Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga - LJMS

Home
Lithuania
Vilnius
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga - LJMS

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga

20 metų formuojame ir atstovaujame jauniesiems mokslininkams mokslo politiką Lietuvoje, esame įvairių valstybinių institucijų partneriai, vykdome tarptautinius ir nacionalinius projektus. Atstovauti doktorantams ir jauniesiems mokslininkams sprendžiant studijų bei mokslinių tyrimų organizavimo ir vykdymo kokybės, mokslinių tyrimų finansavimo, karjeros planavimo klausimus, vykdyti mokslo populiarinimo veiklas.

21/04/2026

Skelbiamas visuotinis LJMS narių susirinkimas

Vadovaujantis LJMS įstatų 7.3 papunkčiu, Sąjungos Taryba šaukia visuotinį LJMS narių susirinkimą.
Visuotinis susirinkimas vyks 2026 m. gegužės 7 d. 20:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius), 235 susitikimų kambaryje. Susirinkimas organizuojamas tik gyvai.
Remiantis LJMS įstatų 7.4 papunkčiu, visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Sąjungos tikrųjų narių. Vadovaujantis 7.5 papunkčiu, jeigu susirinkime dalyvauja mažiau kaip pusė tikrųjų narių, susirinkusieji privalo nuspręsti, kada bus šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas.

Numatoma susirinkimo darbotvarkė:
1. Darbotvarkės tvirtinimas
2. Visuotinio susirinkimo pirmininko (-ės) rinkimai
3. Visuotinio susirinkimo sekretoriaus (-ės) rinkimai
4. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas
5. Veiklos ataskaitos tvirtinimas
6. LJMS 2026–2027 m. pirmininko (-ės) rinkimai
7. LJMS 2026–2027 m. tarybos rinkimai
8. LJMS 2026–2027 m. revizoriaus (-ės) rinkimai
9. LJMS garbės narių priėmimas
10. Kiti klausimai

12/04/2026

Paula Baltaševičiūtė teigia: „Šiandien energetikos pasaulis tarsi bando atsispirti nuo žemės. Energijos poreikis nuolat auga, tačiau iškastinio kuro bei kitų neatsinaujinančių energijos šaltinių resursai sparčiai senka. Būtent dėl to visiems reikalingos energijos imama ieškoti mus supančioje aplinkoje, o ypač – danguje. Siekiant kuo daugiau elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, svarbų vaidmenį čia atlieka saulė. Juk iš jos galima „paimti“ daugiausiai energijos. Jau 2022 m. iš saulės gaunama elektros energija sudarė net 70 % visos iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros. Visgi bendrame elektros gamybos kontekste, iš saulės gaunama energija tesudarė vos 5 %. Tad mokslininkai ieško būdų, kaip saulės elementus, pagrindinius saulės modulių komponentus, padaryti dar efektyvesnius“.

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

07/04/2026

Skirkite savo 1,2% GPM

Jeigu matote prasmę ir vertę mūsų veikloje, kviečiame prisidėti prie jos tęstinumo ir augimo. Rėmėjų skirtos lėšos bus naudojamos mokslo populiarinimo veikloms – konkursų nugalėtojų stipendijoms, renginių organizavimui (patalpų, garso ir techninės įrangos nuomai) ir mokslo populiarinimo žurnalo leidybai. Šios veiklos padeda pristatyti jaunųjų mokslininkų darbus visuomenei ir stiprina mokslo matomumą Lietuvoje.
Prisidėdami prie mūsų veiklos, jūs padedate kurti aplinką, kurioje mokslas tampa artimesnis visuomenei, o jaunieji tyrėjai – labiau matomi ir girdimi.

Prašymą FR0512 pateikti galite tik elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą EDS.

28/03/2026

„Visos šalys ieško būdų, kaip skatinti tvarų ekonomikos augimą, bet tuo pačiu užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Pasaulio lyderiai pabrėžia, kad norint išvengti dramatiškų artėjančios klimato kaitos pasekmių, visuotinį atšilimą iki šio amžiaus pabaigos reikia apriboti iki 1,5 °C. Kad tai įvyktų, turime gerokai sumažinti į aplinką išmetamų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), kiekį. Įdomu tai, jog daugiausiai šių dujų susidaro tuomet, kai deginant iškastinį kurą gami nama energija. Todėl siekiant neutralizuoti anglies dioksido poveikį klimatui, energijai gaminti būtina naudoti tokius šaltinius, kurie į atmosferą CO2 išskiria mažai arba visai jo neišskiria. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nurodo, kad peržengus 1,5 °C slenkstį galime sulaukti išties sunkių klimato kaitos padarinių, kaip antai dažnos liūtys ar karščio bangos“ – teigia R. Nedzinskienė ir D. Štreimikienė.

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

19/03/2026

Straipsnyje „Kai šeimos politika veda į emigraciją: motinų, kurios vaikus augina vienos, patirtys“ dr. Greta Skubiejūtė teigia: „Tik su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų skaičius – pagal šį rodiklį Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje. Mūsų šalyje beveik trečdalis vaikų užauga tik su mama. Tokios šeimos patiria didžiausią skurdo riziką ir skursta dvigubai dažniau nei šeimos, kuriose vaikus augina abu tėvai. Tačiau valstybė ignoruoja vienoms vaikus auginančioms mamoms kylančias problemas ir neskiria joms jokios realios paramos: nėra užtikrinamas geresnis vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas, efektyvesnės priemonės derinant darbą ir vaikų auginimą, neskiriama tikslinė finansinė pagalba. Kodėl politikoje nesiimama realių veiksmų siekiant padėti šioms pažeidžiamiausioms šalies šeimoms? Tai klausimas, kurį būtina kelti norint pokyčių“.

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

14/03/2026

Augustė Jašinauskienė straipsnyje „Dirbtinis intelektas teisėje – pagalbininkas ar priešas“ teigia: „Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo žinia – advokatas savo skunde, skirtame Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, citavo neegzistuojančias nutartis. Gailėjo advokatai kolegos socialiniuose tinkluose, krizeno teisės studentai, pildėsi komentarų skiltis po straipsniu nuo replikų – kaip teisininkas taip neatsakingai elgtis galėjo. Mažiausiai šioje situacijoje juokinga, matyt, pačiam advokatui, nes jo advokato karjera pakibo ant plauko. Dirbtinis intelektas yra puikus pagalbininkas, tačiau juo naudotis reikia atsakingai. Kitaip jis gali labiau pakenkti nei padėti. Po tokios kurioziškos situacijos ramybės neduoda klausimas: ar pradėjus labiau taikyti šią technologiją, teisininko darbas netaps dar sudėtingesnis? Juk reikės ne tik teisinių žinių, bet ir sugebėjimų atskirti dirbtinio intelekto neteisingai sugeneruotą informaciją“

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

08/03/2026

Straipsnio „Natūralu (ne)lygu saugu: kodėl svarbi augalinių preparatų kokybės kontrolė?“ autorės dr. A. Mazurkevičiūtė, dr. K. Zymonė ir prof. dr. L. Raudonė teigia: „Didėjant susidomėjimui natūralios kilmės gaminiais, pravartu suprasti, kas iš tikrųjų slypi augalinių produktų sudėtyje. Vaistinių augalų poveikis sveikatai priklauso nuo juose esančių fitocheminių junginių – gamtinių medžiagų, veikiančių žmogaus organizmą. Visi natūralūs produktai labai įvairūs. Jų kokybė, veiksmingumas ir net patikimumas skiriasi. Todėl itin svarbi yra kokybės kontrolė – mokslu paremtas augalinių preparatų saugumo garantas“.

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

04/03/2026

„Veritas“ straipsnyje V. Šaltenienė klausia: „Skrandžio mikrobiota: draugas ar priešas kovojant su vėžiu?“. Pasak autorės: „Mikrobiota – tai mikroorganizmų, gyvenančių tam tikroje aplinkoje, visuma. Šie mikroorganizmai gali padėti virškinimo procesui, reguliuoti imunitetą, tačiau kartais būtent jie yra pagrindiniai įvairių skrandžio ligų kaltininkai. Skrandis – tai ne tik virškinimo organas, bet ir savotiška mikroorganizmų buveinė. Nors anksčiau manyta, jog rūgštinė skrandžio terpė sunaikina visus mikroorganizmus, šiandien galime teigti – joje gyvena daugybė bakterijų, kaip antai Lactobacillus, Streptococcus, Veillonella, Prevotella ir kt. Šių bakterijų visuma ir vadinama skrandžio mikrobiota“.

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

26/02/2026

Kviečiame visus dėstytojus, tyrėjus ir doktorantus dalyvauti „Atsakingo mokslo barometro 2026“ apklausoje, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba.

Apklausos nuoroda:

https://forms.cloud.microsoft/e/G0mitK5iUg

17/02/2026

Žurnale „Veritas“ mokslininkės L. Volodzkienė ir D. Štreimikienė teigia: „Klimato kaitos mažinimas ir perėjimas prie klimatui neutralios visuomenės – tai bene svarbiausias viso pasaulio prioritetas. Žinoma, tai reikalauja tam tikrų aplinkosauginių ir energetinių sprendimų, tačiau taip pat aktyvaus šalių vyriausybių, verslų bei visuomenės įsitraukimo. Esminis šio proceso elementas – tvarių technologijų ir energijos išteklių plėtra, padedanti mažinti taršą ir užtikrinanti ilgalaikį ekonominį stabilumą“

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

15/02/2026

Žurnale „Veritas“ mokslininkė Ernesta Augustinienė teigia: „Terminas „mikrobinės ląstelių gamyklos“ plačiau pradėtas naudoti apie 1990-uosius, kai į priekį sparčiai pažengė biotechnologija ir metabolinė inžinerija. Šios mokslo sritys leidžia „perprogramuoti“ mikroorganizmus, kad jie gamintų mums reikalingas medžiagas. Tačiau pats principas – pasitelkti mikroorganizmus kaip „mažus darbininkus“ naudingiems produktams gaminti – žmonijai žinomas jau tūkstančius metų“.

Straipsnį skaitykite: https://www.ljms.lt/zurnalas-veritas

13/02/2026

🧑🏼‍🎓 Esi pirmo kurso magistro studijų studentė (-as)? Rašyk magistro darbą Europos Sąjungos tematika ir gauk 1200 € stipendiją!

Kaip dalyvauti? Pasirink magistro darbo temą iš Užsienio reikalų ministerijos siūlomo sąrašo, atsiųsk paraišką ir pretenduok į 1200 € vienkartinę stipendiją!

🙋🏻‍♀️ Nepraleisk progos!

📅 Paraiškų teikimo terminas: 2026 m. vasario 15 d.
📌Daugiau informacijos: https://bit.ly/4acPobS

Address

J. Basanavičiaus Gatvė 6, LT-01118
Vilnius
LT-01112

Telephone

+37069282939

Website

http://www.ljms.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga - LJMS posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga - LJMS:

Want your organization to be the top-listed Non Profit Organization in Vilnius?