Žodis „hospice“ pirmą kartą buvo pavartotas IV a., kai krikščionys pradėjo rūpintis susirgusiais ir nelaimės ištiktais keliautojais.
Šis žodis (hospitality – vaišingumas) siekia viduramžių laikus.Tada jis buvo suprantamas kaip pastogė (dažniausiai vienuolyno), poilsis nuvargusiems ir sergantiems keliautojams, senelių bei neįgaliųjų prieglauda.
Šis pavadinimas buvo pradėtas taikyti 1967 metais Siselės Saunders (Cicely Sounders) organizuotai mirštančiųjų pacientų specializuotai priežiūrai.Ji Londono priemiestyje įsteigė pirmąją šv. Kristoforo hospisą.
Šiandien visame pasaulyje paliatyviosios slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikia paliatyviosios pagalbos namai, kitaip dar vadinami hospisais. Šių įstaigų darbas orientuotas į paliatyviąją pagalbą, o ne į gydomąsias paslaugas. Čia kovojama dėl paciento gyvenimo kokybės, bet ne dėl jo gyvenimo pratęsimo. Hospisai teikia medicinines, socialines, dvasines paslaugas terminaliniams ligoniams, į tą procesą įtraukdami ir pacientų šeimos narius. hospice at home), kur sudaromos visos sąlygos paciento ramybei, komfortui, orumui.
