Problema
Nepaprastai turtingą istoriją turintis pietryčių Lietuvos regionas yra šalia Vilniaus, todėl turėtų būti vienas iš stipriausiai ekonomiškai išsivysčiusių regionų. Tačiau realybė kitokia – Vilniaus rajonas ne tik nelenkia, bet ir atsilieka nuo analogiškų Kauno ir Klaipėdos rajonų. Situaciją iliustruoja socialiniai ir ekonominiai rodikliai:
- Nedarbo lygis Vilniaus rajone apie 5 proc. dide
snis nei Kauno ar Klaipėdos rajonuose;
- Nusikalstamumas pusantro ar du kartus lenkia Kauno ar Klaipėdos rajonų lygį;
- Vilniaus rajono dalyvavimas kultūriniuose bei sporto renginiuose yra 5 kartus mažesnis nei Kauno rajone;
- Į Vilniaus rajoną keliasi gyventi jaunos šeimos, tačiau itin prasta švietimo ir ikimokyklinio ugdymo situacija negali patenkinti gyventojų interesų. Kodėl taip yra? Savivaldybėje ir Seime veikiantys vienos partijos politikai nėra suinteresuoti problemų sprendimu, nes regiono atsilikimas ir dirbtinė izoliacija yra pagrindinė jų politinės veiklos dalis. Dėlto kenčia gyventojų interesai: trukdoma spręsti ekonominius sunkumus, nenorima dialogo forma ieškoti efektyvių išeičių, gyventojams pateikiama klaidinanti informacija. Koks sprendimas? Sudarius galimybes reikštis įvairioms politinėms idėjoms, atsivertų geresnės galimybės konkurencijai ir platesni keliai regiono plėtrai:
- Ekonominės atskirtie mažinimas įmanomas tik pritraukiant vietos bei užsienio investicijas, nesudarant dirbtinių kliūčių verslui regione;
- Vilniaus rajone įsteigti pramonės parką ir taip pritraukti papildomų investicijų, su centrinės valdžios pagalba gerinti infrastruktūrą;
- Įgyvendinti Europos Sąjungos problemiškų regionų paramos programą, kuri būtų naudojama gyvenamosios aplinkos gerinimui, daugiabučių namų renovavimui, socialiniam būstui plėtoti;
- Įkurti Vilniaus krašto plėtros fondą, kuris skatintų vietos bendruomenių kūrimąsi, o tai leistų suaktyvinti socialinį ir kultūrinį vietos gyvenimą. Vilniaus krašto plėtros fondas leistų užtikrinti, kad mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas atitiktų Vilniaus krašto gyventojų poreikius.
- Mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, išreiškus daugumos tėvų bei bendruomenės norą, turi turėti teisę apsispręsti, ar jos nori likti Savivaldybės ar centrinės Vyriausybės atsakomybėje;
- Iš Vilniaus miesto į rajoną perkelti tam tikrus centrinės valdžios institucijų padalinius;
- Plėsti biudžetinių įstaigų ir valstybinių įmonių veiklą Vilniaus rajone. Netoli Vaidotų ir Pagirių planuojamas logistikos terminalas sukursiantis 5 tūkst. naujų darbo vietų, yra puikus pavyzdys.
