Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas"

16/09/2026

Kviečiame į piketą!
2026 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienį nuo 8.30 iki 10.00 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo vyks Ignalinos AE Nepriklausomos profesinės sąjungos piketas, kurį remia Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Piketo metu darbuotojai reikalaus:

● sustabdyti nepagrįstą patyrusių specialistų atleidimą ir pareigybių žeminimą;

● įvertinti vadovybės sprendimų teisėtumą ir ekonominį pagrįstumą;

● įvertinti vadovų premijavimo sistemą;

● užtikrinti realų profesinės sąjungos ir darbuotojų įtraukimą į sprendimus;

● pareikalauti aiškios atsakomybės iš įmonės vadovybės.

Darbuotojai protestuos dėl Ignalinos atominėje elektrinėje vykdomų struktūrinių pertvarkų, specialistų atleidimo, atlyginimų mažinimo, vykdomų projektų vėlavimo ir brangimo bei, profesinės sąjungos vertinimu, nepakankamo atsakingų valstybės institucijų požiūrio į kylančias problemas.

Profesinė sąjunga nurodo, kad patyrę ir kvalifikuoti darbuotojai atleidžiami arba perkeliami į žemesnes pareigas, nors jų atliekamos funkcijos įmonėje išlieka. Kai kuriems darbuotojams siūloma mažinti atlyginimą iki maždaug 700 eurų, o tuo pačiu metu plečiamas elektrinės administracijos darbuotojų skaičius Visagine ir Vilniuje.

Darbuotojus piktina premijų skyrimo tvarka, kai atskiriems vadovams mokamos premijos gali siekti net iki 16,5 tūkst. eurų, o daliai darbuotojų tuo metu siūloma mažinti atlyginimus!

Darbuotojams daug klausimų kelia ir vėluojantys bei brangstantys darbų atlikimo projektai. Vienas iš pavyzdžių – būgno separatoriaus išmontavimo darbai. Profesinės sąjungos duomenimis, jie jau pabrango nuo 32 mln. iki 40 mln. Eur.

Elektrinės darbuotojus piktina, kad šiuos darbus atlieka ne išmontavimo darbus galintys atlikti Lietuvos darbuotojai, o apie 40 darbuotojų iš Slovakijos.

Profesinė sąjunga taip pat sieks atkreipti visuomenės dėmesį į pažeidimus, kuriuos nustatė VATESI, didelį nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir vadovo atsakomybės už priimamus sprendimus trūkumą.

Profesinė sąjunga pabrėžia, kad Ignalinos AE yra valstybės įmonė, todėl jos valdymas, darbuotojų padėtis ir valstybės lėšų naudojimas nėra vien vidinis įmonės klausimas.

„Darbuotojai kreipiasi į visas atsakingas institucijas, kalba apie įmonės darbuotojų problemas, tačiau jų balsas lieka neišgirstas. Atsakingos institucijos žino problemas, bet darbuotojai nejaučia, kad jos yra sprendžiamos. Todėl einame prie Seimo“, – sako Ignalinos AE Nepriklausoma profesinės sąjungos pirmininkė Ilona Nekrošienė.

Kontaktai žiniasklaidai: Ilona Nekrošienė tel. 0 656 99491
Daugiau: https://www.lps.lt/ignalinos-ae-darbuotoju-piketas-prie-seimo-reikalaujame-atsakomybes-uz-valdymo-sprendimus/

15/09/2026

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ragina susieti valstybinių bendrovių vadovų algas su vidutiniu bendrovės, o ne šalies darbuotojų atlyginimu, kad vadovas galėtų pasididinti sau algą tik tada, kai padidina darbo užmokestį savo darbuotojams.

Lietuvoje toliau išlieka didžiulis algų skirtumas tarp sostinės ir kitų regionų. Vidutinis vilniečio mėnesinis atlyginim

15/09/2026

Regionų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis abejoja, kad parduodant valstybinę žemę bus surinktas milijardas eurų gynyba ir atskleidžia kodėl tai nebus padaryta.
Daugiau: https://www.lps.lt/regionuose-milijardo-gynybai-nesurinks/

14/09/2026

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" darbo inspekcijos vadovas Stanislavas Fedaravičius pradėjo specialių laidų ciklą skirta geležinkeliečiams, kur bus konsultuojama svarbiais darbo santykių klausimais.
Kviečiame žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=SJPyhv7aK7o&feature=youtu.be

Šiandienos laidoje pristatomas naujas kanalas, jo pagrindinės temos...

14/09/2026

2026 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Gerikienė kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Martyną Katalyną, ragindama didinti Migracijos departamento atlyginimus, kurie sparčiai augant kainoms, šalies vidutiniam darbo užmokesčiui, darbo krūviui, jau trejus metus beveik nedidėjo, įspėdama, kad to nepadarius darbuotojai išeis iš darbo, o Migracijos departamentas nebegalės tinkamai užtikrinti Lietuvos saugumo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2026-09-14 Nr. PS-S-2
Martynui Katelynui

DĖL MIGRACIJOS DEPARTAMENTO 2027 METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO

Migracijos departamento darbuotojų profesinė sąjunga teikia Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2027 metų asignavimų poreikį.

Migracijos departamento funkcijų apimtis ir atsakomybė didėja

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius nuo 87 267 asmenų 2021 m. sausio 1 d. išaugo iki 217 067 asmenų 2025 m. gruodžio 31 d. Šis pokytis reiškia ne tik didesnį administracinį darbo krūvį. Migracijos departamento darbuotojai atlieka užsieniečių patikrinimus, vertina aplinkybes dėl leidimų gyventi ir jų panaikinimo, tikrina fiktyvias santuokas ir įmonių veiklą, apklausia užsieniečius, priima sprendimus prieglobsčio ir pilietybės srityse, taip pat vykdo kontrolę, ar asmenys, kurių teisė gyventi Lietuvoje panaikinta, faktiškai išvyko iš šalies.

Šios funkcijos tiesiogiai susijusios su valstybės saugumu, viešąja tvarka ir migracijos kontrolės veiksmingumu. Pastarųjų metų geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, hibridinės grėsmės ir didėjanti migracijos kontrolės reikšmė šių funkcijų svarbą tik didina.

2027 m. Migracijos departamento darbo krūvį papildomai didins nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiama pirmųjų leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka, nauji migracijos politikos sprendimai, trumpesnių sprendimų priėmimo terminų taikymas bei Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Tačiau šios papildomos funkcijos turės būti vykdomos iš esmės tais pačiais žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais.

Asignavimai mažėja, nors Migracijos departamento atsakomybė didėja

Nors Migracijos departamento funkcijų apimtis, atsakomybė ir darbo krūvis nuosekliai didėja, 2026 m. Migracijos departamentui numatyti asignavimai buvo sumažinti 5 proc., taip dar labiau apribojant Migracijos departamento galimybes užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių, tinkamas darbo sąlygas ir veiksmingą migracijos kontrolę.

Tai nėra vien formalus finansavimo pokytis. Mažesni asignavimai reiškia mažesnes galimybes užtikrinti pakankamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių, konkurencingą darbo užmokestį, tinkamas darbo sąlygas ir infrastruktūrą tuo metu, kai Migracijos departamento funkcijų apimtis didėja.

Taip pat didelė dalis Migracijos departamento padalinių dirba netinkamose patalpose. Vilniuje patalpos nepritaikytos nei darbuotojams, nei klientams: jose trūksta tinkamo šildymo, jos nepatogiai išplanuotos ir nepritaikytos dideliems klientų srautams. Kaišiadoryse, Šiauliuose ir kituose padaliniuose patalpų būklė itin prasta ir neatitinka šiuolaikinių darbo sąlygų reikalavimų. Tokiomis sąlygomis darbuotojai aptarnauja užsieniečius ir priima sprendimus, susijusius su valstybės saugumu,
o tai neigiamai veikia ir darbuotojų išlaikymą, ir institucijos įvaizdį.

Darbo užmokestis atsilieka nuo šalies darbo rinkos – tai tampa darbuotojų išlaikymo problema Migracijos departamente yra 599 etatai. Vidutiniškai vienam etatui tenka apie 2 124 Eur bruto per mėnesį, t. y. 19 proc. mažiau nei šalies vidurkis (2 628 Eur, 2026 m. II ketv.).

Tačiau vidurkis situaciją pagražina: 43 proc. visu etatu dirbančių darbuotojų gauna tik 940–1 100 Eur „į rankas“. 2027 m. minimalioji mėnesinė alga didės iki 1 245 Eur, todėl specialistų atlyginimas priartės prie minimaliosios algos.

Tuo metu darbo užmokesčio fondas 2026 m. padidintas tik 0,8 proc., o šalyje atlyginimai per metus išaugo 10,1 proc., infliacija rugpjūtį siekė 6,1 proc.

Todėl 2027 m. papildomas finansavimas darbo užmokesčiui yra būtinas ne vien siekiant pagerinti darbuotojų materialinę padėtį. Tai būtina tam, kad Migracijos departamentas galėtų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, konkuruoti dėl specialistų ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

Šią problemą patvirtina ir darbuotojų pasitenkinimo tyrimų rezultatai. 2026 m. atlikto tyrimo duomenimis, darbuotojų, patenkintų savo darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, dalis tesiekė 13 proc. (2020 m. Patenkinti buvo 43 proc., o 2024 m. – 25 proc.).

Jeigu 2027 m. darbo užmokestis nebus adekvačiai didinamas, darbuotojų kaita taps nebe vien personalo valdymo, o institucijos veiklos tęstinumo problema.

Labiausiai rizikuojama prarasti patyrusius kontrolės ir sprendimų priėmimo specialistus, kurių kompetencijai įgyti reikia ilgo praktinio pasirengimo. Darbuotojų išėjimas reiškia ne tik laisvą darbo vietą. Kol naujas darbuotojas įgyja reikiamą kompetenciją, didesnis darbo krūvis tenka likusiems darbuotojams, didėja nebaigtų užduočių ir sprendimų vėlavimo rizika. Tai savo ruožtu gali lemti ilgesnius paslaugų teikimo terminus, didesnę procesinių klaidų tikimybę, didesnę ginčų riziką ir
silpnesnę migracijos kontrolę.

Ypač svarbu tai, kad Migracijos departamento darbuotojai vykdo funkcijas, kurių pasekmės tiesiogiai susijusios su valstybės saugumu. Darbuotojų trūkumas ar patirties praradimas kontrolės grandyje reiškia ne vien administracinį nepatogumą – tai didina riziką, kad reikšmingi patikrinimai ir sprendimai nebus atlikti laiku.

Todėl investicija į Migracijos departamento darbuotojų atlyginimus yra kartu investicija į institucinės kompetencijos išsaugojimą, migracijos kontrolės veiksmingumą ir valstybės saugumą.

Migracijos departamento veikla generuoja reikšmingas valstybės rinkliavų pajamas Migracijos departamento teikiamos paslaugos kasmet generuoja reikšmingas valstybės rinkliavų pajamas. 2025 m. už Departamento teikiamas paslaugas surinkta 45,36 mln. Eur, kai Departamentui skirta 37,31 mln. Eur asignavimų. Taigi vien iš rinkliavų surinkta apie 8 mln. Eur daugiau, nei tais metais skirta visam Departamento veiklos finansavimui.

2026 m. pirmąjį pusmetį surinkta 22,43 mln. Eur valstybės rinkliavų. Tai sudaro daugiau kaip 62 proc. visų 2026 m. Departamentui skirtų asignavimų – 36,06 mln. Eur. Jei rinkliavų surinkimo tempas išliktų panašus, per metus būtų surinkta apie 44,9 mln. Eur, arba apie 8,8 mln. Eur daugiau nei Departamentui skirta asignavimų.

Kartu Departamentas asignavimus panaudoja beveik visa apimtimi: 2025 m. panaudota 99,99 proc. skirtų lėšų. Todėl papildomo finansavimo poreikis kyla ne dėl nepanaudotų lėšų, o dėl didėjančio funkcijų ir darbo krūvio.

Investicijos į Migracijos departamento pajėgumus kartu yra investicijos į institucijos gebėjimą laiku teikti paslaugas, vykdyti migracijos kontrolę ir užtikrinti valstybės rinkliavų surinkimą.

2027 metų asignavimų poreikis

Atsižvelgdami į didėjantį darbo krūvį, mažėjantį realų finansavimą, darbuotojų darbo užmokesčio atsilikimą ir būtinybę išlaikyti migracijos kontrolės funkcijų veiksmingumą, prašome 2027 metų valstybės biudžete Migracijos departamentui papildomai numatyti 5,017 mln. Eur:
– darbo užmokesčio fondui – 4,6 mln. Eur;
– darbdavio socialinio draudimo įmokoms – 0,067 mln. Eur;
– patalpų Vilniuje, Kaišiadoryse, Šiauliuose ir kituose padaliniuose atnaujinimui – 0,35 mln. Eur.

Lėšos darbo užmokesčio fondui būtinos siekiant apie 30 proc. padidinti Migracijos departamento darbuotojų darbo užmokestį, sumažinti jo atsilikimą nuo šalies darbo rinkos, išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti, kad didėjanti departamento funkcijų apimtis bei atsakomybė nebūtų kompensuojama vien didesniu esamų darbuotojų darbo krūviu.

Papildomo finansavimo darbo užmokesčiui poreikį yra pripažinęs ir Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas. 2025 m. spalio 29 d. posėdyje (protokolas Nr. 105-P-96), įvertinęs, kad Migracijos departamento specialistai priima sudėtingus, teisiškai ir žmogiškai jautrius sprendimus, bei siekdamas išlaikyti aukštos kvalifikacijos vadovus, patarėjus ir ekspertus ir užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį, Komitetas siūlė Vyriausybei 2027 m. Migracijos departamento darbo
užmokesčio fondui papildomai skirti iki 3 mln. Eur. Vyriausybės kanceliarija 2025 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-4328 paprašė Finansų ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija šį siūlymą įvertinti.

Komiteto siūlymas buvo parengtas 2025 m. rudenį. Nuo to laiko išaugo infliacija, priimtas sprendimas 2027 m. didinti minimaliąją mėnesinę algą, o darbo užmokestis šalyje toliau sparčiai auga.

3 mln. Eur leistų vidutinį darbo užmokestį vienam etatui padidinti apie 20 proc., iki maždaug 2 540 Eur bruto, t. y. jis net nepasiektų dabartinio šalies vidurkio (2628 Eur). Tuo metu 2027 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje prognozuojamas apie 2 737 Eur. Todėl įvertinus naujausius duomenis, 2027 m. Darbo užmokesčio fondui papildomai reikia 4,6 mln. Eur.

Nepakankamo finansavimo pasekmės

Papildomo finansavimo poreikis nėra susijęs vien su darbuotojų darbo sąlygų gerinimu. Esminis klausimas – valstybės gebėjimas laiku ir kokybiškai vykdyti migracijos kontrolės funkcijas. Nepakankamas finansavimas taip pat gali lemti didesnę kvalifikuotų darbuotojų kaitą. Migracijos srityje sukaupta patirtis yra sunkiai pakeičiama trumpuoju laikotarpiu, todėl darbuotojų praradimas tiesiogiai veikia institucijos gebėjimą užtikrinti kokybišką ir savalaikį sprendimų priėmimą bei kontrolę.

Prašymas

2025 m. balandžio 23 d. raštu Nr. PS-S-1 Migracijos departamento darbuotojų profesinė sąjunga jau kreipėsi dėl papildomo finansavimo, prašydama skirti 3 mln. Eur. Šis poreikis nebuvo patenkintas, o per tą laiką Migracijos departamento asignavimai nepadidėjo – priešingai, jie buvo sumažinti.

Todėl šiuo raštu teikiamas 5,017 mln. Eur papildomo finansavimo poreikis nėra ankstesnio prašymo pakartojimas. Jis grindžiamas išaugusiu Migracijos departamento funkcijų ir darbo krūviu, darbuotojų darbo užmokesčio padėtimi, patalpų būkle ir faktiniu asignavimų panaudojimu.

Prašome 2027 metų valstybės biudžeto formavimo procese įvertinti Migracijos departamento veiklos svarbą valstybės saugumui ir migracijos kontrolės veiksmingumui bei numatyti papildomus 5,017 mln. Eur asignavimus.

Esame pasirengę pateikti detalius skaičiavimus, juos pagrindžiančius dokumentus ir dalyvauti svarstant Migracijos departamento 2027 metų finansavimo poreikį.

Atkreipiame dėmesį, kad Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai iš esmės yra tie patys jau trejus metus, kai po dviejų profesinės sąjungos piketų ir pakėlus rinkliavų mokesčius, Migracijos departamento darbuotojams buvo padidinti atlyginimai, todėl darbuotojai, ypač aukštesnės kvalifikacijos, 2027 metais nepadidinus jų atlyginimų, ruošiasi palikti darbą Migracijos departamente.

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2025-10-31 rašto Nr. S-4328 su priedais nuorašas, 4 lapai.

Pagarbiai
Migracijos departamento profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Gerikienė
Daugiau: https://www.lps.lt/migracijos-departamento-profesine-sajunga-ragina-ministra-didinti-algas/

11/09/2026

Dėmesio! Pasikeitus komandiruotpinigių mokėjimo tvarkai profesinės sąjungos teisininkai pataria.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 518 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.

Šis nutarimas įsigalioja 2026 m. spalio 1 d. ir iki 2026 m. rugsėjo 30 d. komandiruotės metu patirtos su komandiruote susijusios išlaidos apmokamos pagal Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklių nuostatas, galiojusias iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

Kaip nurodoma šio nutarimo rengimo dokumentuose, pakeitimu buvo siekiama sistemiškai atnaujinti dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką, užtikrinti aiškų, vienodą ir skaidrų jos taikymą.

Be viso kito, šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tikslinama:

* Kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės aptariamame nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai, o vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, jeigu komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, negali būti nustatomi mažesni kaip 65 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės aptariamame nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo dokumentuose nurodyta, kad minėtais pakeitimais siekiama aiškiai reglamentuoti mažesnių nei nutarime nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai dienpinigių dydžių nustatymo ribas. Nustatoma, kad dienpinigių dydžiai priklauso nuo jų nustatymo šaltinio. Kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų, užtikrina abipusį susitarimą ir darbuotojų interesų apsaugą, todėl joje dienpinigiai gali būti nustatomi ne mažesni kaip 50 procentų maksimalių dienpinigių dydžių normų. Vietiniame norminiame ar vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, priimamame darbdavio vienašališkai, siekiant apsaugoti darbuotojus ilgesnėse komandiruotėse, nustatyta, kad komandiruotėms, trunkančioms ne trumpiau kaip 7 kalendorines dienas, dienpinigiai negali būti mažesni kaip 65 procentai maksimalių dienpinigių dydžių. Trumpesnėms komandiruotėms, jei nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, turėtų būti taikomi maksimalūs nutarime nustatyti dienpinigių dydžiai, tuo užtikrinant darbuotojų socialinį standartą.

* Darbuotojai su nustatytais dydžiais, jeigu jie mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės aptariamame nutarime nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, raštu supažindinami iki komandiruotės pradžios, o nustatyti dydžiai galioja iki atitinkamos komandiruotės pabaigos.

* Kai komandiruotės metu pasikeičia komandiruotės maršrutas ir valstybė (miestas), į kurią (kurį) komandiruojama, apskaičiuojant dienpinigius taikomas dienpinigių dydis pagal tą valstybę (miestą).

* Nustatoma: kai komandiruotės pirma ir (arba) paskutinė dienos trunka trumpiau negu 4 valandas, už šias dienas mokami dienpinigiai, apskaičiuoti taikant 20 procentų nustatytų dydžių. Į komandiruotės laiką įeina kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dienpinigiai mokami, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu 1 komandiruotės dieną.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo dokumentuose teigiama, kad šios nuostatos grindžiamos proporcingumo ir teisingumo principais, užtikrina racionalų lėšų naudojimą.

* Nustatoma: jeigu dėl objektyvių priežasčių iš komandiruotės grįžtama vėliau negu sprendime dėl siuntimo į komandiruotę nurodytą komandiruotės paskutinę dieną, į komandiruotės laiką įskaitomas faktinio grįžimo iš komandiruotės laikas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo dokumentuose teigiama, kad šiuo siekta užtikrinti suderinamumą su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į komandiruotės laiką įskaitomas kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Dėl to tikslinamas reguliavimas, kad komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarka aiškiai apimtų ir su kelione į komandiruotės vietą bei grįžimu iš jos susijusias pagrįstas išlaidas.

* Leidžiama kompensuoti naudojimosi taksi, pavėžėjimo ar dalijimosi automobiliu paslauga išlaidas ne tik miesto, bet ir su juo besiribojančių savivaldybių teritorijose. Įtraukiamos nuostatos dėl galimų išlaidų elektros energijos hibridiniams automobiliams ir elektromobiliams kompensavimo. Papildoma, kad užsienio valstybėje apmokamos ir automobilio stovėjimo išlaidos, prie kitų išlaidų įtraukiamos greitosios patikros oro uoste paslaugų išlaidos. Papildoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokamos kelionės visų rūšių transporto priemonėmis į geležinkelio ar autobusų stotį ir iš jos išlaidos komandiruotės dienomis.

* Atvejams, kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta sulygta užsienio šalyje, papildyta nauju skyriumi, kuriame nustatoma, kaip apmokamos komandiruočių išlaidos darbuotojams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienyje.

Parengė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkai
Daugiau: https://www.lps.lt/naujoves-del-dienpinigiu-ir-kitu-komandiruociu-islaidu-apmokejimo-tvarkos/

11/09/2026

Sodros profesinei sąjungai- 15 metų. Sveikiname. :) :) :)
2026 m. rugsėjo 10 d. Socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga prie vaizdingo Platelių ežero šventė savo veiklos 15 metų jubiliejų.

Ilgametis profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca pristatė profesinės sąjungos veiklos istoriją ir pasidžiaugė, kad šiuo metu apie 90 proc. Sodros darbuotojų yra profesinės sąjungos nariai, yra pasirašytos ir sėkmingai pratęsiamos kolektyvinės sutartys, kurios kaskart gerina darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, o socialinis dialogas, pasak jo, tapo brandus ir jo pagalba kasdien sprendžiami darbuotojams iškylantys klausimai.

Socialiniu dialogu džiaugėsi ir pasveikinti atvykęs Sodros vadovas Kęstutis Čereška, kuris pripažino, kad nors ne visada pavyksta rasti abi puses tenkinantį sprendimą, profesinės sąjungos pastabos ir pasiūlymai visada padeda geriau suprasti įstaigos problemas ir jas spręsti.

Profesinės sąjungos narius pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė pasidžiaugė Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pasiekimais ir palinkėjo toliau sėkmingai dirbti darbuotojų labui.
Daugiau: https://www.lps.lt/sodros-profesine-sajunga-svente-savo-15-aji-gimtadieni/

10/09/2026

Regioninės politikos forumas Šeduvoje.
2026 m. rugsėjo 3 d. Šeduvoje vykusiame 8-ajame Regioninės politikos forume dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.

Į forumą susirinkę savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, ministerijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio banko, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, verslo, profesinių sąjungų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai bei ekspertai aptarė svarbiausius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria regionai ir aptarė galimus pokyčius.

Diskusijose taip pat nagrinėta, kaip užtikrinti būtinųjų paslaugų prieinamumą atokiose ir kaimiškose vietovėse, suderinant gyventojų poreikius su valstybės, savivaldybių ir verslo galimybėmis. Kalbėta ir apie regioninę darbo rinką – kvalifikuotų darbuotojų bei patrauklių darbo vietų trūkumą, pažeidžiamų visuomenės grupių įtraukimą ir didesnį vietos bei regioninių institucijų vaidmenį.

Forume dalyvavęs Vidaus reikalų ministras M. Katalynas pristatė Vyriausybės programą ir pasiūlymą tobulinti Regionų plėtros programos valdymą, o asignavimų valdytojo funkcijas, dabar išskaidytas po ministerijas, sutelkti Vidaus reikalų ministerijoje, dalyvaujant susijusioms, taip vadinamoms šakinėms ministerijoms.

Jis pritarė pasiūlymams suteikti platesnius regionų plėtros tarybų įgaliojimus tokiose srityse kaip profesinio mokymo planavimas ir užimtumo didinimo programos.

Tarptautiniai ekspertai įspėjo, kad Lietuvos ūkyje per daug vyrauja žemos pridėtinės vertės ūkio šakos tokios, kaip prekyba, transportas, statyba, pramonė, todėl dėl automatizavimo ir Dirbtinio Intelekto plėtros 6 proc. Vilniaus ir daugiau nei 40 proc. Lietuvos regionų darbuotojų gresia nedarbas bei ragino tam ruoštis gerinant darbuotojų perkvalifikavimą.
Daugiau: https://www.lps.lt/regionines-politikos-forumas-seduvoje/

10/09/2026

Pareigūnų pensijų reforma: Ar tikrai verta dirbti?
Noriu aptarti temą, kuri šiandien svarbi vieniems, o ateityje beveik kiekvienam statutiniam pareigūnui t. y. pareigūnų pensijas ir prasidedančią jų reformą. Nesvarbu, ar jau esate pensininkas, ar iki pensijos dar liko 20 metų. Klausimas visiems tas pats „Ką valstybė realiai suteikia žmogui už 20, 25 ar 30 metų tarnybos, ne pažadais ir ne skaidrėmis, o realiais skaičiais?“

Pagal dabartinę sistemą pareigūnui, kuriam taikomas 25 metų būtinojo tarnybos stažo reikalavimas, po 25 metų tarnybos susidaro 27,5 proc. pensijos skaičiavimo bazės.

Dar svarbiau – pensija skaičiuojama ne nuo viso realiai uždirbto atlyginimo, nes naktinis darbas, darbas poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžiai bei dalis kitų realių tarnybos pajamų į dabartinę pensijos bazę neįtraukiami!

Paprasčiau tariant, kai reikia dirbti naktį ar per šventes, tas darbas valstybei yra tikras, tačiau atėjus laikui skaičiuoti pensiją dalis jo tarsi nebeegzistuoja.

Pateikime teorinį pavyzdį. Pareigūnas uždirba 2 500 eurų, neatskaičiavus mokesčių, o pensija skaičiuojama nuo 1 800 eurų bazės.

1 800 × 27,5 proc. = 495 Eur.

Tai tik matematinis pavyzdys. Realybėje yra buvusių pareigūnų, gaunančių ir 230–300 Eur pareigūno pensijas. Todėl bendras statistinis vidurkis ne visada atspindi tai, ką žmogus realiai gauna į savo sąskaitą.

Kiek pats žmogus sumoka per tarnybą?

Paimkime tuos pačią 2 500 eurų, bruto t. y. neatskaičiavus mokesčių, algą ir 2026 metų tarifus. Apytiksliai per mėnesį nuo tokio atlyginimo susidaro apie 970 Eur GPM, VSD ir PSD įmokų.

Jeigu tik iliustraciniais tikslais tokį patį atlyginimą ir dabartinius tarifus taikytume visus 25 metus, susidarytų maždaug 750 000 Eur bruto darbo užmokesčio, apie 145 000 Eur GPM, apie 146 000 Eur VSD ir PSD įmokų. Iš viso – apie 291 000 Eur mokesčių ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų.

Žinoma, tai nėra asmeninė pensijos sąskaita, o per 25 metus keičiasi atlyginimai ir mokesčių tarifai. Tačiau mastas yra akivaizdus.

Žmogus ketvirtį amžiaus tarnauja valstybei, moka mokesčius ir įmokas, dirba naktimis, savaitgaliais ir per šventes, patiria statutinių apribojimų bei prisiima didelę atsakomybę, o tarnybos pabaigoje specialioji pensija gali siekti vos kelis šimtus eurų. Ar tai adekvati socialinė garantija?

Dabar svarstoma 55 metų amžiaus riba, nuo kurios priklausys pensijos dydis.

Šiuo klausimu būtina atlikti išsamų ir objektyvų vertinimą. Tarkime, žmogus pradėjo tarnauti būdamas 20 metų ir po 25 metų tarnybos jam sukako 45 metai.

Jeigu jis galėtų gauti 500 Eur pensiją nuo 45 metų, tačiau naujoji sistema nustatytų reikalavimą: „Palaukite iki 55 metų“, per šį dešimties metų laikotarpį jam nebūtų išmokėta 60 000 Eur, jeigu pensija siektų 600 Eur – 72 000 Eur, o jeigu 700 Eur – 84 000 Eur.

Todėl jeigu ateityje būtų teigiama: „Jūsų pensiją padidinome 200 eurų“, tai dar savaime nereiškia, kad pareigūnas dėl reformos laimėjo. Jeigu 500 Eur pensija būtų mokama nuo 45 metų, o 700 Eur – tik nuo 55 metų, per pirmuosius dešimt metų būtų prarasta 60 000 Eur.

Norint šią sumą kompensuoti papildomais 200 Eur per mėnesį, reikėtų 60 000 ÷ 200 = 300 mėnesių – 25 metų. Vadinasi, abu variantai nominaliai susilygintų tik maždaug sulaukus 80 metų!

Palyginkime ir kaimyninių valstybių praktiką

Lenkija

Lenkijoje naujojoje pareigūnų pensijų sistemoje po 25 metų tarnybos numatyta 60 proc. pensijos bazės, o už papildomus tarnybos metus šis procentas toliau didėja.

Svarbu ir tai, kad Lenkijoje anksčiau buvo taikomas 55 metų amžiaus reikalavimas, tačiau po profesinių sąjungų spaudimo jo buvo atsisakyta. Išliko principas, kad 25 metai tarnybos suteikia teisę į pensiją.

Jeigu valstybei reikia, kad patyręs pareigūnas tarnautų ilgiau, ji turėtų pasiūlyti tokią finansinę naudą, kad žmogus pats norėtų pasilikti. Tai, o ne pensijos teisės atidėjimas yra motyvacija.

Estija

Estijos specialiosios policijos pensijų modelyje taikomas 55 metų amžiaus kriterijus, tačiau kartu numatytas ir gerokai didesnis pensijos dydis. Po 20 metų tarnybos – 50 proc. pensijos bazės, už kiekvienus papildomus metus – dar po 2,5 procentinio punkto padidinimas, o po 25 metų – 62,5 proc. pensijos bazės.

Todėl jeigu Lietuvoje norime perimti iš Estijos 55 metų amžiaus ribą, kyla visiškai pagrįstas klausimas „Kodėl neperimame ir 62,5 procento po 25 metų tarnybos?“

Negali būti taip, kad iš Estijos perkeliame 55 metų amžiaus ribą, Lietuvoje paliekame 27,5 proc. bazinę pensiją, o finansinę naštą užkrauname pareigūnui. Jeigu remiamės užsienio praktika, turėtume vertinti visą modelį, o ne tik tą jo dalį, kuri yra palankesnė valstybės biudžetui.

Mano pozicija yra aiški – 25 metai tarnybos turi suteikti teisę pareigūnui rinktis.

Ištarnavęs nustatytą laikotarpį, pareigūnas turi įgyti teisę į pensiją. Jeigu jis nori tarnauti toliau – tegul tarnauja. Jeigu valstybei reikalinga jo patirtis, už kiekvienus papildomus tarnybos metus būsima pensija turėtų didėti tiek, kad žmogui būtų verta pasilikti.

Pensijoje taip pat turi atsispindėti realus reguliarus tarnybinis atlygis.

Jeigu žmogus metų metus dirbo naktimis, savaitgaliais, per šventes ir pamainomis, šios pajamos negali būti ignoruojamos skaičiuojant pensiją. Galima taikyti trejų ar penkerių metų vidurkį ir nustatyti saugiklius, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Sprendimų galima rasti.

Dabartiniai pensininkai rezultatą jau mato. Būsimiems pareigūnams dar galima jį pakeisti

Valstybė teigia, kad trūksta policijos pareigūnų, pasieniečių, ugniagesių ir kalėjimų sistemos pareigūnų. Norime pritraukti jaunų žmonių, tačiau jaunas žmogus šiandien taip pat geba įvertinti savo pasirinkimo pasekmes.

Jam siūlome naktinį darbą, darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, didelę atsakomybę, riziką, tarnybinius apribojimus ir 25–30 geriausių gyvenimo metų, o po to jam dar sakome, kad 25 metų tarnybos galbūt nepakaks, galbūt teks laukti iki 55 metų, o pensija bus skaičiuojama ne nuo visų jo tarnyboje uždirbtų pajamų.

Todėl jaunas žmogus pagrįstai gali paklausti: „Ar man apskritai verta rinktis statutinę tarnybą?“ Tai nėra patriotizmo klausimas. Tai racionalus klausimas apie savo gyvenimą ir ateitį.

Kreipiuosi į profesines sąjungas

Pareigūnų pensijų reforma nėra eilinis techninis įstatymo pakeitimas, tai viena svarbiausių statutinių socialinių garantijų. Būtent tokios garantijos yra viena iš priežasčių, dėl kurių žmogus renkasi statutinę tarnybą ir sutinka su jos apribojimais, rizika bei ypatingomis sąlygomis.

Todėl šiuo klausimu profesinės sąjungos neturėtų konkuruoti, kuri pirmoji pasirašys susitarimą, garsiau pasirodys ar prisiims nuopelnus. Čia būtina bendra pozicija, bendri skaičiavimai, bendros raudonosios linijos ir aiškus atsakymas į vieną klausimą „Ką po reformos realiai laimi pareigūnas, o ne valstybės biudžetas ar ministerija?“ Valstybė savo interesą prie derybų stalo neabejotinai įvertins.

Todėl profesinių sąjungų pareiga – profesionaliai ir iki paskutinio euro apskaičiuoti pareigūno interesą, kad po 25 ar 30 metų tarnybos jis nesakytų „Reikėjo rinktis kitą darbą“, o senatvėje žmogus, valstybei atidavęs geriausius savo gyvenimo metus, nesijaustų jos pamirštas.

Pareigūnas turi teisę ne tik oriai tarnauti valstybei. Jis turi teisę ir oriai gyventi po tarnybos.

Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” narys Zurab Sopromadze
Daugiau: https://www.lps.lt/pareigunu-pensiju-reforma-kai-po-tarnybos-pradedi-skaiciuoti-kyla-klausimas-ar-tikrai-buvo-verta/