Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas LLRI yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija.

Instituto siekis yra padėti įgyvendinti bendrus Lietuvos žmonių interesus, kurie geriausiai gali būti realizuojami laisvoje rinkoje, kai be jokių privilegijų, protekcijų ar apribojimų kiekvienas individas savo tikslų siekia tarnaudamas visuomenei, o ne pasitelkdamas valstybės aparatą.

06/10/2026

Ko verslas gali išmokyti viešąjį sektorių?

„Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters pati yra buvusi metams komandiruota iš privataus sektoriaus dirbti Jungtinės Karalystės valdžios institucijose. Tokia patirtis leidžia geriau suprasti valstybės sprendimų sudėtingumą ir moko didesnio greičio, efektyvumo bei pasitikėjimo.

Apie viešojo sektoriaus greitį, Lietuvos ambiciją rodyti pavyzdį, DI sutaupytas valandas ir produktyvumą G. Kaminskaitę-Salters „Žinių radijo“ laidoje kalbina LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Pokalbio nuoroda komentare.

Startuoja antrasis „Švietimo kodo klasės“ sezonas – šiais metais prie jo jungiamės ir mes! Į projektą atsinešame darbo s...
02/10/2026

Startuoja antrasis „Švietimo kodo klasės“ sezonas – šiais metais prie jo jungiamės ir mes!

Į projektą atsinešame darbo su mokytojais patirtį taikant inovatyvų pilietiškumo, gyvenimo įgūdžių ir atsakomybės ugdymo turinį ir metodus.

„Mokytojas yra vienas svarbiausių valstybės kūrėjų – jo vaidmuo ugdant sąmoningą ir atsakingą jauną žmogų yra kertinis, – sako Agota Jatautė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo programų vadovė.

– Mums svarbu, kad jaunas mokytojas turėtų ne tik puikius vadovėlius, bet ir pasitikėjimą kurti klasėje erdvę, kurioje auga laisvi ir atsakingi žmonės.“

Sužinokite apie projektą komentaruose esančioje nuorodoje.

01/10/2026

Ar dirbtiniam intelektui atiduodame tik užduotis – ar jau ir savo mąstymą?

💭„Didelė dalis žmonių atiduoda dirbtiniam intelektui mąstymo procesą. Patį mąstymo procesą“, – sako socialinių mokslų daktarė, edukologė Austėja Landsbergienė.

Naujame „Beyond Economics and Back“ pokalbyje su Elena Leontjeva ji kalba apie tai, kodėl žmogui reikia ne vien patogumo, bet ir pastangos, stokos bei gebėjimo išbūti su sunkumu. Nes jei atsakymas visuomet pasiekiamas vienu mygtuku, atsiranda pagunda nebeieškoti jo pačiam.

Ir motyvacija nebūtinai ateina prieš veiksmą. „Pirma tu pradedi dirbti ar kažką daryti, ir tada ateina motyvacija.“

🎥 Naujas „Beyond Economics and Back“ pokalbis su Austėja Landsbergiene.

Nuoroda – komentare.

28/09/2026

Ar didesnis ES biudžetas savaime reiškia stipresnę Europą?

Europos Komisija siūlo 2028–2034 m. ES biudžetą didinti iki 1,763 trln. eurų. Tačiau šešios ES valstybės jau ragina jį mažinti keliais šimtais milijardų ir naujus prioritetus finansuoti peržiūrint dabartines išlaidas.

Mūsų kartu su partneriais EPICENTER siūlomas modelis – apie 1,54 trln. eurų siekiantis biudžetas, maždaug 223 mlrd. eurų mažesnis už Europos Komisijos pasiūlymą.

„Ribotas biudžetas nėra vien taupymo priemonė. Jis verčia institucijas atsisakyti to, kas dubliuojama ar nebėra prioritetas, ir sutelkti išteklius ten, kur jie labiausiai stiprina bendrąją rinką, saugumą ir konkurencingumą“, – sako LLRI ekspertas Edas Matulaitis.

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, svarbu klausti ne tik, kiek Lietuva gaus iš bendro biudžeto, bet ir kokį Europos biudžetą pati bus pasirengusi finansuoti ateityje.

Visa analizė – nuorodoje komentare.

24/09/2026

Kas pasikeis, Lietuvai perkėlus Europos Sąjungos direktyvą dėl darbo per skaitmenines platformas?

Advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė Rūta Globytė sako, kad daug kas priklausys nuo teismų praktikos, nes dabartiniai Darbo kodekso pakeitimai kol kas abstraktūs.

Kokie pokyčiai lauks skaitmeninių platformų ir kaip neatimti laisvės dirbti tada ir tiek, kiek darbuotojas pats pasirenka? Ką naujos taisyklės galiausiai reikš vartotojui? Apie tai – R. Globytės ir LLRI komunikacijos vadovės Kotrynos Tamkutės pokalbis „Žinių radijo“ laidoje .

Pokalbio nuoroda komentare.

Kas lemia „lietuvišką infliaciją“?Rugsėjį Europos Centrinis Bankas dar kartą pakėlė palūkanų normas. Tačiau vienoda pini...
23/09/2026

Kas lemia „lietuvišką infliaciją“?

Rugsėjį Europos Centrinis Bankas dar kartą pakėlė palūkanų normas. Tačiau vienoda pinigų politika nereiškia vienodos infliacijos: rugpjūtį kainos Lietuvoje per metus augo 5,6 proc. – beveik dvigubai sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje.

LLRI vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad kainų augimą lemia ne tik tai, kiek pinigų patenka į visos euro zonos ekonomiką. Svarbūs ir mūsų pačių sprendimai – valstybės išlaidos, mokesčiai bei papildomą vartojimą skatinančios priemonės.

„Geriausia priemonė – nesikišti į kainų mechanizmą ir nebandyti jo iškraipyti.“

Pasak L. Marcinkevičiaus, plačios kainų lengvatos duoda tik trumpalaikį efektą: „Išlošimas dėl kainų yra trumpalaikis, o praradimas – biudžeto lėšos.“ Vietoje plataus kainų reguliavimo pagalba turėtų būti kuo tikslingesnė.

Visas pokalbis „Delfi TV“ – nuorodoje pirmame komentare.

Ar ES biudžetui prireikė „Ozempic“?Europos Komisija 2028–2034 m. siūlo 1,763 trln. eurų ES biudžetą ir penkis naujus jo ...
22/09/2026

Ar ES biudžetui prireikė „Ozempic“?

Europos Komisija 2028–2034 m. siūlo 1,763 trln. eurų ES biudžetą ir penkis naujus jo pajamų šaltinius.

LLRI ir EPICENTER alternatyva – maždaug 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų siekiantis biudžetas arba apie 223 mlrd. eurų mažesnis už Europos Komisijos pasiūlymą.

Tai nereiškia mažesnių ambicijų.

Biudžeto riba verstų rinktis: lėšas telkti bendrajai rinkai, tarpvalstybinei infrastruktūrai, išorės sienoms ir gynybai, o dubliuojamų funkcijų bei perteklinių procedūrų atsisakyti.

„Stoka nėra biudžeto gedimas, kurį reikia užlopyti pinigais. Ji – pati priežastis, dėl kurios biudžetas privalo turėti ribas“, – komentare „Verslo žinioms“ rašo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Kodėl Europos biudžeto politikai prireikė „Ozempic“ recepto? Visas komentaras – nuorodoje žemiau.

21/09/2026

Su Europos konkurencingumo diagnoze sutariame. Klausimas – kokį gydymą pasirinksime.

Europai reikia veikiančios bendrosios rinkos, greitesnių leidimų, mažiau biurokratijos, pigesnės energijos ir daugiau privataus kapitalo.

„Jeigu žinome, kas stabdo ES ekonomiką, turime šalinti stabdžius, o ne didinti biudžeto išlaidas“, – sako LLRI ekspertas Edas Matulaitis.

18/09/2026

Visi norime gyventi ilgiau. Tačiau ar daugiau metų savaime reiškia daugiau gyvenimo?

Naujausiame „Beyond Economics and Back“ epizode LLRI prezidentė Elena Leontjeva su gydytoju neurologu dr. Jokūbu Fišu kalbasi apie ilgaamžiškumą, savirūpą, darbą ir gyvenimo prasmę.

„Gyvenimas nėra važinėti iš Maldyvų į Bahamus. Tai yra laiko imitacija. Gyvenimas yra darbas“, – sako J. Fišas.

Ne darbas kaip bausmė, o prasminga veikla, tikslas ir jausmas, kad esi reikalingas. Net susirgus, pasak gydytojo, svarbu neleisti ligai tapti visa žmogaus tapatybe: „Jaustis ligoniu negalima. Reikia dirbti savo darbą.“

Kiek mūsų ilgaamžiškumas priklauso nuo medicinos ir genetikos, o kiek – nuo mūsų pačių pasirinkimų? Ir kas iš tiesų padeda ne tik ilgiau gyventi, bet ir ilgiau išlikti gyvam?

Naujas „Beyond Economics and Back“ epizodas su Jokūbu Fišu. Nuoroda – komentare.

Address

Vilniaus Gatvė , 31 Vilnius
Vilnius
LT-01402

Website

, ,

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos laisvosios rinkos institutas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share

Category