslu grįstos prevencijos, kuri vyksta ne kartą per metus, ugdant kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius ir gebėjimą priimti sprendimus. Tai reiškia atviro dialogo su mokiniais skatinimą, jų įtraukimą, saugios aplinkos kūrimą bei prieinamą emocinę pagalbą.

18/04/2026

Balandžio 11–12 d. Kėdainiuose vyko „PAvasario akademija ’26”. Joje dėmesį skyrėmė advokacijai, jaunimo politikai bei viešojo kalbėjimo įgūdžių tobulinimui.

Pirmąją renginio dieną vyko interaktyvūs mokymai apie viešąjį kalbėjimą. Po pietų dalyviai klausė įkvepiančios diskusijos apie įvairius advokacijos aspektus, aptariant jaunimo politikos, labdaros Ukrainai, nacionalinės bei regioninės politikos temas. Be to, vyko paskaita, kurioje lektorė atvirai dalinosi savo gyvenimiška patirtimi bei jautria istorija apie mamų kovą už LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų teises. Dieną užbaigė praktinė viešojo kalbėjimo užduotis ir smagi vakaro programa, kurioje komandos pristatė savo įspūdingus ir kūrybiškus pasirodymus.

Antroji diena prasidėjo sočiais pusryčiais, o renginį užbaigė svečias iš The Federal Association of Liberal Students Groups (LHG), kuris pravedė paskaitą apie tai, kaip geriausiai įmanoma pasiruošti advokacijos pokalbiams su sprendimų priėmėjais.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams bei lektoriams, prisidėjusiems prie šios akademijos. Taip pat dėkojame rėmėjams už palaikymą ir tikėjimą jaunimo idėjomis. Iki kitų susitikimų LLJ renginiuose!

17/04/2026

Skirdami 1,2% GPM Lietuvos liberaliam jaunimui, Jūs prisidedate prie jaunų žmonių švietimo ir asmeninio tobulėjimo. Tai – parama iniciatyvoms, kurios puoselėja pilietiškumą ir skatina aktyvų įsitraukimą į visuomenę. Jūsų indėlis padeda auginti bendruomenę, kuri ne tik kalba apie pokyčius, bet ir juos įgyvendina.

1,2% GPM yra svarbi mūsų veiklos dalis, leidžianti nuosekliai veikti ir įgyvendinti prasmingas idėjas. Prisidėkite ir Jūs!

Instrukciją, kaip skirti 1,2% GPM Lietuvos liberaliam jaunimui, rasite čia: https://cutt.ly/GPMinstrukcija

14/04/2026

Sekmadienį pasibaigus Vengrijos rinkimams, Viktoro Orbano valdymo pabaiga žymi naują etapą Europos Sąjungoje (ES). Peterio Magyaro vedamos koalicijos pergalė yra ne tik vidaus politikos pokytis, bet ir esminis signalas regiono saugumui.

Ilgą laiką V. Orbano vykdoma politika buvo rimtas iššūkis Vakarų šalims. Jo atvirai prorusiškos pozicijos, nuolatinis sankcijų Maskvai blokavimas ir artimi ryšiai su Kremliumi trukdė ES priimamiems sprendimams. Tokia laikysena ne tik silpnino bendrą užsienio politiką, bet ir tiesiogiai kenkė Baltijos šalių saugumo interesams. P. Magyaras teigia, kad keis šią kryptį, kad Vengrija vėl taptų patikima aljanso nare.

P. Magyaras įsipareigojo siekti šalies įtraukimo į Europos prokuratūros (EPPO) priežiūrą, inicijuoti Konstitucijos pataisą, ribojančią premjerų (-ių) kadencijas iki dviejų. Jis pabrėžė, kad tai bus taikoma atgaline data, siekiant teisiškai užkirsti kelią bet kokiam V. Orbano bandymui grįžti į valdžią ateityje. Pats P. Magyaras, anksčiau dirbęs su V. Orbanu, vėliau pasitraukė ir pasinaudojo įgytomis žiniomis, kad suvienytų visuomenę ir pradėtų griauti dešimtmečius statytą neliberalią demokratiją.

Šie rinkimai yra puikus įrodymas, kad demokratija gali atsinaujinti. Nors Vengrijos laukia dar daug reformų ir sunkaus darbo, šiandien tikrai turime kuo pasidžiaugti. Europa taps vieningesnė, o Vengrija puoselės demokatiją be baimės, melo ir rusijos įtakos.

Address

Vilnius

Website

https://laisve.lt/tapk-nariu/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos liberalus jaunimas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Want your organization to be the top-listed Non Profit Organization in Vilnius?