Dizaino fondas

29/04/2026

16/04/2026

16/04/2026

Šiandien minime architekto ir dizainerio Tado Baginsko (g. 1936) – 90-metį. Sveikiniame ir džiaugiamės tokia ypatinga proga. VšĮ „Dizaino fondas“, bendradarbiaudamas su LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi (TDDM), Vilniaus dailės akademija ir kitomis institucijomis kviečia į Tadui Baginskui dedikuotas parodas ir renginius.

Tadas Baginskas gimė 1936 m. balandžio 16 d. Kaune. Šiame mieste prabėgo dvidešimt ketveri jo vaikystės ir jaunystės metai. Mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, Kauno politechnikos institute baigė architektūros studijas. Iki dabar prisimena profesoriaus Stasio Ušinsko paskaitas, kuriose išgirdo garsių Paryžiaus menininkų, tokių kaip Fernandʼas Léger arba Le Corbusier, vardus. Svarbios buvo ir kitų Kauno profesorių pamokos, jas Baginskas vadina „bauhauzistinėmis“. Nuo 1960 m. apsigyvenęs Vilniuje, Baginskas pradėjo dirbti baldų projektavimo biure. Šešių dešimtmečių kūryba apima baldų ir šviestuvų objektus, interjerų projektus, parodų dizaino sprendimus, grafinio dizaino ir architektūrinių brėžinių pavyzdžius. Tačiau svarbiausia jo veiklų ašis buvo ne pavieniai objektai, o požiūris į dizainą kaip sisteminį procesą, jungiantį kūrėjus, žmones ir aplinkas. Dizainerio ir architekto biografijoje susijungia Kaunas ir Vilnius, pirmosios Lietuvos respublikos, vėliau pokario, sovietinės okupacijos ir nepriklausomybės laikotarpių patirtys.

Tadas Baginskas yra svarbus Lietuvos dizaino mokyklos kūrėjas, skatinęs studentus pažinti dizaino procesus. 1985–2006 m. Baginskas vadovavo Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedrai ir išugdė keliolika Lietuvos dizainerių kartų. Nuo 2016 m. jis yra Vilniaus dailės akademijos profesorius emeritas. Jam visada svarbus buvo ryšys su žmonėmis, kolegomis, skirtingų sričių menininkais, studentais ir absolventais. Pastaraisiais metais Baginsko namuose veikia neformalus „Dizaino klubas“, kuriame mielai lankosi dizaino bendruomenės nariai.

Balandžio 21–gegužės 17 d. TDDM veiks nedidelė Baginsko jubiliejui skirta ekspozicija. Ji įsilies į Lietuvos dizaino asociacijos rengiamą Tarptautinės dizaino dienos parodą. Joje pristatoma vieno pirmųjų Baginsko sukurtų projektų – „Gintaro“ viešbučio ir restorano (1965) Vilniuje – baldų istorijas atskleidžianti salelė.

2026 m. balandžio 26 d., sekmadienį, 13 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Tarptautinės dizaino dienos parodoje „Dizainas, kuris yra tarp“ „Gintaro“ salelėje bus galima susitikti su dizaineriu ir architektu Tadu Baginsku.

„Gintaro“ ekspozicijos komanda:

Kuratoriai: Julijus Balčikonis, Živilė Intaitė, Karolina Jakaitė
Konsultantės ir papildomos tyrėjos: Aistė Dičkalnytė, Rasa Dargužaitė, Rasa Janulevičiūtė
Dizaineris Vytautas Gečas
Grafikos dizainerė Aurelija Slapšytė
Koordinatorius Mažvydas Truklickas
Kėdžių restauratorius Ramūnas Gilys („Old-new“)
Ekspozicijoje panaudoti dizainerio Pauliaus Vitkausko „Dizaino fondui“ sukurti baldai

Partneriai: Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dizaino asociacija, Lietuvos dailininkų sąjunga, leidykla LAPAS, Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Jubiliejinę parodą, su ja susijusius tyrimus, ekspozicijas ir jų įgyvendinimą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Fotografijos iš asmeninio Tado Baginsko archyvo.

23/01/2026

Šviesiausi atsiminimai apie architektę, baldų dizainerę Brigitą Adomonienę. 2017 m. labai džiaugėmės, kai ji sutiko nusifilmuoti interviu, pasidalino daugybe archyvinių fotografijų, pirmą kartą pamatėme jos dizaineriškas užrašų knygeles, kurios vėliau buvo rodytos parodose, publikuotos kataloguose...Užuojauta artimiesiems ir visiems ją pažinojusiems.

08/12/2025

Interjero architektas Mantas Peteraitis, kurdamas restorano Tummo interjerą, jame integravo išsaugotą Marijos Anortės Mackelaitės (g. 1930) vitražą, kurį jis išgelbėjo iš Klaipėdoje griaunamo pastato. Ši istorija ir vėl paskatino ieškoti būdų kaip aktualizuoti 1960-1980 laikotarpio paveldo išsaugojimą ir ieškoti naujų būdų tai padaryti. Lietuvos vitražas nuo XX a. 7 deš. neabejotinai tapo viena iš tokių eksperimentinės kūrybos platformų: nuo storastiklių, į abstrakciją linkusių kompozicijų iki kinetinių, garsą integruojančių instaliacijų. Galbūt šiuolaikiniuose architektūros projektuose integruojami monumentalios dailės kūriniai galėtų būti vienas iš eksperimentinio saugojimo būdų?

Dėmesys sovietinio laikotarpio stambių formų kūrybai (tuomet vadintai monumentaliąja-dekoratyvine daile), ypač jos dekoratyviajam sparnui, kuriame neretai reiškėsi ir įvairios technologinės bei meninės naujovės praplečia kultūrinę atmintį ir leidžia kūrybiškai bei šiuolaikiškai interpretuoti išlikusius artefaktus. O jų išlikę jau visai nedaug.

Renginyje Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros dėstytojas ŽYDRŪNAS MIRINAVIČIUS pristatys moterų menininkių, kūrusių vitražus 7 dešimtmetyje, kūrybą. Šalia Marijos Anortės Mackelaitės bus pasakojama apie Filomeną Ušinskaitę, kurios vitražai, buvę Kauno vaikų kavinėje "Pasaka", o taip pat pristatoma Laimutės Baginskienės, Rachilės Krukaitės, Irenos Gylytės-Vitkauskienės kūryba.

Estų tyrėjas meno istorikas ir semiotikas dr. GREGOR TAUL iš Estijos meno akademijos pristatys pranešimą pavadinimu 'Inferior interiors? The afterlives of Soviet-era monumental paintings’.

Plačiau apie pranešimą:
Sovietmečiu trijose Baltijos šalyse viešiesiems pastatams buvo sukurta šimtai vietai specifinių monumentalių meno kūrinių. Nors tik nedaugelis originalių freskų, mozaikų, vitražų, keramikos ar tekstilės kūrinių turėjo ideologinių žinučių, po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis jų buvo sunaikinti kaip beverčiai ankstesnio laikotarpio artefaktai. Vis dėlto nemažai darbų išliko, o kai kurie jų buvo išskirtinai konservuoti arba rado „pomirtinį“ gyvenimą viešojoje erdvėje kitu pavidalu. Vienas tokių pavyzdžių – Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės freskos perkontekstinimas MO muziejaus bistro. Dar vienas naujesnis pavyzdys – Anortės Mackelaitės vitražo perkontekstinimas Vilniaus restorane „Tummo“, teigia Gregor taul. Savo pranešime jis aptars Estijos, Latvijos ir Lietuvos pavyzdžius, kaip sovietmečio monumentaliojo-dekoratyvinio meno kūriniai pastaraisiais metais buvo pritaikyti naujai, ir svarstys, ar toks perkontekstinimas sumažino, ar padidino jų vertę. Kas nutinka transformuotoms interjero erdvėms – jos tampa prastesnėmis ar pranašesnėmis?
Renginyje taip pat dalyvaus architektas MANTAS PETERAITIS ir kuratorė MONIKA LIPŠIC.

PROGRAMA:
14:00 dr. Gregor Taul (EEKM - Estijos meno akademija) paskaita anglų kalba Inferior interiors? The afterlives of Soviet-era monumental paintings
14:45 Žydrūno Mirinavičiaus (VDA - Vilniaus dailės akademija) tyrimo apie 7 deš. moterų menininkių stiklo kūrybą Lietuvoje – Marija Anortė Mackelaitė, Filomena Ušinskaitė, Gita Laimutė Baginskienė.
15:30 Diskusija su pranešėjais, architektu Mantu Peteraičiu ir kuratore Monika Lipšic
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

03/10/2025

Dizaino bendruomenė vienijasi ir dalyvauja spalio 5 d. kultūros streike „Tai gali būti paskutinis kartas“. „Dizaino fondas“ jungiasi prie dizaino bendruomenės eisenos https://www.facebook.com/events/s/dizaino-bendruomenes-eisena-is/1356109815925062/ „Dizaino fondas“ taip pat kviečia susiburti paskutiniame dizainerių maršruto „Išeitis“ taške, susitinkant pas profesorių Tadą Baginską, jo studijoje Antakalnyje. Profesorių Tadą Baginską (g. 1936) galime vadinti dizaino legenda, jis yra dėstęs šimtams dizainerių, studijavusių Vilniaus dailės akademijoje Dizaino katedroje, vadovavęs diplominiams darbams, jo asmenybė jungia skirtingas dizainerių kartas. Jis buvo pirmasis „Dizaino fondo interviu“ platformos pašnekovas 2016 m. Tadas Baginskas mielai sutiko priimti dizaino bendruomenės narius savo studijoje, kurią jis simboliškai vadina „Dizaino klubu“. Dalyvių skaičius yra ribotas, todėl kviečiame registruotis iš anksto, tuomet atsiųsime patvirtinimą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScg0ydqOCWYe3WAA0VUw4mH8hXFLUgvQ7gtjQFHxUfAXk0hEA/viewform?usp=header&usp=embed_facebook