01/07/2026
Šį penktadienį, Liepos 3 d. 9 val., Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje įvyks spaudos konferencija KLR „Etninės vienybės ir pažangos įstatymo“ pasekmės Tibeto žmonėms: bendra Baltijos šalių parlamento narių deklaracija ir Europos parlamento rezoliucija.
Kviečiame dalyvauti.
Būtina registracija:
+370 652 74777 iki šio ketvirtadienio 12 val.
Susitikimo vieta ir laikas:
8:40 val. Seimo III rūmų įėjimas.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
▪️ARŪNAS VALINSKAS (LR Seimo narys, Parlamentinių ryšių su Tibetu grupės vadovas)
▪️MATAS MALDEIKIS (LR Seimo narys)
▪️DAINIUS ŽALIMAS (Europos parlamento narys, Europos Parlamento Tibeto rėmino draugų grupės pirmininkas)
▪️VYTIS VIDŪNAS (Orientalistas, VšĮ Tibeto namai vadovas)
2026 m. kovo 12 d. KLR vyriausybė priėmė „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymą“, kuris įsigaliojo jau šiandien (2026 m. liepos 1 d.)
Šis įstatymas įteisina priverstinę asimiliaciją, kelia grėsmę tibetiečių, uigūrų, mongolų ir Honkongo žmonių kultūriniam, religiniam ir kalbiniam paveldui. Mažumų kalbos tampa pavaldžiomis nacionalinei bendrinei kalbai ir nustatomos vienodos, valstybės parengtos mokymo programos, tėvai įpareigojami neperduoti savo vaikams jokių vertybių, kurios laikomos nepalankiomis etninei vienybei.
Šios nuostatos, nesuderinamos Kinijos laisvai prisiimtais privalomais įsipareigojimais dėl rasinės diskriminacijos, draudimo naudotis švietimo ir kultūrinėmis teisėmis (Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, prie kurios Kinija prisijungė 1981 m.); teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime ir gauti tapatybę gerbiantį išsilavinimą (2001 m. ratifikuoto Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas), kiekvieno tautinės mažumos vaiko teise vartoti savo kalbą, praktikuoti savo religiją ir išsaugoti savo tapatybę (1992 m. ratifikuotos Vaiko teisių konvencijos 8, 29 ir 30 straipsniai).
Šio įstatymo ekstrateritorinis taikymas apima net užsienyje gyvenančius tibetiečius. Be to, 63 straipsnis siekia nustatyti teisinę atsakomybę organizacijoms ir asmenims už Kinijos ribų, įskaitant tibetiečius ir juos remiančius asmenis, gyvenančius Europos Sąjungoje, už elgesį, kuris yra teisėtas ten, kur jis vyksta.
Ši ekstrateritorinės jurisdikcijos užsienio piliečiams nuostata pažeidžia tarptautinę teisę, valstybių suverenią lygybę ir nesikišimo principą (Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnis; JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 2625 (XXV)) bei suteikia teisinį pagrindą tarptautinėms represijoms ES valstybių narių teritorijoje.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės gali veiksmingiau spręsti nerimą keliančią Kinijos politikos trajektoriją, kai veikia koordinuotai ir vieningai. ES specialiojo atstovo Tibetui paskyrimas suteiktų esminę apsaugą.
Negalime nereaguoti.