27/07/2026
Atviras dialogas tarp Dzūkijos medžiotojų ir aplinkosaugos specialistų.
Liepos 23 d. Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vadovas Jonas Jermalavičius pakvietė LMS „Gamta“ Dzūkijos regiono medžiotojų atstovus susitikti atviram pokalbiui, išklausyti jų lūkesčių ir problemų.
Dzūkijos medžiotojams atstovavo LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas, LMS „Gamta“ Varėnos skyriaus prezidentas Mantas Lesniauskas, M. K. „Senovė“ vadovas Linas Miškinis, M. K. „Dainava“ vadovas Darius Didika, M. K. „Aniškis“ vadovas Aurimas Vencius, M. K. „Trako broliai“ vadovas Mantas Kilkus, vyresnieji medžioklės trofėjų ekspertai Juozas Miškinis, Romualdas Marcinkevičius ir Irmantas Vaickelionis.
Pokalbis-diskusija praėjo nuoširdžioje ir dalykiškoje aplinkoje.
Svarstėme tokius aktualius klausimus kaip:
1. Elektroninis medžioklės lapas.
LMS „Gamta“ atstovai tam pritaria, tačiau išlieka ryšio problemų, ypač pasienio teritorijose.
2. Elektroninis medžiotojo bilietas.
Įsipareigojome paraginti užsiregistruoti e. policijos sistemoje tuos medžiotojus, kurie dar nėra užsiregistravę. Konstatavome, kad apie 80 proc. medžiotojų jau turi elektroninius medžiotojo bilietus, tačiau iki šiol neišspręstas šio bilieto formato klausimas vykstant medžioti į užsienį. Dokumentas be nuotraukos, išdavimo datos ir antspaudo daugelyje pasaulio valstybių nėra pripažįstamas.
3. Briedžių medžioklės limitai.
Šiuo klausimu nuomonės buvo įvairios. Aišku viena – tokiuose rajonuose kaip Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Varėnos ir Druskininkų savivaldybės briedžių populiacija yra gausi, todėl trumpinti medžioklės sezoną būtų netikslinga. Kita vertus, kai kuriuose rajonuose briedžių nuo seno nėra. Manyta, kad medžiojamųjų gyvūnų limitų skirstymo komisijos elgiasi neteisingai mažindamos sumedžiojimo limitus, jeigu praėjusiais metais klubas ar būrelis jų neįvykdė. Tai yra klubo ar būrelio vidaus reikalas. Be to, žvėrių tankumas tiesiogiai susijęs su jų daroma žala. Jonas Jermalavičius pažadėjo į tai atsižvelgti.
4. Žvėrių apskaita.
Išreiškėme susirūpinimą dėl žvėrių apskaitos. LMS „Gamta“ atstovai dar kartą pasiūlė, kad valstybė kasmet savo lėšomis tam tikrose teritorijose atliktų jai priklausančio turto (žvėrių) apskaitą, ypač briedžių. Taip susidarytų tikrasis vaizdas. Akcentavome, kad jau seniai laikas atsisakyti mažai informatyvios žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege. Be to, medžiotojų klubo „Senovė“ vadovas išreiškė susirūpinimą dėl viešai skelbiamos statistikos tikslumo: jo klubas ataskaitose buvo nurodęs, kad teritorijoje gyvena dėmėtieji elniai, pateikė jų sumedžiojimo duomenis, tačiau viešose ataskaitose šių gyvūnų Varėnos rajone nebuvo užfiksuota.
5. LMS „Gamta“ vieningai pasisakė UŽ tai, kad:
📍skubiai inicijuoti medžioklės taisyklių pakeitimus ir leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo optiką visiems gyvūnams, kuriuos tuo metu leidžiama medžioti pagal medžioklės taisykles;
📍pradėti diskusijas dėl lūšių populiacijos reguliavimo. Manome, kad reikėtų leisti licencijuotą lūšių medžioklę, kaip tai daroma Latvijoje;
📍paankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią;
📍sukonkretinti saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo procedūrą. Šiuo metu Medžioklės taisyklių 59 punktas visą atsakomybę numato medžiotojus vienijančioms asociacijoms. Atitinkamos pareigos turėtų būti aiškiai numatytos ir pačiam medžiotojui.
6. Medžioklės pažeidimų protokolai.
Diskutavome, kad didžioji dalis medžioklės pažeidimų protokolų surašoma ne patikrinimų metu vietoje, o kabinetuose, tikrinant medžioklės lapus. Dažniausiai tai būna mažareikšmiai pažeidimai, todėl, mūsų nuomone, tokios praktikos neturėtų būti. Tačiau Jonas Jermalavičius pažymėjo, kad inspektoriai tikrai neturi tikslo dirbtinai didinti protokolų skaičiaus, nes vertinant jų metinius darbo rezultatus į surašytų protokolų kiekį nėra atsižvelgiama. Tikimės, kad taip ir yra. Juk bet kokia nuobauda, net jei tai tik pastaba, gali sugriauti jauno žmogaus perspektyvas.
