Asociacija "Lietuvos maisto pramonė"

30/04/2026

Viso grūdo produktai – ne tik sveikatos, bet ir inovacijų klausimas 🌾
FoodDrinkEurope kartu su Fedima parengė praktines gaires, kaip kepykloms – ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms – didinti viso grūdo dalių kiekį duonos gaminiuose.
📊 Nors viso grūdo produktai siejami su mažesne lėtinių ligų rizika, Europoje jų vis dar vartojama per mažai.
🍞 Duona – vienas pagrindinių produktų, galinčių daug prisidėti prie palankesnės mitybos.
📈 Auganti vartotojų paklausa atveria galimybes gamintojams kurti inovatyvesnius, didesnės maistinės vertės produktus.
Tiesa, pereinant prie viso grūdo ingredientų kyla technologinių iššūkių – keičiasi tešlos savybės, tekstūra, skonis. Tačiau gairėse pateikiami konkretūs sprendimai: nuo receptūrų adaptavimo iki gamybos procesų optimizavimo.
💡 Rekomenduojama pradėti nuo palaipsnių pokyčių – dalį rafinuotų miltų keičiant viso grūdo miltais ir nuosekliai didinant jų kiekį produktuose.
👉 Daugiau informacijos: https://www.fooddrinkeurope.eu/resource/fooddrinkeurope-guidelines-increasing-whole-grains-in-bread/

27/04/2026

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkė Lungė dalyvavo konferencijoje „Atliekos“, kur diskutavo apie tvarumo, inovacijų ir konkurencingumo sąveiką maisto ir gėrimų sektoriuose.
Pranešime akcentuota, kad sektorius jau dabar juda žiedinės ekonomikos link – diegiami perdirbami pakuočių sprendimai, pakuotėms vis daugiau naudojama perdirbtų žaliavų, investuojama į visos vertės grandinės transformaciją. Vis dėlto pažanga nėra vien technologinis klausimas – ją lemia ir įstatyminės aplinkos stabilumas, infrastruktūra bei vartotojų įsitraukimas.
Pagrindinė pranešimo mintis: siekiant mažinti atliekų kiekį, būtina užtikrinti, kad tvarumo sprendimai nepažeistų maisto saugos, produktų kokybės ir prieinamumo, o reguliacinė aplinka išliktų proporcinga ir prognozuojama, išlaikant sektoriaus konkurencingumą.



Organizatorių nuotr.

27/03/2026

Nauji reikalavimai dėl Žaliųjų teiginių jau visai čia pat, tačiau verslui vis dar kyla praktinių klausimų, kaip reikės juos sklandžiai įgyvendinti.

VVTAT surengtame susitikime su verslo atstovais dalyvavo ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ nariai. Diskusijoje akcentavome tai, kas šiandien svarbiausia sektoriui – būtinybę užtikrinti aiškų pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų galima realizuoti iki įsigaliojimo rinkai pateiktas prekes.

👉 Priešingu atveju rizikuojame ne tik finansiniais nuostoliais, bet ir didesniu maisto švaistymu bei pakuočių atliekų kiekiu.

VVTAT pabrėžė siekį konsultuoti verslą ir padėti jam prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Daugiau apie diskusiją – mūsų svetainėje 👇
https://www.maistoasociacija.lt/news/detail.php?date=2026-03-27&id=168

VVTAT nuotr.

12/03/2026

Įvyko asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ visuotinis narių susirinkimas
Jame aptarti svarbiausi maisto pramonės sektoriaus iššūkiai ir ateities prioritetai. Susitikimą pradėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris, pristatęs ekonominės situacijos apžvalgą – mokestinės aplinkos pokyčius, darbo rinkos tendencijas ir jų poveikį verslui.
Vėliau asociacijos direktorė Irma Pilipienė apžvelgė 2025 metų veiklą – nuo aktyvaus dalyvavimo teisėkūros procesuose iki sektoriaus interesų atstovavimo nacionalinio saugumo, pakuočių tvarkymo reguliavimo, maisto švaistymo mažinimo ir kitais svarbiais klausimais.
Susirinkimo metu taip pat pristatyti 2026 metų veiklos prioritetai – siekis užtikrinti konkurencingą reguliacinę aplinką maisto pramonei, proporcingą ES teisės aktų įgyvendinimą Lietuvoje ir stiprinti maisto pramonės vaidmenį kaip svarbią nacionalinio saugumo grandį.
🤝 Dėkojame visiems nariams už aktyvų dalyvavimą ir konstruktyvias diskusijas.

Plačiau: https://www.maistoasociacija.lt/news/detail.php?date=2026-03-12&id=167

18/02/2026

Prie asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ prisijungė naujas narys – UAB „Kvalitetas“ („Urbanfood“) 🌱
Džiaugiamės, kad asociacijos gretas papildė UAB „Kvalitetas“, kurianti funkcinio maisto produktus ir supermaisto ingredientus, vartotojams žinomus „Urbanfood“ prekės ženklu. Tai šeimos verslas, pradėtas dar 1997 m., šiandien sėkmingai vystomas kelių kartų komandos, glaudžiai bendradarbiaujančios su Lietuvos mokslininkais.
Įmonė kuria inovatyvius produktus, padedančius vartotojams rinktis sveikesnius kasdienės mitybos sprendimus, o jie gaminami iš Lietuvoje užaugintų žaliavų, gamykloje, kuri veikia Dotnuvoje.
„Norime būti aktyvia sektoriaus bendruomenės dalimi, dalintis patirtimi ir kartu stiprinti lietuviškų aukštos pridėtinės vertės maisto produktų konkurencingumą“, – sako įmonės vadovė Gintarė Laucė.
Sveikiname naują narį ir tikimės sėkmingų bendrų iniciatyvų!

Plačiau: https://www.maistoasociacija.lt/news/detail.php?date=2026-02-18&id=166

22/01/2026

📌 Maisto švaistymas neturi tapti žaliosios pertvarkos šalutiniu poveikiu
Kelios Lietuvos verslo ir pramonės asociacijos, tarp jų – ir asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindamos atidėti Direktyvos (ES) 2024/825 taikymą.
Šiuo metu taikomas direktyvos aiškinimas gali lemti paradoksalią situaciją – teisėtai paženklinti ir vartoti tinkami maisto produktai rizikuotų tapti atliekomis. Tai prieštarauja tiek tvarumo, tiek maisto švaistymo mažinimo tikslams.
🗣️ „Paradoksalu, bet siekdami kovoti su vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu, galime sukurti situaciją, kai visiškai tinkami vartoti maisto produktai taps atliekomis. Tai ne tik ekonomiškai nepagrįsta, bet ir socialiai neatsakinga“, – sako asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė.
📄 Plačiau apie situaciją – mūsų svetainėje 👇
https://www.maistoasociacija.lt/news/detail.php?date=2026-01-22&id=164

08/01/2026

„Verslo žinių“ žurnalistai apklausė Lietuvos gamintojus apie rekordus bei krizes 2025-aisiais ir prognozes 2026-iesiems.
🔸Inga Lungė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkė, VŽ sakė, kad apskritai 2025 m. segmentas demonstravo santykinį atsparumą ir nuosaikų augimą, ypač vertinant bendrą ekonominį ir geopolitinį kontekstą.
🔸Asociacijos atstovaujamuose sektoriuose, jos teigimu, taip pat fiksuotas augimas arba bent jau situacijos stabilizavimas po ankstesnių metų sukrėtimų. Įmonės daugiau investavo į efektyvumo didinimą, įvairius technologinius sprendimus, automatizavimą ir pardavimų eksporto rinkose didinimą. Tai leido iš dalies kompensuoti vidaus rinkos svyravimus ir augančius kaštus.
🔸Šiais metais maisto gamybos segmentui ji prognozuoja nuosaikų, atsargų augimą.
🔸 „Tarptautinių institucijų – Europos Komisijos ir OECD – vertinimu, Europos Sąjungoje tikimasi lėto, bet stabilaus vartojimo atsigavimo, kuris yra itin svarbus Lietuvos maisto pramonės eksportuotojams. Kartu sektorius ir toliau susidurs su reikšmingais iššūkiais. Tarp pagrindinių išlieka augantys energijos ir darbo jėgos kaštai, griežtėjantys aplinkosauginiai bei tvarumo reikalavimai, taip pat geopolitinis neapibrėžtumas ir jautrios logistikos grandinės“, – atkreipia dėmesį I. Lungė.

Visą straipsnį skaitykite: https://www.vz.lt/pramone/2026/01/08/gamintojai-apie-rekordus-bei-krizes-2025-aisiais-ir-prognozes-2026-iesiems-bus-geresni-578672

11/12/2025

29-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimai.
Džiaugiamės, kad aukso medaliais apdovanoti mūsų narių gaminiai:
• UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ – marinuoti agurkai su medumi ir garstyčiomis; padažas picai su bazilikais ir česnakais;
• UAB „EKKO LT“ – ekologiškas OMEGA3 linų sėmenų aliejus, maisto papildas „Bionaturalis“;
• UAB „Krekenavos agrofirma“ – „Grynuoliai“ kiaulienos sprandinės šašlykas su raudonėliais.
Nuoširdžiai sveikiname kolegas!
Konkursui šiemet buvo pateikta virš šimto paraiškų. Ekspertų komisija skyrė 52 aukso ir 11 sidabro medalių.

Plačiau: https://lpk.lt/iteikti-lietuvos-metu-gaminio-2025-apdovanojimai-konkurse-pristatyta-dizaino-nominacijos-naujove/

25/11/2025

Statistika atskleidžia, kad maisto švaistymo problema Lietuvoje – itin opi. Šalyje kasmet susidaro apie 414 tūkst. tonų maisto atliekų, net 60 proc. jų – namų ūkiuose. Tai patvirtina ir naujausi „Eurostat“ duomenys, kuriuos konferencijoje pristatė „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovė Baltijos šalims Vilma Kapočienė. Remiantis 2022 metų statistika, Lietuva pagal maisto atliekų kiekį vienam gyventojui ES užima devintąją vietą, o kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 140 kg maisto atliekų. Ypač išsiskiria namų ūkiai, kuriuose išmetama 86,7 kg maisto vienam žmogui – tai net 26 proc. daugiau nei ES vidurkis.
Kaip spręsti šią problemą – apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje konferencijoje, pavadintoje „Maisto produktai: suvartoti negalima išmesti! Kur dėsime kablelį?“
Plačiau: https://www.maistoasociacija.lt/news/detail.php?date=2025-11-25&id=162

25/11/2025

Dirkas Jacobsas, „FoodDrinkEurope“ vadovas, sako, kad maisto pramonė yra didžiausias gamybos sektorius žemyne pagal apyvartą, užimtumą ir pridėtinę vertę. Tačiau šiandien maisto pramonei kyla daug skirtingų konkurencingumą mažinančių problemų – rinkos žaidėjai ir politikai bando rasti būdų, kaip sektorių paskatinti ir sukurti geresnį reguliavimą, neaukojant maisto kokybės ir saugumo. Ką reiškia tas „geresnis reguliavimas“, kodėl daugėja „šrinkfliacijos“ pavyzdžių ir ką mano apie laboratorinę mėsą bei vabzdžių baltymus, D. Jacobsas papasakojo interviu „Verslo žinioms“.

Dirkas Jacobsas, Europos maisto gamintojus vienijančios asociacijos „FoodDrinkEurope“ vadovas, sako, kad maisto pramonė yra didžiausias gamybos sektorius žemyne pagal apyvartą, užimtumą ir pridėtinę vertę. Tačiau šiandien maisto pramonei kyla daug skirtingų konkurencingumą mažinan...

24/11/2025

✔️ „Kai mes veikiame susivieniję, galime daryti didelius pokyčius“, – sakė Dirk Jacobs, FoodDrinkEurope generalinis direktorius, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje konferencijoje „Maisto produktai: suvartoti negalima išmesti! Kur dėsime kablelį?“. Čia jis pristatė pranešimą „ES žiedinės maisto ekonomikos link: kas toliau laukia maisto ir gėrimų pramonės?“.

✔️Europos Sąjungos Taryba patvirtino Atliekų pagrindų direktyvą dėl privalomų maisto atliekų sumažinimo iki 2030 m. tikslų (10 proc. sumažinti perdirbimo ir gamybos metu susidarančių maisto atliekų kiekį, 30 proc. sumažinti mažmeninės prekybos etape, restoranuose bei maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui).
Tad konferencijos tikslas – pasiaiškinti, kaip gamintojams seksis siekti šių tikslų, kokios priežastys gali jiems trukdyti, o kas, priešingai, galėtų padėti? Kur slypi pagrindinės maisto švaistymo problemos ir kas padėtų jas spręsti?

✔️Apie maisto švaistymo reguliavimą Lietuvoje kalbėjo Aleksandra Fedotova, advokatų kontoros TEGOS advokatė. O kaip sekasi tuos reguliavimus taikyti realybėje – šias problemas ir galimus jų sprendimo būdus apžvelgė Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovė Baltijos šalims savo pranešime „Maisto švaistymas gamintojo akimis: iššūkiai ir galimybės“. Rūtos Vainienės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės pranešimo tema „Efektyvus maisto produktų kelias iki vartotojo“.

✔️Tie patys klausimai gvildenti Rasos Bagdonienės moderuotoje diskusijoje, kurios pagrindinė tema – ką gamintojai, įstatymų rengėjai, visa visuomenė gali padaryti, kad maisto švaistymas realiai sumažėtų?

✔️Diskusijoje dalyvavo:
• Greta Česnaitytė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja;
• Domantas Grigonis, UAB „Estrella Baltics“ Finansų ir operacijų direktorius;
• Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovė Baltijos šalims;
• Dr. Rasa Melnikienė, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė;
• Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.

✔️Dėkojame visiems renginio dalyviams ir pranešėjams! Po renginio buvo labai malonu išgirsti, kad ši tema įdomi ir aktuali. Tą paliudijo ir gausūs klausimai bei diskusijos.