Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas

18/06/2026

Tarptautinėje konferencijoje Vilniuje – dėmesys kokybiškam darbui ir migrantų darbuotojų teisėms

2026 m. birželio 17–18 dienomis Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija „Kokybiški darbai statybos, statybinių medžiagų ir medienos apdirbimo sektoriuose Vidurio ir Rytų Europoje“, kurią organizuoja Europos statybos ir medienos pramonės darbuotojų federacija (EFBWW) kartu su Frydricho Ėberto fondu.
Konferencijoje dalyvauja profesinių sąjungų atstovai, ekspertai, politikos formuotojai ir socialiniai partneriai iš įvairių Europos šalių. Renginyje aptariami aktualiausi darbo rinkos, darbuotojų teisių apsaugos, migracijos, socialinio dialogo bei darbo sąlygų klausimai statybos, medienos apdirbimo ir susijusiuose sektoriuose.

✅ Migracijos iššūkiai ir darbuotojų teisių apsauga
Lietuvoje statybų sektorius pastaruosius dešimtmečius sparčiai augo ir plėtėsi. Kartu didėjo ir darbo jėgos poreikis, kurį reikšmingai padeda užtikrinti darbo migrantai. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 220 tūkst. migrantų darbuotojų, todėl jų darbo sąlygos, teisių apsauga ir integracija tampa vis svarbesniais klausimais tiek profesinėms sąjungoms, tiek valstybės institucijoms.
Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas konferencijoje akcentuoja darbuotojams itin svarbias temas: darbo sutarčių sąlygų laikymosi užtikrinimą, efektyvesnę darbų kontrolę, nelegalaus darbo mažinimą, komandiruojamų darbuotojų teisių apsaugą, socialinio dempingo mastą bei darbuotojų teisių atstovavimą ir gynimą teismuose.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pirmininko Audriaus Cuzanausko, spartūs darbo rinkos pokyčiai ir augantys migrantų srautai reikalauja dar glaudesnio socialinio dialogo bei veiksmingesnių priemonių darbuotojų teisėms užtikrinti.

✅ Profesinių sąjungų vaidmenį pabrėžė Ministrė Pirmininkė
Konferencijos svarbą patvirtino renginyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Savo pasisakyme Ministrė Pirmininkė pabrėžė profesinių sąjungų reikšmę socialiniame dialoge, darbuotojų interesų atstovavime bei bendradarbiavimo su bendruomenėmis svarbą. Ji akcentavo, kad kokybiškų darbo vietų kūrimas ir darbuotojų apsauga yra neatsiejama tvarios ekonomikos vystymo dalis.

✅ Tarptautinis dėmesys migrantų darbuotojų problemoms
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso kvietimu konferencijoje dalyvauja Filipinų Respublikos ambasados Čekijos Respublikoje Darbo atašė Llewelyn D. Perez, atstovaujanti Migrantų darbuotojų biurui, kuris kuruoja Filipinų darbuotojų klausimus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje.
Darbo atašė pažymėjo, kad konferencijoje nagrinėjamos temos yra itin svarbios Migrantų darbuotojų biuro veiklos kontekste, ypač siekiant užtikrinti Filipinų piliečių, dirbančių užsienyje, teisių apsaugą, saugias darbo sąlygas ir socialinę gerovę.
Tarptautinis dėmesys migrantų darbuotojų problemoms rodo, kad darbuotojų teisių apsauga šiandien yra ne tik nacionalinis, bet ir tarptautinis prioritetas.

✅ Gerosios praktikos pavyzdys – AB „Vilniaus baldai“
Tarpininkaujant Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui, konferencijos dalyviams buvo organizuotas vizitas į Vilniaus baldai.
Vizitas tiesiogiai siejosi su konferencijos diskusijomis apie trečiųjų šalių piliečių ir migrantų darbuotojų integraciją darbo rinkoje. Įmonėje dirbantys darbuotojai iš Filipinų tapo praktiniu pavyzdžiu, kaip gali būti organizuojama sėkminga profesinė ir socialinė migrantų integracija Lietuvos įmonėse.
✅ Bendras tikslas – kokybiškas ir orus darbas visiems
Konferencijos dalyviai sutaria, kad kokybiškų darbo vietų kūrimas neatsiejamas nuo darbuotojų teisių užtikrinimo, sąžiningų darbo sąlygų, efektyvios kontrolės ir stipraus socialinio dialogo.
Lietuvos profesinių sąjungų aljansas ir toliau aktyviai sieks, kad Lietuvos darbo rinkoje būtų užtikrintos vienodos teisės visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, o socialinis dialogas išliktų pagrindiniu įrankiu sprendžiant darbo rinkos iššūkius.
✅ Apie EFBWW
European Federation of Building and Woodworkers (Europos statybos ir medienos pramonės darbuotojų federacija) vienija profesines sąjungas iš visos Europos ir atstovauja darbuotojų interesams statybų, medienos apdirbimo, baldų gamybos, miškininkystės bei kituose susijusiuose sektoriuose.
Federacija aktyviai dalyvauja formuojant Europos Sąjungos politiką, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, kovoja su socialiniu dempingu, neteisėta subranga bei darbuotojų išnaudojimu ir yra viena svarbiausių darbuotojų interesus atstovaujančių organizacijų Europoje.

17/06/2026

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, parengtoms siekiant iki birželio mėnesio į Lietuvos teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) nuostatas dėl skaidraus darbo.
Priimtais pakeitimais siekiama užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą. Darbuotojui suteikiama teisė palyginti savo darbo užmokestį su tokias pačias funkcijas atliekančiais kolegomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai bus galima padaryti kreipiantis į Darbo inspekciją, Darbo ginčų komisijas, profsąjungas. Kodekse įtvirtinta, kad įmonės turės sugrupuoti pareigybes, atsižvelgiant bent į keturis kriterijus: įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Nustatyta, kad darbuotojas turėtų teisę raštu iš darbdavio gauti duomenis apie šiuos rodiklius: savo metinį darbo užmokestį, mėnesio vidutinį valandinį ir metų vidutinį valandinį darbo užmokestį, taip pat darbdavio darbuotojų vidutinį metinį darbo užmokestį, mėnesio vidutinį valandinį ir metų vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskirta jo pareigybė.

Skaitykite daugiau:

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, siekiant į Lietuvos teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) nuostatas dėl skaidraus darbo.

16/06/2026

GALIMYBĖ - nemokami mokymai!

16/06/2026

„Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka, vadinamieji alimentai iš „Sodros“, nuo liepos 1 d. didėja nuo 133,2 iki 185 eurų. Šis pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo“, – teigiama pranešime.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2961144/ministerija-nuo-liepos-dides-vaiko-islaikymo-ismoka?utm_medium=Social&utm_campaign=echo&utm_source=Facebook&fbclid=IwY2xjawSd-3dleHRuA2FlbQIxMABicmlkETF6OXRObHEzdlVZWmk4TUE3c3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHsB_mf9T51vKtTU8y_F9ekGXqBvY2WKnPAKru3RsrxhJz1BMAjOWWkNM6bdY_aem_Nt4P3Yk7mozNhx6ZtJ1qAw =1781513554

Nuo kito mėnesio didės valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

15/06/2026

Penktadienį Seime vyko apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso atstovai. Susitikimas skirtas aptarti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir GRETA ekspertų grupės rekomendacijos, skirtos konvencijos įgyvendinimui gerinti. Renginyje dalyvavo valstybės institucijų, teisėsaugos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių ekspertų atstovai.

Penktadienį Seime vyko apskritojo stalo diskusija, skirta aptarti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis.

„Lygindami skirtingų institucijų pateiktus skaičius, pastebime, kad jie ne visada sutampa. Tačiau politikos formavimo, išteklių ir prioritetų dėliojimo sprendimai remiasi šiais duomenimis, ir jei duomenys nepatikimi, nepatikimi bus ir jais grįsti sprendimai. Savivaldybėse situacija taip pat nevienoda. Kai kurios iš jų vis dar teigia, kad prekybos žmonėmis jose nėra, tad ir priemonių imtis joms neaktualu“, – atidarydama renginį sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.

Daugiau informacijos – komentaruose.

15/06/2026

SVARBU!!!
Prieš pasirašydami ar nutraukdami terminuotą darbo sutartį, įsitikinkite, kad žinote savo teises ir pareigas.

12/06/2026

KAI VIRŠVALANDŽIAI TAMPA NEMATOMI: ką daryti, jei už papildomą darbą nemokama
Viršvalandžiai – įprasta daugelio darbuotojų kasdienybė. Projektų terminai spaudžia, vadovai prašo „dar šiek tiek padirbėti“, o darbas į namus ar savaitgaliais tampa norma. Tačiau kai už tai nemokama, situacija tampa ne tik neteisinga, bet ir neteisėta.
💡 ŽINOK SAVO TEISES
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnį, už viršvalandžius privaloma mokėti ne mažiau kaip pusantro karto didesnį atlyginimą nei įprastas valandinis įkainis.
Jei viršvalandžiai atliekami poilsio dieną arba švenčių dieną, tarifas dar didesnis – dvigubas atlygis.
Darbdavys gali pasiūlyti kompensuoti viršvalandžius poilsio diena, tačiau tik darbuotojo sutikimu.
Viršvalandžiai – tai ne „gera valia padėti“, o papildomas darbas, kuris turi būti atlygintas.
Pavyzdys:
_______________
Inga, dirbanti administratore, pasakoja, kad kiekvieną mėnesį likdavo po darbo dar 1–2 valandas. Darbdavys to „nepastebėjo“, o darbo apskaitoje viršvalandžių nebuvo. Inga pradėjo fiksuoti savo realų darbo laiką ir, surinkusi įrodymus, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Sprendimas buvo jos naudai – darbdavys turėjo sumokėti už 68 viršvalandines valandas.
📋 KAUPK ĮRODYMUS
Vienas dažniausių darbdavių pasiteisinimų – „tu juk pats norėjai dirbti ilgiau“. Kad to išvengtum, rink įrodymus, patvirtinančius, jog viršvalandžiai buvo realūs:
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai – jei jie netikslūs, pasidaryk kopiją ar nuotrauką.
El. laiškai, užduotys ar žinutės, kuriose matyti, kad darbas vyko po oficialaus darbo laiko.
Susirašinėjimas per „Teams“, „Slack“ ar kitą sistemą – jame dažnai matosi vėlyvos valandos.
Jei įmanoma – kolegos liudijimai.
Pavyzdys:
_______________
Tomas, logistikos vadybininkas, kasdien fiksuodavo savo darbo pabaigos laiką telefone. Kai kreipėsi į VDI, pateikė šiuos įrašus ir el. pašto išklotines. Darbdavys iš pradžių neigė viršvalandžius, bet faktai buvo aiškūs – Tomas gavo kompensaciją už 3 mėnesius.
🗣️ KALBĖK
Ne kiekvienas atvejis turi iškart virsti konfliktu. Kartais užtenka konstruktyvaus pokalbio.
Ramus pokalbis su tiesioginiu vadovu.
Galbūt tai paprasta klaida arba netvarkinga apskaita.
Rašytinis prašymas darbdaviui.
Jei žodinis pokalbis nieko nekeičia, kreipkis raštu – geriausia el. paštu, kad liktų įrodymas.
Formuluotės pavyzdys:
„Pagal faktinį darbo laiką nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 4 d. dirbau papildomai 16 valandų viršvalandžių. Prašau juos apmokėti, kaip numatyta Darbo kodekso 144 straipsnyje.“
Jei reakcijos nėra – pereik prie kitų veiksmų.
⚖️ Kreipkis pagalbos
Kai darbdavys ignoruoja prašymus, yra trys veiksmingi būdai:
Valstybinė darbo inspekcija (VDI)
Galima pateikti skundą – ir net anonimiškai. Tai saugus būdas inicijuoti patikrinimą.
❗Profesinė sąjunga. Ji gali atstovauti darbuotoją, padėti parengti dokumentus ir derybų metu užtikrinti, kad darbuotojas nebūtų spaudžiamas.
Darbo ginčų komisija (DGK). Tai nemokama institucija, nagrinėjanti darbo ginčus.
Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo pažeidimo. Sprendimai dažnai priimami darbuotojo naudai, jei pateikti aiškūs įrodymai.
Pavyzdys:
Lina, dirbusi mažmeninėje prekyboje, kreipėsi į DGK, nes darbdavys nuolat prašydavo likti po darbo. Ji pateikė darbo žiniaraščius ir vaizdo įrašus iš parduotuvės. Komisija priteisė jai virš 900 eurų už neišmokėtus viršvalandžius.
🛡️ NEPAMIRŠK – tave saugo įstatymas
Darbdavys negali bausti, sumažinti atlygio ar atleisti už tai, kad gini savo teises. Tai būtų neteisėtas persekiojimas, draudžiamas pagal Darbo kodekso 26 straipsnį.
Jei po tavo kreipimosi prasideda spaudimas, būtina nedelsiant informuoti profesinę sąjungą arba VDI – tai papildomas pažeidimas, už kurį darbdaviui gresia baudos.
Viršvalandžiai turi būti išimtis, o ne sistema. Jei darbe nuolat dirbama ilgiau, tai ženklas, kad darbdavys neadekvačiai planuoja darbo krūvį arba piktnaudžiauja darbuotojų lojalumu.
Tylėjimas tokiais atvejais palaiko neteisybę. Veiksmai – net ir maži – keičia darbo kultūrą.
Gink savo laiką, savo sveikatą ir savo teisę į teisingą atlygį. Profesinė sąjunga – tavo sąjungininkas, o įstatymas – tavo pusėje.

12/06/2026

KAI VIRŠVALANDŽIAI TAMPA NEMATOMI: ką daryti, jei už papildomą darbą nemokama

Viršvalandžiai – įprasta daugelio darbuotojų kasdienybė. Projektų terminai spaudžia, vadovai prašo „dar šiek tiek padirbėti“, o darbas į namus ar savaitgaliais tampa norma. Tačiau kai už tai nemokama, situacija tampa ne tik neteisinga, bet ir neteisėta.

💡 ŽINOK SAVO TEISES
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnį, už viršvalandžius privaloma mokėti ne mažiau kaip pusantro karto didesnį atlyginimą nei įprastas valandinis įkainis.

Jei viršvalandžiai atliekami poilsio dieną arba švenčių dieną, tarifas dar didesnis – dvigubas atlygis.

Darbdavys gali pasiūlyti kompensuoti viršvalandžius poilsio diena, tačiau tik darbuotojo sutikimu.

Viršvalandžiai – tai ne „gera valia padėti“, o papildomas darbas, kuris turi būti atlygintas.

Pavyzdys:
_______________
Inga, dirbanti administratore, pasakoja, kad kiekvieną mėnesį likdavo po darbo dar 1–2 valandas. Darbdavys to „nepastebėjo“, o darbo apskaitoje viršvalandžių nebuvo. Inga pradėjo fiksuoti savo realų darbo laiką ir, surinkusi įrodymus, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Sprendimas buvo jos naudai – darbdavys turėjo sumokėti už 68 viršvalandines valandas.

📋 KAUPK ĮRODYMUS
Vienas dažniausių darbdavių pasiteisinimų – „tu juk pats norėjai dirbti ilgiau“. Kad to išvengtum, rink įrodymus, patvirtinančius, jog viršvalandžiai buvo realūs:
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai – jei jie netikslūs, pasidaryk kopiją ar nuotrauką.
El. laiškai, užduotys ar žinutės, kuriose matyti, kad darbas vyko po oficialaus darbo laiko.
Susirašinėjimas per „Teams“, „Slack“ ar kitą sistemą – jame dažnai matosi vėlyvos valandos.
Jei įmanoma – kolegos liudijimai.

Pavyzdys:
_______________
Tomas, logistikos vadybininkas, kasdien fiksuodavo savo darbo pabaigos laiką telefone. Kai kreipėsi į VDI, pateikė šiuos įrašus ir el. pašto išklotines. Darbdavys iš pradžių neigė viršvalandžius, bet faktai buvo aiškūs – Tomas gavo kompensaciją už 3 mėnesius.

🗣️ KALBĖK
Ne kiekvienas atvejis turi iškart virsti konfliktu. Kartais užtenka konstruktyvaus pokalbio.
Ramus pokalbis su tiesioginiu vadovu.
Galbūt tai paprasta klaida arba netvarkinga apskaita.
Rašytinis prašymas darbdaviui.
Jei žodinis pokalbis nieko nekeičia, kreipkis raštu – geriausia el. paštu, kad liktų įrodymas.

Formuluotės pavyzdys:
„Pagal faktinį darbo laiką nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 4 d. dirbau papildomai 16 valandų viršvalandžių. Prašau juos apmokėti, kaip numatyta Darbo kodekso 144 straipsnyje.“

Jei reakcijos nėra – pereik prie kitų veiksmų.

⚖️ Kreipkis pagalbos

Kai darbdavys ignoruoja prašymus, yra trys veiksmingi būdai:

Valstybinė darbo inspekcija (VDI)
Galima pateikti skundą – ir net anonimiškai. Tai saugus būdas inicijuoti patikrinimą.
❗Profesinė sąjunga. Ji gali atstovauti darbuotoją, padėti parengti dokumentus ir derybų metu užtikrinti, kad darbuotojas nebūtų spaudžiamas.
Darbo ginčų komisija (DGK). Tai nemokama institucija, nagrinėjanti darbo ginčus.

Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo pažeidimo. Sprendimai dažnai priimami darbuotojo naudai, jei pateikti aiškūs įrodymai.

Pavyzdys:
Lina, dirbusi mažmeninėje prekyboje, kreipėsi į DGK, nes darbdavys nuolat prašydavo likti po darbo. Ji pateikė darbo žiniaraščius ir vaizdo įrašus iš parduotuvės. Komisija priteisė jai virš 900 eurų už neišmokėtus viršvalandžius.

🛡️ NEPAMIRŠK – tave saugo įstatymas
Darbdavys negali bausti, sumažinti atlygio ar atleisti už tai, kad gini savo teises. Tai būtų neteisėtas persekiojimas, draudžiamas pagal Darbo kodekso 26 straipsnį.

Jei po tavo kreipimosi prasideda spaudimas, būtina nedelsiant informuoti profesinę sąjungą arba VDI – tai papildomas pažeidimas, už kurį darbdaviui gresia baudos.

Viršvalandžiai turi būti išimtis, o ne sistema. Jei darbe nuolat dirbama ilgiau, tai ženklas, kad darbdavys neadekvačiai planuoja darbo krūvį arba piktnaudžiauja darbuotojų lojalumu.
Tylėjimas tokiais atvejais palaiko neteisybę. Veiksmai – net ir maži – keičia darbo kultūrą.
Gink savo laiką, savo sveikatą ir savo teisę į teisingą atlygį. Profesinė sąjunga – tavo sąjungininkas, o įstatymas – tavo pusėje.

12/06/2026

Turime žinoti!

11/06/2026

Darbuotojų perdegimo krizė – signalas ir Lietuvai
Europa susiduria su vis aiškiau matoma darbuotojų perdegimo banga, ir profesinės sąjungos įspėja - tai ne pavieniai atvejai, o sisteminė problema, kylanti dėl nuolatinių biudžeto karpymų bei augančių darbo apimčių. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) paskelbė ataskaitą, kuri atskleidžia nerimą keliančią realybę: vis daugiau darbuotojų patiria profesinį perdegimą, stresą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.
ETUC duomenimis, darbuotojai susiduria su „streso epidemija“ ir ekstremalia darbo apkrova. Priežastys aiškios:
mažinami biudžetai,
mažinamas darbuotojų skaičius,
didėja darbo užduočių kiekis,
nėra konkretaus teisinio reguliavimo dėl psichosocialinių rizikų.
Europos viešųjų paslaugų profesinė sąjunga (EPSU) taip pat patvirtino augantį perdegimo mastą. Stresas persimeta į rimtas sveikatos problemas - nerimo sutrikimus, depresiją, širdies ligas.
Tuo metu ES tarnautojai jau reikalauja trumpinti darbo savaitę iki mažiau nei 40 valandų, siekdami apsaugoti savo gerovę ir sveikatą.
❗Kodėl tai aktualu Lietuvai?
Lietuva yra ES dalis, todėl bendros darbo aplinkos tendencijos veikia ir mūsų šalies darbuotojus. Skaičiai kalba patys už save:
stresas sudaro daugiau nei 40 % visų depresijos atvejų ES,
dėl darbo streso kasmet Europoje prarandama 10 tūkst. gyvybių,
ekonominiai nuostoliai siekia apie 620 mlrd. eurų per metus.
Lietuvoje viešasis sektorius taip pat susiduria su panašiais iššūkiais: nuolat didėjančiais lūkesčiais, žmogiškųjų resursų trūkumu, per mažais atlyginimais ir nevaldoma darbo krūvio augimo spirale.
Profesinės sąjungos vis dažniau sulaukia narių nusiskundimų dėl:
per didelio darbo tempo,
viršvalandžių be tinkamo kompensavimo,
nuolatinio streso,
vadovų spaudimo,
nesaugios psichologinės darbo aplinkos.
❗Ką sako profesinės sąjungos?
Profesinių sąjungų pozicija aiški ir tvirta:
stresas darbe nėra nei „norma“, nei „neišvengiama“. Jis prognozuojamas ir visiškai pašalinamas, jei darbdaviai imasi atsakingų veiksmų.
Kaip pažymėjo ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch: darbdaviai turi pareigą parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones, saugančias darbuotojų sveikatą;
psichosocialinės rizikos – tokios kaip stresas, įtampa, konfliktai, per didelis darbo krūvis – turi būti vertinamos taip pat rimtai kaip fizinės;
Europa turi priimti specialią direktyvą dėl streso darbe valdymo.
❗Lietuvoje metas sustiprinti psichosocialinių rizikų kontrolę
Lietuvos Darbo kodeksas ir darbuotojų saugos teisės jau dabar įpareigoja darbdavius vertinti psichosocialines rizikas, tačiau praktikoje tai dažnai atliekama formaliai.
Profesinės sąjungos ragina:
Tiksliai vertinti darbo krūvį - ne popieriuje, o realiomis sąlygomis.
Nustatyti aiškias ribas, kiek užduočių gali atlikti vienas darbuotojas.
Vengti perteklinių viršvalandžių ir jų dangstymo „lankstumu“.
Stiprinti psichologinio saugumo kultūrą, skatinti vadovų atsakomybę.
Užtikrinti realų, o ne formalų psichosocialinių rizikų mažinimo planą.
❗Profesinės sąjungos žinutė darbdaviams.
Jei institucijos Europoje perdegimą jau vadina „epidemija“, tai yra rimtas signalas visai darbo rinkai, įskaitant Lietuvą. Darbdaviai negali tikėtis, kad darbuotojai dirbs vis daugiau, o investicijos į jų gerovę liks minimalios.
Profesinės sąjungos primena, kad sveikas, saugus ir motyvuotas darbuotojas - didžiausia bet kurios organizacijos vertė.
Žinutė darbuotojams❗
Jeigu jaučiate, kad darbo krūvis viršija jūsų galimybes, patiriate nuolatinį stresą, nemigą, nerimą ar matote, kad kolegos taip pat perdegę - nelaukite.
Kreipkitės į profesinę sąjungą, kelkite klausimą darbdaviui, prašykite psichosocialinių rizikų vertinimo, naudokitės savo įstatyminėmis teisėmis.
Tai ne silpnumo ženklas - tai drąsus žingsnis į saugesnę darbo aplinką.
Parengta pagal Health and Safety International