04/06/2026
Aplinkosaugos reikalavimai turi būti ne tik griežti, bet ir sąžiningi. Šiandien verslui taikomi reikalavimai, kurių dalies neįmanoma įgyvendinti Lietuvos rinkoje, o kontroliuojančioms institucijoms nėra keliami tokie patys kokybės standartai. Todėl būtina užtikrinti vienodas taisykles visiems ir sprendimus grįsti išsamiu poveikio vertinimu.
Plačiau apie tai: https://lpk.lt/verslas-verciamas-naudotis-paslauga-kurios-lietuvoje-nera-pakankamai/?fbclid=IwY2xjawSN_hpleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFKSEZrdEJ3UFlxMzU0VnlTc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHlLyua8osSPQYeBDAdNjQbxbKSqRGj3uIbyLkoacPGkIysWz4n-FGAk-NKIn_aem_o5_8YAh3kIoXku8-pN2Zxw
Lietuvos įmonės, kurių veikla gali daryti poveikį aplinkai, privalo reguliariai atlikti oro, vandens, nuotekų, dirvožemio ir kitus tyrimus, kurių rezultatai teikiami valstybės institucijoms ir parodo, ar laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Tačiau šių metų pradžioje įsigaliojęs reikalavimas tokius tyrimus atlikti tik akredituotose laboratorijose sukūrė situaciją, kai dalies verslui privalomų tyrimų Lietuvoje nėra galimybių atlikti akredituotais metodais.
Praktikoje paaiškėjo, kad šalyje nėra pakankamai laboratorijų, galinčių atlikti visus reikalaujamus tyrimus, o net ir valstybės institucijų laboratorijos neturi visų tam reikalingų akreditacijų.
Dėl to sumažėjo konkurencija tarp laboratorijų, išaugo tyrimų kainos, o dalis užsakymų nukreipiama į užsienio, pavyzdžiui, Čekijos, Latvijos ar Lenkijos, laboratorijas.
💬„Pagrindinė problema yra ne pati akreditacija. Problema ta, kad verslas įpareigotas naudotis paslauga, kurios Lietuvos rinkoje šiandien nėra pakankamai. Kai tyrimų negalima atlikti šalies laboratorijose, mažėja konkurencija, auga kainos, ilgėja terminai, o Lietuvos įmonių pinigai iškeliauja užsienio laboratorijoms. Tokia sistema negali būti laikoma nei efektyvia, nei konkurencinga“, – sako LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Antradienį Seime svarstomu projektu siūloma akreditacijos reikalavimą taikyti tik aplinkos ministro nustatytiems reikšmingiausiems teršalams ir metodams. Tai rodo, kad net pati ministerija pripažįsta, jog anksčiau pasirinktas modelis buvo pernelyg griežtas ir praktikoje sunkiai įgyvendinamas.
Vis dėlto pabrėžiame, kad taisant neveikiantį reguliavimą negalima palikti neišspręstų esminių problemų.
Tiek galiojančiame reguliavime, tiek siūlomose pataisose išlieka nevienodi reikalavimai verslui ir jį kontroliuojančioms valstybės institucijoms. Kontrolę vykdančios institucijos turėtų atitikti bent jau tokius pačius kokybės standartus kaip ir jų prižiūrimos įmonės.
Be to, siūlomi pakeitimai rengiami neturint išsamaus ekonominio, konkurencinio ir praktinio poveikio vertinimo. Būtent tokio vertinimo stoka ir lėmė, kad vos prieš kelis mėnesius įsigaliojęs reguliavimas praktikoje sukėlė problemų, kurias dabar tenka taisyti.
Siūlome:
🔸taikyti vienodus kokybės standartus tiek verslui, tiek valstybės institucijoms;
🔸užtikrinti, kad aplinkos monitoringo reikalavimai būtų proporcingi realiems laboratorijų pajėgumams Lietuvoje;
🔸išvengti situacijų, kai dėl reguliavimo mažėja konkurencija ir nepagrįstai auga tyrimų kainos;
🔸prieš priimant galutinius sprendimus atlikti išsamų ekonominio ir konkurencinio poveikio vertinimą.
💬„Tikslas turi būti ne formaliai griežtesni reikalavimai, o kokybiška, konkurencinga ir realiai veikianti aplinkos monitoringo sistema. Ji turi užtikrinti aplinkos apsaugą, tačiau kartu negali kurti situacijų, kai verslui nustatomos pareigos, kurių rinkoje nėra galimybių įvykdyti“, – pabrėžia R. Radavičienė.
Išsamiau – nuoroda komentare.
