Lygių galimybių plėtros centras

Lygių galimybių plėtros centras Nuo 2003 m. vykdome informacines kampanijas, advokaciją, mokymus, rengiame straipsnius ir leidinius, teikiame ekspertizę apie lyčių lygybę.

Mūsų vizija – moterys* saugios ir laisvos būti!
*Save laikančios moterimis ir (arba) socializuotos kaip moterys. Lygių galimybių plėtros centras − 2003 metais pradėjusi veiklą nevyriausybinė organizacija.Jau daugiau kaip 10 metų mes mažiname stereotipus, kad jaustumėtės saugiai.

𝐈𝐧𝐟𝐨𝐫𝐦𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐠𝐚𝐥𝐢 𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢 𝐭𝐞𝐢𝐠𝐢𝐚𝐦𝐚̨ 𝐩𝐨𝐯𝐞𝐢𝐤𝐢̨ 𝐧𝐞𝐩𝐢𝐥𝐧𝐚𝐦𝐞𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐬.„Mūsų kūnai yra lengviausiai pasiekiami politikos taikiniai –...
11/05/2026

𝐈𝐧𝐟𝐨𝐫𝐦𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐠𝐚𝐥𝐢 𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢 𝐭𝐞𝐢𝐠𝐢𝐚𝐦𝐚̨ 𝐩𝐨𝐯𝐞𝐢𝐤𝐢̨ 𝐧𝐞𝐩𝐢𝐥𝐧𝐚𝐦𝐞𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐬.

„Mūsų kūnai yra lengviausiai pasiekiami politikos taikiniai – pasiekti sąžinę ar sąmonę reikia pastangų, o kūnas yra fiziškas, apčiuopiamas ir lengvai reguliuojamas.“

„Kai žmogus padaro nusikaltimą, mes įkaliname jo kūną – atskiriame jį nuo visuomenės. Tai labai tiesioginė kūno kontrolės forma.“

„Moters kūnas istorijoje nuolat buvo traktuojamas kaip instrumentas – iš jo tikimasi reprodukcijos, o kartu jis nuvertinamas ir stigmatizuojamas kiekviename gyvenimo etape: nuo menstruacijų iki menopauzės.“

„Jeigu visuomenė sako, kad vaikų reikia, bet nežiūri į smurtą, švietimo kokybę ar moterų pasirinkimo sąlygas, tai tas ‘moralinis rūpestis’ tampa tik kontrole.“

„Draudimai seksualumo srityje neveikia – jie tik perkelia problemą į šešėlį, kur vaikai tampa dar labiau pažeidžiami, nes nebeturi su kuo kalbėtis.“

„Seksualumas nėra problema – problema yra prievarta ir išnaudojimas. Bet mes dažnai moralizuojame vietoje to, kad spręstume realias smurto struktūras.“

„Yra kūnų, kurie apskritai neegzistuoja įstatyme – pavyzdžiui, interlyčiai žmonės. Jei jų nėra kalboje ir teisėje, jie tampa nematomi visuomenėje.“

Šios mintys plačiau išplėstos LRT KLASIKA laidoje „Kūno kultūra“.

Apie kūną kaip politikos, moralės ir galios lauką – nuo reprodukcijos kontrolės iki seksualumo stigmos ir viešos gėdos mechanizmų kalba Margarita Jankauskaitė ir Gražina Bielousova, kalbina - Urtė Karalaitė.

👂Klausyti – nuoroda komentaruose.

Kai kalbame apie žaliąjį kursą, dažnai atrodo, kad tai tema apie elektromobilius, saulės parkus ar naujas technologijas....
06/05/2026

Kai kalbame apie žaliąjį kursą, dažnai atrodo, kad tai tema apie elektromobilius, saulės parkus ar naujas technologijas. Bet iš tikrųjų svarbiausias klausimas yra daug paprastesnis – ar pokyčiai palengvina žmonių gyvenimą?

Praėjusią savaitę mūsų kolegė Greta Kraujalytė lankėsi Vilniaus universitete, kur su socialinės politikos magistrantėmis ir magistrantais diskutavo apie tai, kodėl aplinkosaugos politika skirtingus žmones paliečia nevienodai.

Paskaitoje Greta kalbėjo apie labai kasdieniškus dalykus. Pavyzdžiui, viešasis transportas vis dar dažnai planuojamas taip, tarsi žmogui reikėtų tik nuvažiuoti į darbą ir grįžti namo. Tačiau daugelio moterų diena atrodo kitaip – nuvežti vaikus, užsukti į parduotuvę, pasirūpinti artimaisiais, suderinti kelis darbus ir namų rūpesčius. Kai autobusai važiuoja retai ar nepatogiu metu, visa ši našta dar labiau padidėja.

Kitas pavyzdys – parama elektromobiliams. Dažniausiai ja pasinaudoja žmonės, kurie ir taip gali sau leisti naujesnį automobilį. Tuo metu viešasis transportas, kuriuo daugiau naudojasi moterys ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės, daug kur vis dar lieka lėtas, brangstantis ir nepatogus.

Greta pristatė ir savo atlikto ES šalių tyrimo rezultatus. Jie rodo, kad ten, kur valstybės daugiau investuoja į žmonių gerovę, lengviau priimami ir tokie aplinkosaugos sprendimai, kurie naudingi ne tik turtingesniems, bet visiems žmonėms.

Jei norime, kad žaliasis perėjimas būtų sėkmingas, jis turi būti ne apie gražius lozungus, o apie realesnį ir patogesnį žmonių gyvenimą. Apie tai ir kalbėjomės su būsimais specialistais ir specialistėmis 💬

VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos studijos

05/05/2026

Gal todėl ir matome Lietuvoje augančią neapykantą migrantams bei žmonėms, kurių oda nėra „lapo baltumo“?

𝐊𝐚𝐬 𝐬𝐢𝐮̄𝐥𝐲𝐭𝐚 𝐝𝐞̇𝐥 𝐦𝐚𝐦𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐭𝐞̇𝐯𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐮̨?Seime svarstytas siūlymas plėsti papildomų poilsio dienų suteikimą vaikų a...
05/05/2026

𝐊𝐚𝐬 𝐬𝐢𝐮̄𝐥𝐲𝐭𝐚 𝐝𝐞̇𝐥 𝐦𝐚𝐦𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐭𝐞̇𝐯𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐮̨?

Seime svarstytas siūlymas plėsti papildomų poilsio dienų suteikimą vaikų auginantiems darbuotojams.

Projektu siūlyta:

🪡vieną vaiką iki 14 metų auginantiems darbuotojams suteikti vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius;
🪡 du vaikus iki 14 metų arba vaiką su negalia auginantiems darbuotojams – vieną dieną per mėnesį;
🪡 trims ir daugiau vaikų šeimoms – dvi dienas per mėnesį.

Vis dėlto Seimas pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui projektą atmesti.

LGPC ekspertė Aurelija Auškalnytė atkreipia dėmesį, kad papildoma poilsio diena savaime neišspręs nelygaus rūpybos darbo pasidalijimo. Pasak jos, viešojoje erdvėje tokie siūlymai dažnai pristatomi kaip dideli proveržiai, nors sisteminės problemos lieka nejudinamos.

„Lietuvoje didžioji dalis vaikų priežiūros ir nemokamo rūpybos darbo vis dar tenka moterims. Todėl realiems pokyčiams reikia ne tik pavienių priemonių, bet ir platesnių sprendimų — lankstesnio darbo organizavimo, didesnio vyrų įsitraukimo į rūpybą bei stereotipų mažinimo.“

Kalbant apie šeimų gerovę, svarbu ne tik trumpalaikiai ar politiškai patogūs sprendimai, bet ir tai, kas realiai keičia žmonių kasdienybę.

Daugiau TV3.lt straipsnyje komentaruose.

„Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai sporto treneriai gąsdina vaikus, pravardžiuoja, taiko fizines bausmes, viešai sveria....
04/05/2026

„Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai sporto treneriai gąsdina vaikus, pravardžiuoja, taiko fizines bausmes, viešai sveria.“

Naujame komentare LGPC ekspertė Aurelija Auškalnytė rašo apie fizinio lavinimo pamokas „ant suolelio“, normalizuotą mergaičių nesportavimą ir sporto kultūrą, kurioje vis dar toleruojamas pažeminimas dėl rezultatų.

Tekste keliami klausimai apie:

🪡 vaikų saugumą sporte;
🪡 psichologinį smurtą ir patyčias;
🪡 spaudimą dėl svorio ir išvaizdos;
🪡 valgymo sutrikimų riziką;
🪡 poreikį keisti pačią sporto kultūrą.

„Deja, negalime nuspręsti tiesiog likti sporto salėje ant suolelio. Nesportuoti – ne išeitis.“

„O aš pati negaliu savimi patikėti – jau 8 mėnesius lankau raumenų stiprinimo treniruotes. Aplinkoje, kur jaučiuosi saugi, nevertinama, palaikoma. Be to, žinau, kad kaboti sveika ir mergaitėms. Taigi rašydama šį straipsnį išbandžiau save ant skersinio. Rezultatas – 29 sekundės.“

Tekste primenama, kad moterų fizinis aktyvumas neturi būti orientuotas į lieknumą ar grožio standartus – svarbiausia stiprumas, sveikata ir gera savijauta.

👉 Skaitykite, nuoroda komentaruose.

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos vasaros stažuotei!Stažuotės metu dirbsite su realiomis komunikacijos ir projekt...
30/04/2026

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos vasaros stažuotei!

Stažuotės metu dirbsite su realiomis komunikacijos ir projektų užduotimis – kursite turinį, planuosite ir įgyvendinsite kampanijas, atliksite auditorijų pasiekiamumo ir komunikacijos analizę.

Užduotys jau suplanuotos, todėl stažuotė orientuota į praktinį darbą komandoje.

Paraiškas teikti kviečiame visų studijų krypčių studentus ir studentes – ypač, jei domitės komunikacija, marketingu, socialiniu poveikiu ir viešuoju interesu.

Stažuotojas ar stažuotoja įgis žinių apie lygių galimybių politiką Lietuvoje, tarptautines tendencijas, susipažins su tapatybių sankirtas įvertinančiais darbo metodais ir teorines žinias derins su praktika:

🪡 komunikacijos ir projektų įgyvendinimu
🪡 turinio kūrimu skirtingoms auditorijoms
🪡 darbo komandoje ir procesų planavimo įgūdžiais
🪡dalyvavimu mokymuose, susitikimuose ir renginiuose

Siūlome galimybę mokytis iš šios srities eksperčių, susipažinti su partnerių organizacijų veikla ir plėsti profesinį tinklą žmogaus teisių bei lygių galimybių srityje.

Daugiau informacijos - komentarų skiltyje.

29/04/2026

𝟰𝟰 𝘁𝘂̄𝗸𝘀𝘁. 𝘇̌𝗺𝗼𝗻𝗶𝘂̨ 𝗦𝗲𝗶𝗺𝗼 𝗻𝗮𝗿𝗲̇𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝗻𝗮𝗿𝗶𝗮𝗺𝘀 𝗽𝗮𝘀𝗮𝗸𝗲̇ 𝗹𝗮𝗯𝗮𝗶 𝗮𝗶𝘀̌𝗸𝗶𝗮𝗶:seksualinis smurtas nėra „pilka zona“. Vaikų vilioji...
29/04/2026

𝟰𝟰 𝘁𝘂̄𝗸𝘀𝘁. 𝘇̌𝗺𝗼𝗻𝗶𝘂̨ 𝗦𝗲𝗶𝗺𝗼 𝗻𝗮𝗿𝗲̇𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝗻𝗮𝗿𝗶𝗮𝗺𝘀 𝗽𝗮𝘀𝗮𝗸𝗲̇ 𝗹𝗮𝗯𝗮𝗶 𝗮𝗶𝘀̌𝗸𝗶𝗮𝗶:

seksualinis smurtas nėra „pilka zona“. Vaikų viliojimas internete nėra „nesusipratimas“. Seksualinis priekabiavimas nėra „pokštas“.

Tai – smurtas.

Šiandien parašus perdavėme Seimui, bet tuo nesustosime. Toliau reikalausime, kad seksualinio smurto pataisos pagaliau pasiektų parlamentą ir būtų realiai svarstomos.

🪡Nes dabartinė sistema vis dar reikalauja, kad nukentėjusioji įrodytų, jog „pakankamai priešinosi“. Nors du iš trijų žmonių seksualinio smurto metu reaguoja sustingimu.

🪡Nes vyrų ir berniukų patirta prievarta nėra vertinama taip pat rimtai, kaip mergaičių ar moterų patirta prievarta.

🪡Nes vaikai auga tylėdami ir kenčia, dėl to, kad jų artimiausi žmonės juos išnaudoja.

Blogai yra blogai.

Ačiū visoms ir visiems, kurie pasirašė, dalinosi, kalbėjo ir spaudžia politikus nebetylėti. Pokytis vyksta todėl, kad žmonės jo reikalauja, mes nestabdome, parašus renksime toliau.

Kiekvieną kartą, kai giname sistemą, slepiančią ir palaikančią smurtautojus, prarandame labai daug. Smiltė Plytnykaitė L...
28/04/2026

Kiekvieną kartą, kai giname sistemą, slepiančią ir palaikančią smurtautojus, prarandame labai daug. Smiltė Plytnykaitė Lietuvai duoda ne tik medalius – ji rodo ir drąsą, kuri gali padrąsinti kitus nebetylėti ir priešintis tokiai sistemai.

Plaukikė Smiltė Plytnikaitė jau trečius metus iš eilės pateko į „100 sporto žvaigždžių“ projekto auksinį dešimtuką, tači...

Praėjusią savaitę mūsų kolegė Greta Kraujalytė dalyvavo Tolerantiško jaunimo asociacija diskusijoje „Partnerystė: metai ...
28/04/2026

Praėjusią savaitę mūsų kolegė Greta Kraujalytė dalyvavo Tolerantiško jaunimo asociacija diskusijoje „Partnerystė: metai po Konstitucinio Teismo sprendimo“.

Renginyje kalbėta apie tai, kad net ir teismams pripažinus partnerystes, LGBTQ+ poros Lietuvoje vis dar susiduria su teisiniu chaosu. Kaip diskusijoje sakė advokatas Aivaras Žilvinskas, partnerystės registracija šiandien dažnai suteikia tik statuso pavadinimą, bet ne realias teises – dėl jų žmonėms tenka nuolat kreiptis į teismus iš naujo.

Greta diskusijoje dalijosi ir labai paprastu, bet svarbiu klausimu: kodėl valstybė iš žmonių tikisi pareigų vykdymo, tačiau neužtikrina vienodos apsaugos ir teisių?

„Pareigas turiu, teisių neturiu ir dar dėl kiekvienos teisės į teismą eiti teistis? Man atrodo, kad kažkas negerai su valstybe, kuri turėtų mane ginti“, – kalbėjo Greta.

Diskusijoje taip pat paliesta ir tai, kaip stereotipai vis dar veikia visuomenės požiūrį į vienalytes poras – vieni santykiai demonizuojami, kiti nuvertinami ar ignoruojami. O visa tai galiausiai veda prie to paties klausimo: ar žmonių santykius laikome lygiaverčiais?

Ačiū organizatorėms ir organizatoriams už erdvę šiam pokalbiui. Reikalaudami vieni iš kitų vienybės ir susitelkimo, nepamirškime pagalvoti ir apie tuos, kurie ilgus metus valstybės yra atstumiami.

1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas. Visi mokėmės šio fakto, tačiau viena esminė detalė pe...
24/04/2026

1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas. Visi mokėmės šio fakto, tačiau viena esminė detalė pernelyg ilgai slėpėsi paraštėse – šį istorinį metraštį užrašė moteris.

Istorikas Rimvydas Petrauskas LRT radijo laidoje ,,Nuo jūros iki jūros“ (nuoroda į laidą komentare) aptaria Kvedlinburgo analų reikšmę, dar kartą patvirtindamas, jog šis istorinis metraštis fiksuotas moters.

Trumpai apžvelkime, kokie argumentai pateikiami:

🪡Rašymo vieta. Kvedlinburge esantis Šv. Servacijaus vienuolynas, kuriame 1009 m. buvo padarytas įrašas apie Šv. Brunono žūtį buvo moterų vienuolynas.

🪡Vienuolių išsilavinimas ir aukštas statusas. Kvedlinburgo vienuolės buvo itin išsilavinusios kilmingų šeimų dukros, tuo metu dažnai raštingesnės už vyrus.

🪡Istorikų sutarimas. Nors XIX a. dar buvo abejojama moterų autoryste ir manyta, kad jos galėjo samdyti raštininkus vyrus, šiuolaikiniai tyrimai ir istorikai teigia, jog nėra jokių abejonių, kad tos raidės buvo užrašytos moters vienuolės.

Kai kalbame apie valstybių ištakas, pamatinių tekstų rašymą ar didžiuosius lūžius, esame įpratusios ir įpratę manyti, kad pasaulio ir istorijos formavimas yra išimtinai vyrų teritorija.

Net tais atvejais, kai kūrėjo lytis lieka nutylėta, mūsų pasąmonė vis tiek linkusi ten nupiešti vyro portretą.

Nors visuomenė vis dar linkusi svarbiausių valstybės naratyvų autorystę priskirti vyrams, pirmojo Lietuvos paminėjimo faktas griauna šį giliai įsišaknijusį mitą: moterys visada buvo aktyvios istorijos kūrėjos.

Kai žinome, kad moterys aktyviai formavo mūsų praeitį, įgauname dar daugiau jėgos reikalauti savo vietos ir šiandienos lyderystėje, moksle bei priimant valstybinius sprendimus.

Moterys rašė istoriją tada, moterys ją kuria ir dabar – neleiskime, kad mūsų pasiekimai ir toliau liktų tik istorijos paraštėse!

Address

Didžioji Gatvė 5-312
Vilnius
LT-01128

Opening Hours

Monday 09:00 - 18:00
Tuesday 09:00 - 18:00
Wednesday 09:00 - 18:00
Thursday 09:00 - 18:00
Friday 09:00 - 18:00

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lygių galimybių plėtros centras posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share