07/05/2026
Praeitą savaitę vyko forumas „Atsparumo iššūkiai medijose ir visuomeniniame gyvenime: kaip apsaugoti vaikus?“...
jaučiame pareigą pasidalinti fragmentais - aktualiausia informacija, kurią išgirdome forume ir kurią, mūsų manymu, svarbu žinoti tėvams ir mokytojams, kuriems rūpi saugesnė vaikų patirtis internete:
• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skodienė atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip pusė paauglių naujienas ir reikalingą informaciją gauna iš socialinių tinklų, tačiau tik 2 proc. jų įvardija turintys įgūdžių atskirti tiesą nuo pusiau tiesos ar melo.
• „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė priminė, kad per 10 metų informacijos kiekis žiniasklaidoje išaugo 28 proc., o vaikai ir suaugusieji dažnai mato ne tą patį pasaulį — algoritmai kiekvienam sukuria skirtingą informacinį lauką.
• Vilūnė Kairienė taip pat pabrėžė labai praktišką dalyką: kuo ilgiau vaikas sustoja prie tam tikro turinio, tuo daugiau tokio turinio jam bus rodoma. Todėl svarbu vaikams paaiškinti, kad algoritmą galima keisti: spausti „not interested“, pranešti apie žalingą turinį, išvalyti peržiūrų istoriją, sekti kokybiškus kanalus.
• Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto atstovė Rūta Latinytė priminė, kad medijų raštingumas nėra tik mokėjimas naudotis telefonu. Tai ir gebėjimas saugoti paskyras, atpažinti melagienas, dezinformaciją, sąmokslo teorijas ir suprasti savo emocines reakcijas į turinį.
• Rūta Latinytė pateikė praktinį patarimą: pirmiausia įvardyti emociją, kurią sukėlė pamatyta žinutė ar vaizdas, ir tik tada vertinti informaciją logiškai. Jeigu turinys labai supykdo, išgąsdina ar sujaudina — tai gali būti manipuliacijos ženklas.
• „Debunk.org“ atstovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė kalbėjo apie „AI slop“ — dirbtinio intelekto masiškai kuriamą pigų, šlamštinį turinį. Jo kiekis gali būti toks didelis, kad žmogus nustoja sąmoningai vertinti, bet matytos žinutės vis tiek lieka atmintyje.
• Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pabrėžė, kad reikia saugoti ne tik nuo žalingo turinio, bet ir nuo žalingo platformų veikimo: personalizuotų algoritmų, priklausomybę skatinančio dizaino, begalinio slinkimo, automatinio vaizdo paleidimo, nuolatinių pranešimų.
• Vaikų linijos atstovė Rūta Žiogelė pasidalijo, kad Vaikų linija gavo patikimo pranešėjo statusą ir pradeda kurti paslaugą, kur vaikai galės pranešti apie netinkamą ar neteisėtą turinį internete.
• „Debunk.org“ taip pat turi patikimo pranešėjo statusą. Forume nuskambėjo, kad per metus buvo pateikta beveik 1500 ataskaitų, kuriose įvardyta daugiau kaip 26 000 nuorodų su nelegaliu turiniu, ir beveik visas šis turinys buvo pašalintas.
• Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis įspėjo, kad vaikai ir nepilnamečiai gali tapti priešiškų valstybių, ekstremistinių grupių ar verbuotojų taikiniu. Taip pat, atkreipė dėmesį į nihilistinį neonacizmą — kraštutinę ideologiją, kurioje smurtas laikomas savaiminiu tikslu. Jis įspėjo atkreipti dėmesį į tokius ženklus kaip socialinė izoliacija, slapta veikla internete, ekstremistiniai simboliai, smurto romantizavimas, sąmokslo teorijos, domėjimasis ginklais ar sprogmenimis.
• VSD atstovas pabrėžė, kad radikalizacija gali vykti greitai — kai kuriais atvejais per porą mėnesių. Todėl svarbu anksti pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį ir nelikti vieniems su problema.
• Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis priminė, kad vaikai yra tokie pat propagandos taikiniai kaip ir suaugusieji, tik jiems parenkamas kitoks turinys ir kiti kanalai.
• Taip pat, atkreipė dėmesį, kad kalbos barjeras nyksta: vaikas, nemokantis rusų kalbos, gali vartoti rusišką propagandinį turinį lietuviškai ar angliškai, nes dirbtinio intelekto vertimai tapo labai geri.
• Vilniaus Senvagės gimnazijos mokytoja Kristina Kazlauskaitė pasidalijo labai konkrečiu pavyzdžiu: pirmokė rašė mokyklos „Facebook“ puslapiui per „Messenger“, o paaiškėjo, kad paskyrą jai sukūrė tėvai. Tai priminimas, kad už vaikų saugumas internete yra atsakingi ir vaikų tėvai.
• Kazlauskaitė taip pat pastebėjo, kad apribojus telefonų naudojimą mokykloje, mokiniai po kurio laiko patys atranda gyvą bendravimą: „o aš galiu su klasioku bendrauti, mes galim pasišnekėti“.
Internetas vaikams neturi būti džiunglės. Kad taip nenutiktų, turime žinoti, ką vaikai mato, su kuo bendrauja, kokius signalus siunčia jų elgesys ir kur kreiptis pagalbos.
