VU SA Prezidentė

06/09/2026

Šiandien LRT RADIJAS eteryje kalbėjau apie jaunų žmonių saugumą naktiniame Vilniuje.

Prieš prasidedant naujiems studijų metams kartu su Vilniaus naktinis biuras parengėme rekomendacijas, kurios padeda studentams ir studentėms atpažinti galimus pavojus, žinoti savo ribas, pasirūpinti vieniems (-oms) kitais (-omis) ir suprasti, kur kreiptis pagalbos.

Šių žinių ypač reikia į naują miestą atvykstantiems (-čioms) pirmakursiams (-ėms), todėl saugumo temą planuojame tęsti ir ateityje. Norime, kad praktinės saugaus elgesio kompetencijos taptų svarbia ir nuoseklia studentų (-čių) integracijos dalimi.

Laidos įrašą galite rasti komentaruose.

01/09/2026

Sveikinu Vilniaus universiteto studentus ir studentes su naujų studijų metų pradžia.

Ši diena – ne tik dar viena Universiteto tradicija ar simbolinė naujų studijų metų pradžia. Ji primena, ką reiškia būti Vilniaus universiteto bendruomenės dalimi.

Universitetas mums suteikia žinių, galimybių ir erdvę augti, tačiau tikiu, kad svarbiausios jo pamokos yra ir apie žmones – apie drąsą būti savimi, gebėjimą būti šalia kitų ir atsakomybę už bendruomenę, kuriai priklausome.

Per studijų metus keičiamės mes, tačiau kartu keičiasi ir Universitetas. Savo buvimu, pasirinkimais ir balsu kiekvienas ir kiekviena prisidedame prie to, koks jis yra šiandien ir koks bus ateityje. Todėl Universitetas nėra vien vieta, į kurią ateiname studijuoti – tai bendruomenė, kurią kasdien kuriame patys (-čios).

Prasidedant naujiems studijų metams linkiu nebijoti šia galimybe ir atsakomybe pasinaudoti – klausti, kalbėti, veikti ir kurti pokytį.

Kad ir kur nuvestų ateinantys metai – eikime į juos vieningai už studentų ir studenčių ateitį!

30/07/2026

VU SA prezidentės Uršulės Barkauskaitės sveikinimas Vilniaus universiteto būsimiems (-oms) pirmakursiams (-ėms).

16/07/2026

Šiandien VU SA vardu pasirašiau organizacijos Švietimas #1 inicijuotą kreipimąsi į Prezidentą Gitanas Nausėda, kuriuo kartu su kitomis 35 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninėmis organizacijomis prašome vetuoti Lietuvos Respublikos Seimas priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą.

Seimas nusprendė atsisakyti reikalavimo, kad pagrindinį išsilavinimą įgyjantis (-i) mokinys (-ė) būtų pasiekęs (-usi) bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos PUPP pasiekimų lygį.

Matome tendenciją atsisakyti anksčiau nustatytų kartelių – tarsi geresnių mokinių pasiekimų būtų galima pasiekti ne stiprinant švietimo kokybę, o tiesiog mažinant reikalavimus. Tačiau taip mokymosi sunkumai neišsprendžiami: jeigu mokinys (-ė) nepasiekia net slenkstinio lygio, turime ne ignoruoti problemą, o kuo anksčiau ją pastebėti ir suteikti reikalingą pagalbą.

Tam būtina stiprinti prevenciją: užtikrinti prieinamas lietuvių kalbos ir matematikos konsultacijas, individualią pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems (-čioms) mokiniams (-ėms) ir nuosekliai stebėti jų pažangą. Panaikinus reikalavimą, mokymosi spragos niekur nedingsta – jos tik perkeliamos į 11–12 klases, o vėliau gali būti atsinešamos ir į aukštąsias mokyklas.

Būtent todėl tai svarbu VU SA. Studijų kokybė ir prieinamumas neprasideda studentui (-ei) įžengus pro Universiteto duris. Tai prasideda daug anksčiau – nuo pasirengimo ir pagalbos, kurią mokinys (-ė) gauna mokykloje.

Šiame kontekste klausimų kelia ir dar vienas sprendimas. 2022 m. buvo nutarta, kad nuo šio rugsėjo brandos atestatui gauti mokiniai (-ės) turės išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei du pasirinktus. Tačiau prieš pat šios tvarkos įsigaliojimą Seimas ją taip pat atšaukė.

Švietimo politika negali būti žaidimų aikštelė, kurioje nuolat keičiamos taisyklės, dar net nespėjus įvertinti ankstesnių sprendimų įtakos. Reformoms ruošiasi visa švietimo bendruomenė, todėl būtini tvarūs, duomenimis grįsti ir ilgalaikę kryptį turintys sprendimai.

Užuot mažinę karteles, turime kurti kokybišką švietimo sistemą, kuri gebėtų laiku pastebėti mokymosi sunkumus ir suteikti realią, individualią bei tęstinę pagalbą tiems (-oms), kuriems (-oms) jos labiausiai reikia.

„Švietimas #1“ nuotrauka.

12/07/2026

Liepos 7–9 d. kartu su Povilu Virbašiumi vykome į Airijoje vykusią kasmetinę Arqus Alliance konferenciją „Voices of Impact: Weaving Stories Across Europe“.

Konferencijoje dalyvavome diskusijose su EU-CONEXUS vykdomuoju direktoriumi Fernando Galán, anksčiau ėjusiu ARQUS generalinio sekretoriaus pareigas ir vadovavusiu Europos studentų sąjungai (ESU), Europos Komisijos Aukštojo mokslo skyriaus vadove Susanne Conze, Europos universitetų asociacijos prezidentu Josep M. Garrell, Meinuto universiteto prieinamumo eksperte Martha Brandes bei kitais (-omis) universitetų ir aukštojo mokslo organizacijų atstovais (-ėmis).

Diskusijos leido palyginti skirtingų Europos universitetų aljansų patirtis ir geriau suprasti jų vaidmenį formuojant Europos aukštojo mokslo politiką. Matome kur toliau turėtų judėti ARQUS – plėsti bendras studijų ir mokslinių tyrimų veiklas, stiprinti įtrauktį bei užtikrinti, kad studentai (-ės) būtų lygiaverčiai sprendimų priėmimo dalyviai (-ės).

Viena iš galimybių, kurią parsivežame iš konferencijos – megzti glaudesnius ryšius su ESU ir ateityje inicijuoti VU SA studentų (-čių) atstovų (-ių) mokymų organizavimą Briuselyje. Jie padėtų Organizacijos studentų (-čių) atstovams (-ėms) geriau suprasti europinius sprendimų priėmimo ir interesų atstovavimo procesus, stiprinti advokacijos kompetencijas bei aktyviau įsitraukti į Europos aukštojo mokslo politikos formavimą.

Daug dėmesio konferencijoje skirta ir jungtinių studijų programų plėtrai. Lyono 1-ojo universiteto biofizikos ir biochemijos profesorė Adriana Miele pristatė nuo 2023 m. koordinuojamą tarptautinę doktorantūros programą, sukurtą ARQUS aljanse ir finansuojamą pagal HE-MSCA-COFUND priemonę. Šis pavyzdys rodo, kaip universitetų bendradarbiavimas gali virsti konkrečiomis tarptautinėmis galimybėmis doktorantams (-ėms), o kartu matome poreikį toliau kurti jungtinių programų koncepcijas ir stiprinti jų kokybės užtikrinimo mechanizmus.

Konferencijos metu taip pat paskelbta, kad Europos Komisija atrinko 2026–2028 m. įgyvendinamą projektą „Arqus Bridge“. Jis leis stiprinti aljanso universitetų institucinę integraciją, plėsti bendras studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklas bei kurti daugiau galimybių studentams (-ėms), tyrėjams (-oms) ir darbuotojams (-oms).

Man ypač svarbi buvo konferencijoje ne kartą skambėjusi mintis, kad tarptautinis bendradarbiavimas tampa prasmingas tik tada, kai jo rezultatus jaučia studentai (-ės). Todėl grįžtame su konkrečiomis tolesnio darbo kryptimis: sieksime tobulinti kokybės užtikrinimo mechanizmus kuriant jungtinių studijų programų koncepcijas, stiprinti VU studentų (-čių) įsitraukimą į ARQUS veiklą bei dalytis gerosiomis atstovavimo patirtimis su kitais (-omis) ARQUS Studentų tarybos atstovais (-ėmis).

Šia konferencija taip pat baigiau savo kadenciją ARQUS Studentų tarybos viceprezidentės pareigose. Džiaugiuosi turėjusi galimybę prisidėti prie tokių reikšmingų procesų kaip „European Degree“ galimybių svarstymas, jungtinių studijų programų tematikų siūlymas ir studentų (-čių) ambasadorių įtraukimas į ARQUS veiklą. Ši patirtis leido iš arti pažinti aljanso veiklą ir prisidėti prie to, kad studentų (-čių) balsas būtų girdimas priimant tarptautinio lygmens sprendimus.

Šį etapą užbaigiu perduodama darbus kitam Vilniaus universiteto studentui – ARQUS Studentų tarybos prezidentu išrinktam Povilas Virbašius. Nuoširdžiai sveikinu Povilą ir linkiu sėkmės telkiant aljanso studentų (-čių) atstovus (-es), stiprinant jų kompetencijas bei užtikrinant prasmingą studentų (-čių) įsitraukimą į ARQUS veiklą.

01/07/2026

Vakar Vilniaus universiteto bendruomenė susirinko į studijų metų pabaigos šventę – „Finis Anni Academici“.

Dar kartą nuoširdžiai sveikinu su dar vienų studijų metų pabaiga. Šventės metu turėjau garbę studentų (-čių) vardu tarti sveikinimo kalbą. Dalinuosi ja ir čia.

Magnificencija Rektoriau, Senato pirmininke, Tarybos pirmininke, padalinių vadovai (-ės), Universiteto bendruomenės nariai (-ės), o svarbiausia – mieli studentai (-ės),

šie studijų metai buvo kupini pokyčių. Vieniems (-oms) jie tapo pirmąja pažintimi su Vilniaus universitetu, kitiems (-oms) – paskutiniu žingsniu prieš naują gyvenimo etapą. Tačiau visiems (-oms) jie buvo metai, kai ne tik augome patys (-čios), bet ir matėme augantį bei besikeičiantį Universitetą.

Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti visiems (-oms), kurie (-ios) kasdien kuria Universitetą – dėstytojams (-oms), tyrėjams (-oms), administracijos darbuotojams (-oms), vadovams (-ėms), studentų atstovams (-ėms) bei, žinoma, studentams (-ėms). Universiteto stiprybę kuria ne vien jo istorija ar vardas. Ją kuria žmonės, kurie savo darbu prisideda prie jo pažangos.

Šie metai buvo svarbūs, nes priėmėme daug reikšmingų sprendimų, lemsiančių ne tik artimiausių metų pokyčius, bet ir ilgalaikę Universiteto raidą. Patvirtinta naujoji Universiteto strategija apibrėžia aiškią kryptį – siekiame kurti atvirą, drąsų, tarptautišką ir visuomenei atsakingą Universitetą.

Svarbu ir tai, kad vis daugiau dėmesio skiriame ne tik studijų turiniui, bet ir akademinės kultūros puoselėjimui. Patvirtintas akademinės etikos pažeidimų prevencijos planas žymi dar vieną žingsnį kuriant pasitikėjimu, atsakomybe ir akademiniu sąžiningumu grįstą akademinę bendruomenę.

Svarbūs žingsniai žengti ir studijų srityje. Šiais metais pradėtos diskusijos dėl studijų nuostatų pakeitimų, kurie suteiktų daugiau galimybių lankstesnėms ir įvairesnėms magistrantūros studijoms, geriau atliepiančioms skirtingus profesinius kelius bei darbo rinkos poreikius. Nuosekliai plečiama mikrokredencialų pasiūla sudaro daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą ir greičiau prisitaikyti prie kintančios visuomenės poreikių.

Džiugu matyti ir pirmuosius nuoseklius žingsnius stiprinant Universiteto pasirengimą įvairiems iššūkiams bei didinant bendruomenės atsparumą vidaus ir išorės grėsmėms. Tai primena, kad atsakingas Universitetas rūpinasi ne tik mokslu ir studijomis, bet ir savo bendruomenės saugumu bei pasirengimu ateities iššūkiams.

Tačiau kartu suprantame, kad tai tik pradžia. Norime Universiteto, kuriame doktorantūros ir magistrantūros studijoms būtų skiriama daugiau dėmesio, o studijų kokybę stiprintų nuosekli mentorystė. Universiteto, kuriame tarpkryptiškumas taptų kasdiene praktika, o tarptautiškumas reikštų ne tik partnerystės ar mobilumo galimybes, bet ir tarptautinę studijų patirtį kiekvienam (-ai) studentui (-ei). Universiteto, kuriame nuosekliai stiprinamos dėstytojų (-ių) pedagoginės kompetencijos, įgyvendinama darnaus vystymosi vizija ir sudaromos sąlygos kiekvienam (-ai) bendruomenės nariui (-ei) augti.

Žinome, kad pokyčiams reikia laiko. Tačiau studentų (-čių) studijų laikas yra ribotas. Todėl svarbu, kad šiandien priimami sprendimai kuo greičiau virstų matomais pokyčiais – ne tik būsimiems (-oms) studentams (-ėms), bet ir tiems (-oms), kurie (-ios) Universiteto bendruomenės dalimi yra šiandien.

Ateityje mums teks priimti dar ne vieną svarbų sprendimą. Tikiu, kad tai darysime remdamiesi ne tik ilgametėmis Universiteto tradicijomis, bet ir gebėjimu atsakingai reaguoti į kintančius akademinės bendruomenės bei visuomenės poreikius. Kiekvieno (-os) mūsų darbas prisideda ne tik prie Universiteto ateities, bet ir jo vaidmens stiprinimo Lietuvos visuomenėje.

Linkiu, kad po vasaros sugrįžtume pailsėję, kupini (-os) naujų idėjų ir pasirengę tęsti pradėtus darbus kuriant Universitetą, kuriame gera studijuoti, dirbti, tyrinėti ir augti.

Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

27/06/2026

Šiandien jaunimo politikai Lietuvoje – 30 metų.

Prieš tris dešimtmečius buvo padėtas pamatas tam, ką šiandien vadiname jaunimo politika – pripažinta, kad jauni žmonės turi teisę dalyvauti priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui. Per šį laikotarpį buvo sukurta sistema, leidžianti jaunimo organizacijoms būti ne tik stebėtojomis, bet ir partnerėmis valstybei, kuriant Lietuvą.

VU SA visus šiuos metus buvo ir yra šios istorijos dalis.

Jaunimo politika kuriama ministerijose ir institucijose. Lygiai taip pat ji kuriama ir čia – Universitete, kur jauni žmonės mokosi atstovauti, diskutuoti, prisiimti atsakomybę ir ginti ne tik savo, bet ir kitų interesus.

Psichologinė pagalba, studijų kokybė, studentų (-čių) stipendijos ir kitos socialinės garantijos, akademinė laisvė – tai tik dalis klausimų, prie kurių VU SA dirbo ir dirba ne vienerius metus.

Teikdami (-os) pasiūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų, stipendijų sistemos, studijų kokybės ar siekdami (-os) didesnio valstybės finansavimo psichologinei pagalbai, gynėme jaunų žmonių teisę į prieinamą ir kokybišką aukštąjį mokslą bei gerovę.

Todėl ir šiemet aktyvus įsitraukimas į diskusijas dėl Medicinos praktikos įstatymo pakeitimų ir rezidentų (-čių) teisių buvo ne pavienė iniciatyva, o nuoseklaus darbo tęsinys. Jau daugelį metų vadovaujamės tuo pačiu principu – sprendimai apie jaunus žmones negali būti priimami be pačių jaunų žmonių balso.

Tačiau jaunimo politika kuriama ne tik rengiant pasiūlymus ar dalyvaujant darbo grupėse. Ji kuriama ir tada, kai ginamos vertybės. Todėl stojome ginti laisvo žodžio ir kultūros, prisijungdami (-os) prie protestų ir viešai išreikšdami (-os) savo poziciją.

Jaunimo politika dar gyva ten, kur jauni žmonės veikia, o ne stebi, todėl nuosekliai keliame studentų (-čių) atstovų (-ių) kompetencijas, skatiname savanorystę ir įgaliname studentus (-es) tapti pokyčio kūrėjais.

Būtent jie (-os) šiandien atstovauja studentams (-ėms) Lietuvos Respublikos Seime, ministerijose, darbo grupėse, Universiteto Senate ir Taryboje, primindami (-os), kad jaunimo politika neapsiriboja viena sritimi – ji apima švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, pilietinį dalyvavimą ir žmogaus teises.

Per dešimtmečius tūkstančiai Vilniaus universiteto studentų (-čių) prisijungė prie VU SA. Vieni (-os) išmoko atstovauti, kiti (-os) – kalbėti viešai, priimti sprendimus, telkti bendruomenes. Daugelis jų šiandien kuria pokyčius valstybės institucijose, nevyriausybiniame sektoriuje, žiniasklaidoje, versle ar politikoje.

Tai ir yra jaunimo politikos stiprybė. Ji matuojama ne dokumentų skaičiumi. Ji matuojama žmonėmis, kurie patikėjo, kad jų balsas turi įtaką.

Su 30-uoju jaunimo politikos gimtadieniu. Ačiū visiems (-oms), kurie (-os) šiuos tris dešimtmečius kūrė Lietuvą, kurioje jauni žmonės nėra tik kviečiami dalyvauti – jie yra kviečiami spręsti, prisiimti atsakomybę ir kurti savo valstybės ateitį.

23/06/2026

Savaitgalį vykęs VU SA Biuro ir Tarybos išvažiavimas buvo skirtas ne tik Organizacijos veiklų planavimui.

Tokie susitikimai svarbūs todėl, kad suteikia galimybę atsitraukti nuo kasdienių darbų ir skirti laiko klausimams, kurių neįmanoma išspręsti per vieną posėdį.

Studentų (-čių) atstovavimas nėra vien reagavimas į šiandienos problemas. Jis reikalauja gebėjimo matyti ilgalaikius iššūkius, suprasti jų priežastis ir susitarti, kokių pokyčių siekiame ateityje. Tam reikalinga erdvė diskusijoms, kritiškam situacijos vertinimui ir bendram veiklos krypties formavimui.

Šio išvažiavimo metu daug dėmesio skyrėme Organizacijos strateginėms kryptims ir klausimui, kokios problemos šiandien labiausiai trukdo jų įgyvendinimui.

Kalbėdami apie studijų kokybę identifikavome, kad Vilniaus universitete vis dar trūksta nuoseklios grįžtamojo ryšio kultūros. Studentai (-ės) teikia grįžtamąjį ryšį, tačiau ne visada mato jo rezultatą, o pats grįžtamasis ryšys pernelyg dažnai suvokiamas kaip formalus procesas, o ne kaip įrankis studijų kokybei gerinti.

Jei norime kokybiškų studijų, neužtenka reguliariai rinkti studentų (-čių) nuomonę. Svarbu, kad grįžtamasis ryšys būtų girdimas, aptariamas ir virstų realiais pokyčiais studijų procese.

Vertindami Organizacijos veiklą pripažinome, kad VU SA susiduria su iššūkiais užtikrinant nuoseklų narių įtraukimą, jų augimą ir išlaikymą organizacijoje.

Stipri Organizacija negali būti kuriama vien individualių žmonių pastangomis. Jai reikalingi aiškūs procesai, veiksmingas patirties perdavimas ir vadovai (-ės), gebantys (-čios) auginti kitus (-as). Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų Organizacijai veikti tvariai ir užtikrintų jos tęstinumą.

Taip pat daug diskutavome apie Universiteto bendruomenės atsparumą.

Gyvename laikotarpiu, kai vis dažniau susiduriame su įvairiomis grėsmėmis – nuo informacinių ir kibernetinių iki iššūkių psichologinei gerovei ar pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

Vis dėlto bendruomenės pasirengimas ir informuotumas šiais klausimais vis dar nėra pakankamas. Universitetas turi būti vieta, kurioje bendruomenė ne tik studijuoja ar dirba, bet ir jaučiasi saugi bei žino, kaip veikti krizinėse situacijose.

Būtent šioms trims problemoms šiemet skirsime didžiausią dėmesį. Ne todėl, kad jos yra vienintelės, su kuriomis susiduria studentai (-ės) ar Universitetas, bet todėl, kad matome jose galimybę kurti ilgalaikį pokytį.

19/06/2026

Vakar Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pakeitimus.

Pastaraisiais mėnesiais ne kartą kalbėjome apie šio įstatymo keliamus klausimus. Studentų (-čių) atstovai (-ės), rezidentai (-ės), jaunieji gydytojai (-os) ir jų organizacijos teikė pasiūlymus, argumentus bei alternatyvas. Dar šią savaitę kartu VU SA MF atstovė Agata Bruzgul dalyvavo susitikime Prezidentūroje, kuriame pristatėme mūsų poziciją dėl šių pakeitimų ir jų galimų pasekmių.

Vis dėlto įstatymas buvo priimtas.

Todėl šiandien svarbiausia kalbėti ne tik apie patį sprendimą, bet ir apie tai, kaip apsaugoti būsimų medicinos studentų (-čių) ir rezidentų (-čių) interesus.

Sutartis, kurią daliai rezidentų (-čių) teks pasirašyti ateityje, nėra formalumas. Tai dokumentas, kuris turės įtakos profesiniams sprendimams daugelį metų. Prieš ją pasirašant svarbu aiškiai suprasti ne tik savo pareigas, bet ir teises, galimas rizikas bei sutarties nutraukimo pasekmes.

Todėl kviečiame Vilniaus universiteto studentus (-es), svarstančius pasirašyti tokias sutartis, kreiptis į VU Teisės klinika. Nemokama teisinė konsultacija gali padėti geriau suprasti prisiimamus įsipareigojimus ir priimti informuotą sprendimą.

Ši situacija dar kartą primena, kad studentų (-čių) ir jaunųjų specialistų (-čių) balsas turi būti girdimas ne tada, kai sprendimai jau priimti, o tada, kai jie dar yra svarstomi. Galima nesutikti su mūsų argumentais, tačiau jų ignoruoti negalima.

Dalinuosi Jaunųjų gydytojų asociacija įrašu, kuriame plačiau aptariame mūsų poziciją ir jų reikšmę būsimiems (-oms) medicinos studentams (-ėms) bei rezidentams (-ėms).

Vakar kartu su VU SA MF atstove lankėmės Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, kur susitikome su Prezidento patarėja prof. Sonata Jarmalaite.

Šis pirmasis JGA susitikimas Prezidentūroje – svarbus įvertinimas mūsų bendruomenei. Tai ženklas, kad jaunųjų gydytojų keliami klausimai yra girdimi aukščiausiu valstybiniu lygmeniu.

Kalbėjome apie Medicinos praktikos įstatymo pataisas, kuriomis dalis rezidentūros vietų siejama su įsipareigojimu penkerius metus atidirbti regione. Pristatėme JGA argumentus dėl priežasčių analizės, poveikio vertinimo, teisėkūros kokybės bei skaidrumo, rezidentūros kaip studijų ir darbo santykio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsitraukimo bei ilgalaikių pasekmių gydytojų rengimo sistemai.

Prezidentūros vertinimu, šiuo metu nėra esminių konstitucijos pažeidimų ar neatitaisomos žalos, dėl kurių būtų pagrindas stabdyti įstatymo priėmimą veto teise. Vis dėlto susitikime buvo aiškiai pripažinta, kad dalis socialinių partnerių keliamų klausimų liko neišgirsti, o siūlomas reguliavimas reikalauja platesnės ir gilesnės diskusijos.

Mums svarbu, kad Prezidentūroje į šią problematiką buvo žvelgiama kompleksiškai ir dalykiškai. Buvo aiškiai įvardyta, kad rezidentūros planavimo ir finansavimo klausimuose negalima paneigti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vaidmens, o dėl esminių rezidentūros organizavimo problemų būtina tęsti diskusiją.

Mūsų pozicija nesikeičia: regionų gydytojų trūkumo problema yra reali, tačiau prieš keičiant gydytojų rengimo sistemą turi būti aišku, kokias priežastis sprendžiame, kokias alternatyvas svarstėme ir kokias pasekmes gali sukelti pasirinktas modelis.

Ši diskusija nesibaigia. Toliau informuosime apie priėmimo eigą ir kitus JGA žingsnius, nes kalbame ne tik apie vieną įstatymo projektą – keliame klausimus apie rezidentūros kokybę, sveikatos sistemos planavimą, regionų stiprinimą ir tai, kokią gydytojų rengimo sistemą kuriame ateinantiems dešimtmečiams.

Dėkojame Prezidentūrai už skirtą laiką, atvirą pokalbį ir kvietimą tęsti gilesnę diskusiją.

17/06/2026

Vakar daviau Vilniaus universiteto Tarybos narės priesaiką.

Priesaikoje pasižadėjau veikti sąžiningai ir protingai, būti lojali Universiteto bendruomenei, laikytis akademinės etikos principų, stiprinti Universiteto autonomiją ir savivaldą bei prisidėti prie jo misijos įgyvendinimo.

Tačiau tai nėra tik formalus įsipareigojimas. Tai atsakomybė atstovauti studentams (-ėms) ten, kur priimami svarbiausi Universiteto sprendimai ir formuojama jo ateities kryptis. Atsakomybė kelti klausimus, kurie svarbūs studentams (-ėms), ginti akademinės bendruomenės interesus ir priminti, kad Universiteto stiprybė prasideda nuo žmonių, kurie jį kuria kiekvieną dieną.

Vilniaus universiteto Taryba formuoja strateginę Universiteto kryptį. Todėl studentų (-čių) balsas joje turi būti ne simbolinis, o girdimas, argumentuotas ir turintis realią įtaką.

Šią priesaiką priimu kaip atsakomybę dirbti taip, kad būtų užtikrinta Universiteto veiklos kokybė, viešumas ir atskaitomybė akademinei bendruomenei – vertybės, kurias vakar pasižadėjau ginti.

Dėkoju už pasitikėjimą. Ši priesaika man reiškia pareigą užtikrinti, kad studentų (-čių) balsas būtų girdimas priimant sprendimus, nuo kurių priklauso, kokį Vilniaus universitetą kursime ir paliksime ateities kartoms.