20/06/2026
Lietuva negali likti gynybos pramonės sala su baltarusiškomis taisyklėmis
Nacionalinis saugumas prasideda nuo sprendimų, o ne nuo deklaracijų
Rusijos karas prieš Ukrainą parodė vieną paprastą tiesą – valstybės saugumą šiandien lemia ne tik kariuomenės dydis ar gynybos biudžetas. Lygiai taip pat svarbu, ar valstybė sugeba sukurti sąlygas savo gynybos pramonei veikti greitai, efektyviai ir konkurencingai.
Karo metu laimi ne tas, kuris turi gražiausias strategijas dokumentuose. Laimi tas, kuris gali gaminti, tiekti, remontuoti, modernizuoti ir užtikrinti nenutrūkstamą aprūpinimą.
Todėl šiandien Seime svarstomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei Strateginių prekių kontrolės įstatymų pakeitimai nėra siauras teisinis klausimas. Tai sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su Lietuvos ir viso Baltijos regiono nacionaliniu saugumu.
Ar Lietuva netapo gynybos pramonės sala?
Laidoje „Karas ir taika“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį į problemą, apie kurią verslas kalba jau ne vienerius metus.
Pasak jo, Lietuva iš esmės yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje licencijuotos įmonės negali vykdyti tam tikrų A kategorijos ginklų prekybos ir tarpininkavimo operacijų taip, kaip tai daroma daugelyje kitų Europos šalių.
Rezultatas paprastas.
Veikla niekur nedingsta.
Ji persikelia į Latviją, Lenkiją, Estiją ar kitas Europos Sąjungos valstybes.
Kartu iš Lietuvos iškeliauja:
• investicijos;
• darbo vietos;
• mokesčiai;
• eksporto pajamos;
• kompetencijos;
• strateginiai partneriai.
Valstybė formaliai išlaiko draudimą, tačiau realiai praranda galimybę kontroliuoti procesus, nes jie vyksta už jos jurisdikcijos ribų.
Paradoksalu, tačiau kartais siekiant didesnės kontrolės gaunamas priešingas rezultatas – mažesnė kontrolė.
Kontrolė būtina. Tačiau ji neturi tapti stabdžiu
Niekas nekelia klausimo, ar A kategorijos ginklai turi būti kontroliuojami.
Žinoma, turi.
Tačiau XXI amžiaus valstybės saugumas reikalauja ne draudimų dėl pačių draudimų, o veikiančių kontrolės mechanizmų.
Licencijavimas.
Patikimumo vertinimas.
Galutinio naudotojo sertifikatai.
Institucijų tarpusavio koordinacija.
Nuolatinė priežiūra.
Visa tai sėkmingai veikia daugelyje NATO ir Europos Sąjungos valstybių.
Todėl pagrindinis klausimas šiandien nėra „ar leisti“.
Pagrindinis klausimas – „kaip kontroliuoti“.
Jeigu kitos NATO valstybės randa būdų užtikrinti saugumą ir kartu leisti gynybos pramonei augti, Lietuva taip pat gali sukurti tokį modelį.
Karo grėsmės akivaizdoje negalime gyventi taikos laikų logika
Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė visą Europos saugumo architektūrą.
Baltijos šalys šiandien yra NATO rytinio flango valstybės.
Tai reiškia, kad mūsų atsakomybė nėra vien laukti sąjungininkų pagalbos.
Mes turime patys kurti pajėgumus.
Turime patys investuoti.
Turime patys stiprinti savo gynybos ekosistemą.
Jeigu rytoj Europoje saugumo situacija dar labiau pablogėtų, niekas negali garantuoti, kad visos šiandien egzistuojančios tiekimo grandinės veiks taip pat, kaip veikia dabar.
Todėl valstybės atsparumas prasideda nuo vietinių pajėgumų.
Nuo gamyklų.
Nuo inžinierių.
Nuo technologijų.
Nuo investicijų.
Ir nuo įstatymų, kurie leidžia visa tai kurti.
Kitas klausimas – konkurencingumas
Vidmantas Janulevičius laidoje taip pat priminė kitą problemą – investicinės aplinkos konkurencingumą.
Lietuva jau daugelį metų konkuruoja dėl kapitalo su kaimyninėmis valstybėmis.
Jeigu verslui palankesnės sąlygos yra Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, kapitalas juda ten.
Tai nėra emocijų klausimas.
Tai ekonomikos dėsniai.
Šiandien gynybos sektorius Europoje išgyvena spartų augimą.
Milijardinės investicijos nukreipiamos į gamybą, inovacijas ir naujus projektus.
Klausimas paprastas:
ar Lietuva nori būti šio proceso dalimi, ar stebėti jį iš šalies?
Nacionalinio saugumo klausimai neturi būti atidedami
Istorija rodo, kad valstybės dažniausiai pralaimi ne todėl, kad neturėjo informacijos.
Jos pralaimi todėl, kad sprendimus priėmė per vėlai.
Šiandien Lietuva turi galimybę iš anksto stiprinti savo gynybos pramonę, investicinį klimatą ir regioninį konkurencingumą.
Tai nereiškia atsisakyti kontrolės.
Priešingai.
Tai reiškia sukurti tokią kontrolės sistemą, kuri veiktų realybėje, o ne popieriuje.
Kai prie mūsų sienų vyksta didžiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nacionalinio saugumo politika negali būti grindžiama principu „nieko nekeisti“.
Valstybė privalo veikti laiku.
Ne tada, kai bus per vėlu.
Jeigu Lietuva siekia būti rimta NATO rytinio flango valstybe ir regioniniu gynybos pramonės centru, ji turi turėti ne tik politinę valią, bet ir įstatymus, leidžiančius šiai pramonei veikti.
Nacionalinis saugumas prasideda ne nuo deklaracijų.
Jis prasideda nuo sprendimų.
https://tv.alfa.lt/karas-ir-taika/v-janulevicius-lietuva-kaip-sala-su-baltarusiskomis-taisyklemis/3853
