09/10/2026
Darbinis migrantų IŠNAUDOJIMAS Lietuvoje: institucijos dažnai pamato problemą tik tada, kai ŽALA jau padaryta
Atlyginimų nemokėjimas, asmens dokumentų paėmimas, darbo laiko apskaitos klastojimas, psichologinis spaudimas ir baimė prarasti teisę gyventi Lietuvoje. Tai nėra pavieniai atvejai ar teorinės rizikos. Su tokiomis istorijomis susiduria organizacijos, dirbančios su migrantais ir ginančios darbuotojų teises.
Spalio 8 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Darbinis migrantų išnaudojimas: žmonės už skaičių“ politikai, profesinių sąjungų atstovai, žmogaus teisių gynėjai ir migrantų bendruomenių lyderiai aptarė vis dažniau iškylančią problemą: ar Lietuva, aktyviai kviesdama užsieniečius užpildyti darbo rinkos spragas, sugeba užtikrinti ir jų elementarių teisių apsaugą?
Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovė Kristina Mišinienė, Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Emilis Starodubovas, „Filipino Community in Lithuania“ vadovas Andrius Markevičius bei Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėja Aurelija Baltikauskaitė.
❗Už ekonominių rodiklių slypi žmonės
Pastaraisiais metais Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius nuosekliai auga. Tačiau, pasak konferencijos dalyvių, kartu daugėja ir signalų apie galimus darbuotojų teisių pažeidimus.
Seimo narys T. Tomilinas pabrėžė, kad migracijos politika negali būti vertinama vien per ekonominę prizmę.
„Už statistikos apie į Lietuvą atvykstančius darbuotojus turime matyti žmones. Žmogų, kuris atvyksta čia dirbti ir tikisi už savo darbą gauti sutartą atlyginimą, negalima paversti lengvai pakeičiamu darbo jėgos vienetu. Kai žmogus susiduria su apgaule, atlyginimo nemokėjimu, dokumentų atėmimu ar grasinimais, kalbame jau ne vien apie darbo teisės pažeidimus. Kai kuriais atvejais tai gali peraugti į žmogaus išnaudojimą ir prekybą žmonėmis“, – sakė T. Tomilinas.
Konferencijoje ne kartą akcentuota, kad dalis migrantų į Lietuvą atvyksta tikėdamiesi sąžiningų darbo sąlygų, tačiau realybėje susiduria su visiškai kitokia situacija. Darbuotojai pasakoja apie neišmokėtus atlyginimus, nežmoniškai ilgas darbo valandas, neteisingą darbo laiko apskaitą ir spaudimą tylėti.
❗Priklausomybė nuo darbdavio tampa išnaudojimo įrankiu
Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas teigia, kad viena didžiausių problemų yra itin didelė migrantų priklausomybė nuo darbdavio.
„Žmogus atvyksta į svetimą šalį, dažnai nemoka kalbos, neturi artimųjų, nežino savo teisių. Kai nuo darbdavio priklauso ir darbas, ir būstas, o kartais net galimybė pasilikti Lietuvoje, susiformuoja labai pavojinga situacija. Tokiose aplinkybėse darbuotojas bijo skųstis net tada, kai akivaizdžiai pažeidžiamos jo teisės“, – kalbėjo A. Cuzanauskas.
Jo teigimu, būtent tokia priklausomybė sudaro palankias sąlygas piktnaudžiavimui.
„Darbuotojo pažeidžiamumas negali tapti verslo modeliu. Jei žmogus tyli tik todėl, kad bijo netekti darbo, būsto ar leidimo gyventi šalyje, tai jau yra rimtas signalas valstybės institucijoms“, – pabrėžė Profesinių sąjungų aljanso vadovas.
❗Valstybė dažnai reaguoja pavėluotai
A. Cuzanauskas negailėjo kritikos ir atsakingoms institucijoms. Pasak jo, problemos mastas jau seniai žinomas, tačiau darbuotojų apsaugos mechanizmai vis dar veikia fragmentiškai.
„Turime institucijų, kurios teoriškai atsakingos už kontrolę, tačiau praktikoje darbuotojai dažnai lieka vieni. Žmonės kreipiasi pagalbos tik tada, kai mėnesiais negauna atlyginimo arba jau yra praradę visas santaupas. Tai rodo, kad prevencija neveikia taip, kaip turėtų“, – sakė jis.
Profesinių sąjungų atstovo nuomone, valstybė neturėtų apsiriboti formaliais patikrinimais ir statistikos rinkimu.
„Jeigu apie pažeidimus sužinome tik tada, kai žmogus jau atsiduria kritinėje situacijoje, vadinasi, kontrolės sistema neveikia. Institucijų pareiga yra užkirsti kelią išnaudojimui, o ne konstatuoti faktą po kelių mėnesių ar metų“, – teigė A. Cuzanauskas.
Jis pridūrė, kad Lietuva negali vienu metu skatinti darbo migracijos ir kartu toleruoti situacijų, kai atvykę darbuotojai susiduria su akivaizdžiais teisių pažeidimais.
❗Atsakomybė negali pasimesti tarp tarpininkų
Konferencijoje daug dėmesio skirta ir atsakomybės klausimui. Migrantai neretai įdarbinami per tarpininkus ar įdarbinimo agentūras, todėl kilus ginčams tampa sudėtinga nustatyti, kas atsakingas už darbo sąlygas, atlyginimų mokėjimą ar kitų įsipareigojimų vykdymą.
Pasak A. Cuzanausko, darbuotojui neturėtų rūpėti sudėtingos verslo grandinės.
„Negali būti taip, kad darbuotojas lieka be atlyginimo, o kiekviena grandinės dalis atsakomybę permeta kitai. Žmogui svarbiausia gauti tai, kas jam priklauso pagal įstatymą ir darbo sutartį. Visa kita yra darbdavių ir valstybės institucijų atsakomybės klausimas“, – sakė jis.
Anot profesinių sąjungų lyderio, praktika rodo, kad būtent neaiškiai pasidalinta atsakomybė dažnai tampa palankia terpe piktnaudžiavimui.
„Kai atsakomybė išskaidoma tarp kelių subjektų, labai lengva apsimesti, kad niekas nėra kaltas. Deja, tokiais atvejais didžiausią kainą sumoka darbuotojas“, – pridūrė A. Cuzanauskas.
❗Migranto statusas neturi atimti teisės į teisingumą
Diskusijos dalyviai sutarė, kad užsieniečio statusas negali tapti kliūtimi siekti teisingumo. Kalbos barjeras, informacijos stoka ar baimė prarasti darbą neturi užkirsti kelio žmogui pranešti apie pažeidimus ir sulaukti pagalbos.
„Jeigu žmogus dirba Lietuvoje, jo teisės turi būti ginamos taip pat, kaip ir bet kurio Lietuvos darbuotojo. Teisės negali priklausyti nuo paso spalvos ar kilmės šalies“, – pabrėžė A. Cuzanauskas.
Dalyviai atkreipė dėmesį, kad migrantų integracijos sėkmė negali būti matuojama vien į šalį atvykusių darbuotojų skaičiumi ar jų sukuriama ekonomine verte. Kur kas svarbiau, ar valstybė geba užtikrinti jų saugumą, apsaugą nuo išnaudojimo ir veiksmingą pagalbą susidūrus su pažeidimais.
Konferencijoje nuskambėjo aiški žinia: Lietuva negali tenkintis vien augančiais darbo migracijos rodikliais. Kol dalis užsienio darbuotojų vis dar susiduria su atlyginimų nemokėjimu, dokumentų paėmimu ar baime kreiptis pagalbos, kalbėti apie visavertę darbuotojų apsaugą dar anksti. O didžiausias klausimas lieka ne migrantams, o pačiai valstybei: kodėl apie daugelį problemų vis dar sužinoma tik tada, kai žmonės jau būna išnaudoti?
Konferencijos įrašą galite peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=Xs8Ola905VI
Seimo nario Tomo Tomilino spaudos konferencija „Migrantų darbinis i...
