21/09/2026
Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome filmų kūrėjo Česlovo Žalio (1935-2026).
Atsisveikinti su velioniu galite nuo rugsėjo 23 d. 14:00 val. laidojimo namuose „Rekviem“ J. Jablonskio g. 24, Šiauliuose
Išlydėjimas rugsėjo 24 d. 12:00 val.
Laidojamas Ginkūnų kapinėse.
Česlovas Žalys buvo ilgametis Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriaus narys, kino juostoje įamžinęs iškilias asmenybes, istorinius įvykius, kasdienybės grožį. Šiauliečiai prisimena Česlovą kaip gabų tautodailininką.
Menotyrininkas Vytenis Rimus apie Česlova rašė:
Didelę savo gyvenimo dalį jis atidavė meninei kūrybai. Nuo mažens mėgo piešti, lipdyti, drožinėti. Yra nutapęs nemažai mėgėjiškų paveikslų, tačiau rimčiau užsiimdamas plastiniu menu per daug nenutolo nuo savo specialybės ir įprastos medžiagos – metalo. Yra iškalinėjęs tradicinių saulučių, tvorelių, iškabų. Dalyvavo tautodailės parodose, įstojo į Tautodailininkų sąjungą. Sukūrė stambių monumentalių darbų, iš kurių paminėtini Beržėnų dvaro architektūros ansambliui priklausantys vartai, vartai prie „Verpsto“ fabriko. Č. Žalio metalo darbai atlikti gerai jaučiant medžiagos savybes, kalimo, lankstymo, suvirinimo galimybes. Autorius remiasi liaudies tradicijomis, kurios ypač išraiškingai įkūnytos senuosiuose memorialiniuose paminkluose.
Kita Č. Žalio kūrybos sritis, atimanti iš jo dar daugiau laiko arba, ko gero, visai jo nebepaliekanti – tai darbas su kino kamera. Pradėjęs nuo kuklaus šeimyninių scenų fiksavimo, jis susidomėjo platesne tematika, pabandė kino kalba atskleisti menininko kūrybos procesą, pasirinkto dailininko biografijos ir jo kūrinių vienovę ar net prieštaringumą. Taip buvo sukurtas mėgėjiškas filmas apie dailininką Gerardą Bagdonavičių („Susipažinkime“), skulptorių Aloyzą Toleikį („Mergaitė su dūdelėmis“). Č. Žalys nepasitenkina vien dokumentiniu vaizdų perteikimu, bet ir, atrodytų, grynai pažintinio pobūdžio juostoje („Inžinierių namai“) bando atskleisti kūrybos vyksmą. Neapleidžiamas ir „šeimyninio kino“ žanras: namiškių gyvenimo, švenčių epizodai, svarbesni įvykiai, kurie po kiek laiko visgi tampa savotišku metraščiu, įdomiu ir reikšmingu netgi etnografiniu požiūriu. Panašiai reikėtų vertinti ir kelionės po Suomiją vaizdelius. Pabrėžtina, kad Č. Žalio juostos buvo rodomos daugelyje peržiūrų, festivalių, yra pelniusios prizų, padėkos raštų.
Č. Žalys laisvalaikiu yra rašęs apie savo gyvenimą, o štai savo jubiliejui parengė ir išleido knygą „Likimo ir laiko audrų blaškomi“. Tai įdomus, lengvai skaitomas lietuvių šeimos gyvenimo aprašymas su visais jos džiaugsmais ir vargais. Pasakojama, kaip, atėjus sovietams, tų vargų vis daugėja, kol galų gale visi šeimos nariai sugaudomi ir ištremiami Sibiran. Septyneri tremties metai įeina į Česlovo gyvenimą kaip itin reikšmingas tarpsnis, pareikalavęs daug pastangų išlikti žmogumi nelaisvės sąlygomis. O tas pastangas stiprino, be kita ko, meniniai siekiai, svajonės ir – svarbiausia – dvasios tvirtumas.
Tremtinys, darbininkas, mechanizatorius, inžinierius, menininkas, tautodailininkas, kino mėgėjas, organizatorius, ūkininkas ir galiausiai rašytojas – taip per visą gyvenimą ir kūrybą atsiskleidė šiaulietis Česlovas Žalys.
Lietuvos kino mėgėjų sąjunga reiškia užuojautą Česlovo Žalio artimiesiems.
