Klasikų asociacija

03/05/2026

„Antika nėra praeitis, tai yra žvilgsnis į ateitį“, – balandžio 30 d. VU Filologijos fakultetas skambėjo, atidarant Nacionalinę lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadą bei Antikos žinių konkursą. Jų metu moksleiviai iš visos Lietuvos mokyklų demonstravo, kaip jiems sekasi atpažinti antikinių mitų reprezentacijas, istorinius įvykius, asmenybes ar analizuoti lotyniško teksto ištrauką. Su nugalėtojais galite susipažinti https://www.klasikai.lt/olimpiados-ir-konkurso-nugaletojai-2026/
Visų olimpiados ir konkurso dalyvių džiugiai lauksime kasmetinėje Klasikų akademijoje rugpjūčio mėn. pabaigoje. Daugiau informacijos – liepos mėn.

30/03/2026

Kovo 25 d., per Dantedì, Vilniaus universiteto biblioteka originalo kalba skaitėme tarptautinę Dantės Komedijos 34 giesmę, kurioje Vergilijaus vedamas poetas pasiekia pragaro gelmes ir vėl pakyla į žemės paviršių, kur jam atsiveria žvaigždės.
© Vilniaus universiteto bibliotekos nuotraukos

30/03/2026

Auksinį scenos kryžių kaip geriausia 2025 metų aktorė gavo Klasikinių studijų alumnė Vaidilė Juozaitytė. Apdovanojimas jai skirtas už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras), kurį Vaidilė kūrė rašydama magistrinį darbą apie kalbos ženklus ir jų funkciją šv. Augustino dialoge „De Magistro“. Sveikiname ir didžiuojamės!

© V. Raupelio / LRT nuotr.

24/03/2026

📖 Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į Antikos žinių konkursą, skirtą 9–12 klasių moksleiviams.

Konkurse bus tikrinamos moksleivių žinios apie Antikos istoriją, mitologiją, literatūrą bei kultūrą. Konkursas vyks balandžio 30 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) kartu su nacionaline Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada.

Registracijos nuoroda – komentare. Kviečiame dalyvauti!

19/03/2026

Ar kada girdėjote apie teismą, kuriame buvo nuteista statula? ⚖️

Teagenas iš Taso gyveno V a. pr. Kr. ir buvo tikra sporto legenda. Pasakojama, kad jis iškovojo daugiau nei 1400 pergalių įvairiose varžybose – tiek bokso, tiek pankrationo rungtyse, o šlovę pelnė ir Olimpinėse žaidynėse!

Antikos istorikas Pausanijas išsaugojo neįtikėtiną pasakojimą apie šio olimpinio čempiono garbei nulietą bronzinę statulą. Pasak autoriaus, vienas Taso gyventojas, net ir po sportininko mirties jautęs jam didžiulį pavydą dėl skambių pergalių, naktimis lankydavo jo statulą ir ją plakdavo, taip bandydamas atkeršyti už savo nuoskaudas. Tačiau vieną naktį statula neatlaikė smūgių, griuvo ir mirtinai prispaudė savo skriaudėją. Teismas nusprendė – bronzinis Teagenas turi būti ištremtas į jūros dugną!

Netrukus Taso žemė tapo nevaisinga ir salą ištiko badas. Ieškodami išeities, gyventojai kreipėsi į Delfų orakulą, kuris atsakė: ramybė sugrįš tik tada, kai ištremtasis bus sugrąžintas. Jų laimei, žvejų laivelis tinklais atsitiktinai užkabino ir į krantą ištraukė nuskandintą statulą. Ji buvo grąžinta į savo pradinę vietą, o salos vėl suklestėjo.

Boksininko statula © Vicenç Valcárcel Pérez / Wikimedia Commons

26/02/2026

Ar žinojote, kad medus yra ne tik saldus skanėstas, bet ir nuodingas ginklas? 🐝

Apie vieną garsiausių nuodingo medaus atvejų pasakoja graikų istorikas Ksenofontas savo veikale Anabasis. Jis aprašo, kaip apie 401 m. pr. Kr. Juodosios jūros pakrantėje graikų samdiniai aptiko gausybę laukinių avilių. Išalkę kariai puolė ragauti medų, tačiau netrukus jiems ėmė svaigti galva, pradėjo pykinti, o kai kurie net nebegalėjo paeiti. Anot Ksenofonto, kariai atrodė tarsi apsvaigę ar sunkiai sergantys, nors dauguma po kelių dienų atsigavo. Manoma, kad šį poveikį sukėlė medus iš nuodingo rododendrų nektaro!

Nenuostabu, kad vėliau šis medus buvo panaudotas ir kare. Pasakojama, kad I a. pr. Kr. Ponto valdovas Mitridatas VI, pasitelkė nuodingą medų kovodamas su romėnais. Teigiama, kad jo kariai paliko medaus korius besivejančiai romėnų kariuomenei. Nieko neįtardami romėnų legionieriai juos suvalgė, apsinuodijo ir tapo lengvu taikiniu.

Taigi net medus kūrybingose rankose gali tapti netikėtu ginklu!

Amfora © The Trustees of the British Museum.

14/02/2026

Valentino dienos proga pakalbėkime apie tikrą romėnišką romantiką – plakimą rykštėmis, vilkus ir kraują! 💕

Vasario 15 d. romėnai švęsdavo Luperkalijas – vaisingumo bei apsivalymo šventę. Šventė prasidėdavo Luperkalyje – šventoje Palatino kalvos oloje, kurioje, kaip pasakojama, vilkė išmaitino Romulą ir Remą. Ritualą vykdė žyniai luperkai, kurie paaukodavo šunį ir ožkas. Tuomet aukų krauju išsitepdavo kaktas, nusivalydavo vilna mirkyta piene, ir iš ožkų odos pasigaminę rykštes, pusnuogiai bėgdavo per miestą ir plakdavo pakelyje sutiktus miesto gyventojus.

Manoma, kad kraujo patepimu, luperkai simboliškai transformuodavosi į vilkžmogius, o bėgiodami po Romą baidydavo blogas dvasias ir tokiu būdu apvalydavo miestą. Žmonių, o ypač moterų, plakimas rykštėmis siejamas ne tik su apvalymu, bet taip pat ir su vaisingumu. Istorikas Plutarchas net teigia, kad jaunos ištekėjusios moterys kaip tik stengdavosi būti nuplaktos, mat tikėdavo, kad tai pagreitins pastojimą ir palengvins gimdymą.

Beje, manoma, kad būtent nuo šių rykščių (lot. februa) ir kilo lotyniškas vasario mėnesio pavadinimas – Februarius.

Mozaika © Ad Meskens / Wikimedia Commons

21/01/2026

Archeologai oficialiai patvirtino – Fano mieste (Italija) rasti antikinio pastato pamatai yra ilgą laiką dingusia laikytos Vitruvijaus bazilikos. Tai vienas iš nedaugelio žinomų paties Vitruvijaus suprojektuotų pastatų. Fano miestelyje, po Piazza Andrea Costa aikšte, surasto antikinio pastato planas ir kolonų išdėstymas tiksliai atitinka Vitruvijaus veikale aprašytą baziliką (De arch. 5.1.6). Bazilikos atradimas leidžia geriau suprasti, kaip Vitruvijus pritaikė savo teorines idėjas praktikoje, apibrėždamas proporcijas ir konstrukcines detales, kurios vėliau tapo klasikinės architektūros kanonu. Toliau planuojami išsamūs kasinėjimai, kad būtų ištirtas platesnis archeologinis kontekstas ir parengtos išsaugojimo bei ekspozicijos strategijos.

19/01/2026

Sausio 16 d. vyko kasmetinis Asociacijos narių suvažiavimas. Dalijamės keliais kadrais iš renginio ir suvažiavimo metu doc. dr. Lauryno Peluričio skaityto Klasikų klubo apie tolerancijos mitą Lietuvos istorijoje.

31/12/2025

Tarpušvenčiu lankėmės Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjus, Partizanų g. 118, vienoje iš dabar jau trijų klasikinio ugdymo mokyklų Lietuvoje. Ten Asociacijos nariai Vilius Bartninkas, Aistė Čelkytė, Audronė Kučinskienė, Kotryna Paškevičiūtė ir Tomas Riklius visų dalykų mokytojams pasakojo apie pasakojimo, rašymo ir mąstymo svarbą, ugdant įvairiapuses asmenybes tiek Antikoje, tiek ir šiais laikais. Dėkojame mokyklai už kvietimą!

29/12/2025

23/12/2025

Nors už lango sniego nematyti, artėjančių švenčių dvasią jaučiame sklandant ir namuose, ir miesto gatvėse! Tačiau ar kada susimąstėte, kaip žiemos saulėgrįžą minėjo romėnai? 🌞

Gruodžio 17–23 d. buvo švenčiamos Saturnalijos – bene linksmiausia metų šventė, skirta žemdirbystės dievui Saturnui. Šventės metu kasdienė tvarka trumpam apsiversdavo aukštyn kojomis: buvo leidžiama lošti, rengiamos gausios vaišės, šeimininkai ir jų vergai pasikeisdavo vietomis. O tokie Saturnalijų elementai kaip dovanų įteikimas artimiesiems, išliko ir krikščioniškų Kalėdų papročiuose. Tiesa, romėnų dovanos būdavo daug paprastesnės – dažniausiai jie dovanodavo žvakes ir molines ar vaškines statulėles.

Paskutiniais Romos Imperijos amžiais vos pasibaigus Saturnalijoms, gruodžio 25 d., buvo minima ir kita šventė – Dies Natalis Solis Invicti, skirta saulės dievui ir žyminti šviesos sugrįžimą po žiemos saulėgrįžos. Miestuose degdavo žibintai ir vykdavo vežimų lenktynės. Visgi, manoma, jog ši šventė Romoje pasirodė gana vėlai – tik III a., o Sol Invictus kultas iki šiol kelia neatsakytų klausimų. Įdomu, kad ir šiandien negalime užtrikrintai teigti, ar pirmiau atsirado Kalėdos ar šioji saulės dievo šventė.

Nuotraukoje romėniška freska iš Osteria della Via di Mercurio, Pompėjai.