01/06/2026
KAS IŠ TIESŲ KALTAS, KAD VAIKAMS MOKYKLOSE NESKANU?
Atsakomybė yra pasidalyta. Tačiau ji nėra vienoda. Kas atsakingas:
Mokykla, formuojanti užsakymo specifikaciją?
Savivaldybė, perkanti nemokamą maitinimą ekonomiškai nepagrįstais įkainiais?
Pirkimo modelio kūrėjai, leidžiantys laimėti absurdiškai mažomis kainomis, nors realus vaikų valgymas nėra svarbiausias kokybės rodiklis?
Maitintojai, sąmoningai sutikę dalyvauti ydingoje sistemoje ir su sportiniu entuziazmu laukiantys, kokį naują absurdo labirintą jiems pasiūlys ateinančiam sezonui?
__________________________________________
Didžiausia sisteminė atsakomybė vis dėlto tenka pirkimo modelio kūrėjams ir sprendimų priėmėjams.
Negalima iš maitintojo vienu metu reikalauti dviejų tarpusavyje nesuderinamų dalykų:
„Laimėkite pasiūlę pigiausiai.“
ir
„Elkitės taip, tarsi būtume sumokėję už aukštesnę kokybę.“
Gavus pigiausią įmanomą rezultatą, nevertėtų nustebus klausti:
Kodėl vaikai nenori valgyti?
Ir pradėti moralizuoti:
„Bet juk tai vaikai. Kur jūsų sąžinė?“
Atsakome aiškiai:
Negalima suprojektuoti pirkimo, orientuoto į mažiausią įmanomą kainą, o paskui reikalauti, kad trūkstamą kokybę tiekėjas padengtų savo sąžine.
Sąžinė nėra nemokamas valstybės biudžeto priedas.
Sąžine nepadengsi skirtumo tarp plovo už 0,11 Eur ir normalaus patiekalo.
Maitintojas privalo sąžiningai ir kokybiškai vykdyti sutartį. Tačiau iš jo negalima reikalauti, kad jis savo lėšomis kompensuotų blogai suformuluotą valstybės užsakymą.
_________________________________________
Tuo tarpu institucijos ir toliau vengia iš esmės keisti sistemą...
Todėl naujais mokslo metais mokyklų valgyklose ir vėl gausime tą patį rezultatą.
Deja.
Su nuoširdžia užuojauta moksleiviams,
Eurika Turonienė
Prezidentė
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacija