Priežiūros institucijų asociacija PIA

Call Directions Website Contact the organization

Priežiūros institucijų asociacija PIA Vienija priežiūros institucijas ir priežiūros ekspertus Lietuvoje.

Priežiūros institucijų asociacija prisijungia prie      Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame Visuotinės gynybos...
17/09/2026

Priežiūros institucijų asociacija prisijungia prie

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame Visuotinės gynybos forume 63 verslo, savivaldos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir valstybės institucijos įtvirtino bendrą įsipareigojimą sistemingai ruoštis savo vaidmeniui visuotinėje gynyboje. Prie pirmųjų chartijos signatarų prisijungia ir Priežiūros institucijų asociacija PIA.

Asociacija ,,Visuotinė gynyba" tokį veikimo principą vadina spiečiaus efektu – visuomenės gebėjimu sudėtingose situacijose greitai organizuotis į darniai veikiantį vienetą.

Priežiūros institucijų asociacija PIA valdybos narys Darius Kuliešius, renginyje atstovaujantis Priežiūros institucijų asociacijai, pažymi: „Lietuvos gynyba prasideda nuo kiekvienos organizacijos ir kiekvieno jos darbuotojo pasirengimo bei atsakomybės. Džiaugiamės, kad priežiūros institucijos yra pasirengusios aktyviai įsitraukti į šį valstybei svarbų judėjimą ir savo pavyzdžiu prisidėti prie saugesnės, atsparesnės Lietuvos kūrimo. Kiekviena organizacija turi savo vaidmenį stiprinant valstybės atsparumą, o mūsų bendras įsitraukimas kuria stipresnę visuotinės gynybos sistemą“.

Priežiūros institucijų asociacija nuosekliai dirbs stiprindama darbuotojų pasirengimą veikti krizių atvejais, didindama institucijų atsparumą ir prisidėdama prie bendro Lietuvos pasirengimo iššūkiams. Toks požiūris atitinka Visuotinės gynybos chartijos siekį stiprinti žmonių, organizacijų ir valstybės pasirengimą.



Foto: Eitvydas Kinaitis, LR Prezidentūra

Rugsėjo 3 d. prie vieno stalo susėdo atstovai iš 19 priežiūros institucijų, dirbančių     ir atitikties srityse. Ne tam,...
04/09/2026

Rugsėjo 3 d. prie vieno stalo susėdo atstovai iš 19 priežiūros institucijų, dirbančių ir atitikties srityse. Ne tam, kad dar kartą perskaitytume, kas parašyta įstatyme. O tam, kad pasikalbėtume, kaip visa tai veikia realybėje.

Susitikimą pradėjo PIA valdybos pirmininkė Goda Aleksaite, pakvietusi dalyvius atvirai dalintis savo praktinėmis patirtimis, klausimais ir, svarbiausia, tuo, kas neveikia taip, kaip norėtųsi.

Monika Kalinauskienė, Generalinės prokuratūros atstovė, pristatė pranešėjų apsaugos kanalo veikimo praktiką Lietuvoje ir atsakė į kolegų praktikoje kylančius klausimus:

🟣 Kaip užtikrinti pranešėjo konfidencialumą, kai pranešimas susijęs su pačios institucijos darbuotojais?
🟣 Ką daryti, kai žmogus nori pranešti, bet jo statusas dar nėra aiškus?
🟣 Ir kaip padaryti taip, kad žmogui iš tiesų būtų aišku, kur, kaip ir kam pranešti apie pažeidimą?

Galima turėti vidinį pranešimų kanalą. ->Galima turėti tvarką. -> Galima turėti atsakingą žmogų. -> Galima turėti gražiai surašytą procedūrą.

Bet ar žmonės tuo kanalu PASITIKI?

Antroje susitikimo dalyje kartu su Sergejus Muravjovas būtent to ir ieškojome – kas yra sėkmingai veikiantis vidinis pranešimų kanalas?

Dalyviai interaktyvioje užduotyje dalijosi savo supratimu apie sėkmę, o vėliau į prevenciją ir atitiktį pažvelgėme per elgsenos prizmę.

Kas lemia žmonių elgesį? Kas turi pasikeisti, kad pranešimų kanalas taptų ne formalumu, o realiai veikiančiu prevencijos įrankiu?

Diskusijoje dalyvavo ir VU Teisės fakulteto profesorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė – jos įžvalgos papildė praktinę diskusiją teisiniu požiūriu.

Ačiū kolegoms už atvirus klausimus, realias situacijas ir diskusiją. Kartais geriausi atsakymai atsiranda ne skaitant dar vieną teisės akto punktą, o susėdus prie vieno stalo ir pasidalinus tuo, kas vyksta iš tikrųjų.

Liepos 1 d. Priežiūros institucijų asociacija (PIA) surengė diskusiją dėl priežiūros institucijų veiklos vertinimo     p...
03/07/2026

Liepos 1 d. Priežiūros institucijų asociacija (PIA) surengė diskusiją dėl priežiūros institucijų veiklos vertinimo peržiūros, kurią inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Susitikime dalyvavo EIMIN Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė Justė Bulytė, patarėja Kristina Kertenė, taip pat PIA narių vadovai ir ekspertai.

PIA direktorė Aušra Lučinskaitė pristatė asociacijos narių apklausos rezultatus, apie pagrindines esamos metodikos stiprybes, iššūkius.

Remdamiesi apklausos rezultatais ir diskusijos metu išsakytomis įžvalgomis, dalyviai išskyrė svarbiausias Švieslentės metodikos tobulinimo kryptis:
🟣 mažinti administracinę naštą ir supaprastinti vertinimo procesą;
🟣 daugiau dėmesio skirti realiam priežiūros poveikiui, o ne formaliam procedūrų vertinimui;
🟣 labiau atsižvelgti į skirtingų priežiūros institucijų veiklos specifiką;
🟣 vertinimą grįsti vienų kalendorinių metų duomenimis;
🟣 verslo nuomonę integruoti kaip papildomą informacijos šaltinį, padedantį įvertinti realią priežiūros kokybę, tačiau nesuteikiant jai lemiamos įtakos galutiniam vertinimui ir nebaudžiant institucijų už principingą bei teisės aktais pagrįstą priežiūros veiklą.

Dėkojame visiems dalyviams už atvirą, konstruktyvią diskusiją ir aktyvų įsitraukimą. Apibendrintos PIA narių įžvalgos ir siūlymai bus perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kaip asociacijos indėlis į Švieslentės metodikos atnaujinimą.

Ar     yra pagalba efektyviai priežiūrai?Birželio 30 d. PIA nariai dalyvavo gerosios praktikos susitikime dėl kontrolini...
01/07/2026

Ar yra pagalba efektyviai priežiūrai?

Birželio 30 d. PIA nariai dalyvavo gerosios praktikos susitikime dėl kontrolinių pirkimų praktikos ir teisinio reguliavimo.

– tai vienas iš priežiūros institucijų kontrolės veiksmų, kai siekiant nustatyti galimus teisės aktų pažeidimus prekės ar paslaugos įsigyjamos neatskleidžiant tikrosios tikrinančiojo tapatybės. Ši priemonė leidžia surinkti įrodymus apie faktinį ūkio subjektų elgesį ir yra taikoma tik tada, kai tokią teisę institucijai suteikia įstatymas.

Šiandien teisę atlikti kontrolinius pirkimus turi kelios priežiūros institucijos, tarp jų PIA nariai – VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija), Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM, Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija. Pastaruoju metu institucijų, turinčių teisę atlikti kontrolinius pirkimus, sąrašą papildė ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Tokius patikrinimus ikiteisminio tyrimo metu (kovoje su nelegalia prekyba/kontrabanda, ne konkrečiai priežiūros funkcijų, atlikimui) turi ir .

Diskusijoje dalyvavo institucijų atstovai, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Policijos departamento ekspertai. Policijos departamento atstovai pristatė kontrolinių pirkimų teisinį reglamentavimą ir praktiką, o priežiūros institucijos dalijosi savo patirtimi vykdant kontrolinius pirkimus skirtingose srityse.

Didžiausia diskusijos tema tapo ne pats kontrolinio pirkimo institutas, o jo praktinis įgyvendinimas. Kaip išlaikyti anonimiškumą elektroninėje prekyboje? Kaip organizuoti atsiskaitymus, kai finansinės apskaitos reikalavimai gali atskleisti institucijos tapatybę? Kaip tinkamai surinkti ir įforminti įrodymus, kartu užtikrinant proceso teisėtumą?

Dėkojame visiems dalyviams už atvirą dalijimąsi patirtimi, praktinius pavyzdžius ir konstruktyvią diskusiją!

Stipriname vidurinės grandies vadovų kompetencijasPIA narių skyrių ir grupių vadovai birželio 18 d. seminare „    ir  “ ...
19/06/2026

Stipriname vidurinės grandies vadovų kompetencijas

PIA narių skyrių ir grupių vadovai birželio 18 d. seminare „ ir “ diskutavo, ar susirinkimai institucijose padeda priimti sprendimus, ar kartais tiesiog užima laiką.

Dažniausios susirinkimų problemos – neaiškus tikslas, nukrypimai nuo temos, neapibrėžta atsakomybė ir nepriimami sprendimai. Todėl seminaro metu dalyviai gilinosi:
🟪 Kada iš tiesų verta organizuoti susirinkimą, o kada pakanka trumpo susitarimo ar žinutės.
🟪 Kaip planuoti susirinkimą orientuojantis į rezultatą, o ne tik į temų sąrašą.
🟪 Kokie fasilitavimo metodai padeda didinti dalyvių įsitraukimą ir išlaikyti dėmesį.
🟪 Kaip užtikrinti lygias galimybes dalyvauti hibridiniuose susirinkimuose.
🟪 Kaip susitikimą užbaigti taip, kad sprendimai virstų konkrečiais veiksmais – su atsakingais asmenimis, terminais ir aiškiais tolesniais žingsniais.

Mokymus vedė Vytautas Gaidamavičius – komandos santykių treneris ir procesų fasilitatorius, daugiau nei 20 metų konsultuojantis organizacijas vadovavimo, pokyčių komunikacijos, komandos formavimo ir susirinkimų valdymo temomis.

Efektyvūs susirinkimai – tai ne daugiau laiko kalboms, o daugiau aiškumo, atsakomybės ir realių rezultatų.

Vienas iš aktualiausių klausimų šiandien nėra „ar naudosime DI?“, o „kaip jį valdysime atsakingai?“Birželio 10 d. Prieži...
11/06/2026

Vienas iš aktualiausių klausimų šiandien nėra „ar naudosime DI?“, o „kaip jį valdysime atsakingai?“

Birželio 10 d. Priežiūros institucijų asociacijos (PIA) organizuotame praktiniame susitikime su kolegomis diskutavome apie (AI Act) įgyvendinimą ir tai, ką viešojo sektoriaus institucijos turėtų padaryti jau dabar, ruošiantis naujiems reikalavimams.

Ypač vertingi buvo Kristinos Mikoliūnienės, Ernestos Vagonienės (Ryšių reguliavimo tarnyba) ir dr. Dariaus Amilevičiaus (Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra) pristatyti praktiniai aspektai apie Lietuvos DI priežiūros ekosistemą, kompetencijų stiprinimą bei metodines rekomendacijas viešajam sektoriui.

Keletas pagrindinių įžvalgų iš diskusijos:

🟣 Viešajame sektoriuje jau naudojame įvairias dirbtinio intelekto sistemas ir jų pagrindu sukurtus sprendimus (pvz.: ChatGPT, Copilot, Claude, vidiniai chatbotai ir kt.)

🟣 Svarbus insitucijos vaidmuo – esame DI sistemos naudotojai, diegėjai ar tiekėjai. Nuo to priklausys pareigos pagal AI Act.

🟣 Didelės rizikos DI sistemoms bus taikomi papildomi reikalavimai: dokumentavimas, rizikų vertinimas, nuolatinė stebėsena po sistemos įdiegimo ir kt.

🟣 Vienas aktualiausių klausimų šiandien – ne kokį DI įrankį pasirinkti, o kokį DI valdymo modelį sukurti organizacijoje: politiką, taisykles, registrą, kompetencijas ir atsakomybes.

🟣 AI Act įveda ir DI raštingumo pareigą. Technologijų diegimas neatsiejamas nuo darbuotojų kompetencijų ugdymo.

Diskusijose ryškėjo bendra išvada, kad siekiant efektyvaus DI diegimo viešajame sektoriuje reikės ne tik pavienių institucijų iniciatyvų, bet ir bei į .

Birželio 3–4 d. PIA narių atstovai – vidurinės grandies vadovai iš skirtingų priežiūros institucijų – susitiko intensyvi...
04/06/2026

Birželio 3–4 d. PIA narių atstovai – vidurinės grandies vadovai iš skirtingų priežiūros institucijų – susitiko intensyviuose .

Skirtingos organizacijos, skirtingos priežiūros sritys, tačiau vadovų iššūkiai dažnai labai panašūs.

Keletas akcentų iš daugelio aptartų temų:
📝 Vadovo užduotis – ne tik valdyti laiką, bet ir savo dėmesį. Kam jį skiriame šiandien, lemia rezultatus rytoj.
📝 Delegavimas yra investicija. Iš pradžių reikalauja daugiau laiko, tačiau ilgainiui augina komandos savarankiškumą ir stiprina pasitikėjimą.
📝 Vadovui svarbu rasti tinkamą santykį su komanda – būti pakankamai arti, kad suprastum žmones, ir pakankamai objektyviam, kad galėtum priimti reikalingus sprendimus.
📝 Geras vadovas neprivalo žinoti visų atsakymų. Svarbu mokėti jų ieškoti ir kurti aplinką, kurioje atsakymų ieškoma kartu.

Ypač vertinga, kad mokymuose susitiko vadovai iš įvairių institucijų. Tokie susitikimai leidžia ne tik įgyti naujų įrankių, bet ir pamatyti, kiek daug bendrų iššūkių bei sprendimų turime.

Dėkojame mokymų lektorei dr. Alisai Miniotaitei už įžvalgas ir dalyviams – už aktyvų įsitraukimą bei atviras diskusijas.

Gegužės 28 d. priežiūros institucijų atstovai – atsakingi už veiklos organizavimą ir rezultatų užtikrinimą – dalyvavo mo...
29/05/2026

Gegužės 28 d. priežiūros institucijų atstovai – atsakingi už veiklos organizavimą ir rezultatų užtikrinimą – dalyvavo mokymuose „Strateginis mąstymas ir planavimas“.

Dinamiškoje aplinkoje strategija nebegali būti tik formalus dokumentas penkeriems metams. Tai – nuolatinis pasirinkimas, kryptis ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Mokymų metu gilinomės į tai, kas iš tiesų yra , kodėl ji būtina ir kaip ją paversti realiais veiksmais organizacijoje.

Kartu su lektoriumi Benu Adomavičiumi (ISM Executive School) aptarėme:
▪️ kaip aiškiai apibrėžti organizacijos kryptį ir ilgalaikius įsipareigojimus (misija, vizija, vertybės, strategija);
▪️ kokie strateginiai tikslai yra efektyvūs ir kaip juos kelti remiantis gerosiomis praktikomis;
▪️ kaip matuoti institucijos efektyvumą ir kur slypi našumo samprata;
▪️ kodėl strategija visų pirma yra apie pokytį ir sąmoningą pasirinkimą, kur ir kaip kuriame pranašumą.

Diskusijose ne kartą sugrįžome prie esminio klausimo – kas iš tiesų yra strategija? Ir atsakymas paprastas: strategija nėra apie sudėtingus tekstus. Ji yra apie aiškius sprendimus, suprantamus kiekvienam organizacijos nariui, ir nuosekliai įgyvendinamus veiksmus.

Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą ir prasmingas diskusijas!

2026 m. gegužės 25 d. vykusioje diskusijoje, dalyvaujant Gediminui Sakalauskui (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija) ...
26/05/2026

2026 m. gegužės 25 d. vykusioje diskusijoje, dalyvaujant Gediminui Sakalauskui (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija) ir prof. dr. Jurgitai Paužaitei-Kulvinskienei (Vilniaus universitetas Teisės fakultetas), bei PIA nariams, buvo aptartas priežiūros institucijose klausimas.

Priežiūros institucijų veikloje paramos priėmimas yra didelės rizikos klausimas, tiesiogiai susijęs su , ir valstybe principais.

PIA vertinimu:
• priežiūros institucijos neturėtų priimti paramos iš subjektų, kuriuos pačios prižiūri ar kontroliuoja;
• paramos santykiai negali būti alternatyva viešųjų pirkimų procedūroms;
• net ir teisėta bei formaliai skaidri parama gali kelti nepriimtiną interesų konflikto regimybę.

Didžiausia grėsmė kyla ne iš pačios paramos fakto, o iš galimos įtakos priežiūros institucijai (angl. capture) ir iš situacijų, kai atsiranda ekonominė ar reputacinė priklausomybė nuo prižiūrimų subjektų.

Diskusijose metu aptarti atvejai rodo, kad daugeliu atvejų ir regimybės .

Paramos modeliai galėtų būti svarstomi tik išimtiniais atvejais, kai:
• paramos teikimas aiškiai reglamentuotas įstatymu ir nėra savanoriškas; arba
• paramos teikimas atskirtas nuo priežiūros santykių (pvz., per centralizuotą mechanizmą);
• užtikrinamas pilnas viešumas, aiškūs kriterijai ir nepriklausoma kontrolė.

Kaip EBPO narė, Lietuva privalo užtikrinti, kad priežiūros institucijos būtų nepriklausomos ir apsaugotos nuo bet kokios įtakos. Prioritetas – ne galimybė priimti paramą, o pasitikėjimo išsaugojimas.

Dėkojame dalyviams už diskusiją ir ekspertams už įžvalgas!

Gegužės 13 d. nuotoliniuose       susitiko daugiau nei 100 dalyvių iš 18 skirtingų priežiūros institucijų.Mokymų metu da...
14/05/2026

Gegužės 13 d. nuotoliniuose susitiko daugiau nei 100 dalyvių iš 18 skirtingų priežiūros institucijų.

Mokymų metu dalyviai mažose grupėse praktiškai išbandė, kaip klausimus paversti darbo įrankiu, kaip valdyti pokalbį, brėžti ribas ir išlikti profesionaliems net sudėtingose situacijose. Didelė vertė gimė dalinantis realiomis patirtimis tarp skirtingų institucijų atstovų.

Šie mokymai buvo skirti stiprinti klientų aptarnavimo, emocinio intelekto ir konfliktų valdymo kompetencijas, kurios tiesiogiai prisideda prie geresnės klientų patirties ir institucijų reputacijos stiprinimo.

Ačiū visiems dalyviams už įsitraukimą, atvirumą ir prasmingas diskusijas.

Mokymus vedė Simonas Girdzijauskas, ,,ALISA Management Laboratory“ mokymų vedėjas ir ICC koučeris.

Address

Smolensko Gatvė 15
Vilnius

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 15:45

Telephone

+37067611984

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Priežiūros institucijų asociacija PIA posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Priežiūros institucijų asociacija PIA:

Shortcuts

Share