19/04/2026
Prieš 83 metus Šveicarijos chemikas Albert Hofmann išmynė dviračiu išbandęs cheminės medžiagos šalutinio produkto, su kuria tuo metu dirbo. Ši kelionė visiems laikams pakeitė psichedelikų istoriją.
L*D poveikis prikausto mokslininkų dėmesį nuo pirmo jos pirmos sintezės. 1950–1960 m. L*D buvo tiriama kaip priemonė gydyti alkoholizmą, nerimą ir depresiją. Septintajame dešimtmetyje medžiaga tapo hipių judėjimo ir kontrkultūros simboliu. 1968 m. JAV vyriausybė uždraudė L*D. 1970 m. medžiaga buvo įtraukta į griežčiausią kontroliuojamų medžiagų sąrašą (Schedule I), o tai reiškė, kad ji neturi pripažintos medicininės vertės. Dėl šio sprendimo beveik visi moksliniai tyrimai buvo sustabdyti keliems dešimtmečiams. Po ilgos pertraukos, XXI a. pradžioje, mokslinis susidomėjimas L*D grįžo.
Nors psichedelikų sukeltas patirtis praktiškai neįmanoma nusakyti žodžiais, tai nesustabdo tyrėjų nuo bandymų suprasti psichedelikų poveikį žmogaus smegenims. Šį mėnesį paskelbto straipsnio „An international mega-analysis of psychedelic drug effects on brain circuit function“ autoriai (Girn, M., Doss, M.K., Roseman, L. et al.) nusprendė padaryti milžinišką darbą analizuodami 11 straipsnių ieškodami sutapimų prieš tai atliktuose psilocibino, L*D, DMT, meskalino ir ajavaskos tyrimuose siekiant apibendrinti informaciją ir suteikti mokslinį pagrindą subjektyvioms patirtims. Ką atskleidė ši tyrimų analizė?
1. Padidėjusi komunikacija tarp skirtingų smegenų sistemų.
Žmogaus smegenys susideda iš funkcinių sistemų, kurios paprastai veikia gana autonomiškai (pavyzdžiui, regos sistema veikia atskirai nuo emocijų apdorojimo sistemos). Vartojant psichedelikus, šios atskiros sistemos pradeda intensyviai keistis informacija tarpusavyje. Dėl to žmogus vienu metu apdoroja informaciją iš sričių, kurios kasdienybėje retai sąveikauja.
2. Susilpnėjusi atskirų sistemų vidinė tvarka
Kiekviena smegenų sistema turi savo vidinę struktūrą ir veiklos ritmą. Tyrimas parodė, kad vartojant minėtas medžiagas, vidinė komunikacija kiekvienos sistemos viduje tampa mažiau koordinuota ir ne tokia vientisa. Įprasti, pasikartojantys mąstymo procesai tampa mažiau stabilūs, todėl smegenų veikla pasidaro lankstesnė ir mažiau nuspėjama.
3. Talamo funkcijos pokyčiai
Talamas yra smegenų dalis, atsakinga už jutiminės informacijos (garso, vaizdo, lytėjimo) filtravimą prieš jai pasiekiant sąmonę. Psichodelikai tiesiogiai keičia talamo veiklą, sumažindami jo atliekamą filtravimo funkciją. Į sąmonę patenka didesnis kiekis nervinių impulsų iš jutimo organų, kuriuos smegenys paprastai blokuotų. Tai lemia itin sustiprėjusius pojūčius.
4. Savivokos tinklo veiklos slopinimas
Smegenyse egzistuoja specifinis tinklas („Default Mode Network“), kuris aktyviausias tada, kai žmogus galvoja apie save, savo praeitį ar ateitį. Šio tinklo aktyvumas ir vientisumas reikšmingai sumažėja. Žmogus laikinai praranda gebėjimą save suvokti kaip atskirą asmenybę su konkrečia istorija. Tai moksliškai paaiškina vartotojų aprašomą „ego mirtį“.
Tyrimas patvirtino, kad visos šios medžiagos sukelia labai panašius fizinius smegenų pokyčius, nepriklausomai nuo jų cheminės sudėties. Kadangi poveikis smegenų tinklams yra dėsningas, galima prognozuoti, kaip šios medžiagos padės gydyti psichikos sutrikimus. O mes norime pasidžiaugti, kad nepaisant sudėtingos istorijos, mokslas ir žmogaus smalsumas randa naujus kelius.
Su dviračio diena!