10/11/2022
2022-11-09 Lietuvos Respublikos Seime vyko diskusija „Kokybiškas teisės akto projektas – pusė darbo“.
Labai svarbus klausimas - teisės aktų, ypač įstatyų, kokybė. Ką daryti, kad Seimo priimam įstatymai būtų kokybiški?
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko teisėkūros procesų ir rezultatų analizę, pristatė savo darbo rezultatus ir rekomendacijas.
Dalyvavo Vyriausybės atstovai, Seimo kancleris ir kelių Seimo skyrių vedėjai, verslo atstovai. buvo ir 4 Seimo nariai, iš jų tik vienas sulaukė diskusijos pabaigos (Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas, kuris ir moderavo diskusiją).
Iš tiesų labai gaila, kad Seimo nariai, kurie "gamina" mums įstatymus (čia Seimo kanclerio taikli alegorija, kad Seimo gaminamas produktas, kurį vartoja visuomenė yra įstatymai), nedalyvavo ir negirdėjo garisiai įvardintų priežasčių, kodėl tiek daug yra "brokuotų" įstatymų.
O priežastys yra paprastos:
1. dėl kiekybės nukenčia kokybė;
2. nėra jokios atsakomybės už pagamintą nekokybišką arba neveikiantį įstatymą (jau nekalbant apie žalą darantį įstatymą);
3. nėra priimtų įstatymų poveikio vertinimo.
Vienas diskusijos dalyvių, turintis medicininį išsilavinimą, pasiūlė naudoti naują terminą, apibūdinantį Lietuvos teisėkūros procesą: lexorėja (diareja yra medicininis viduriavimo pavadinimas, o lex lotyniškai reiškia įstatymą; taigi naujo termino reišmė būtų "viduriavimas įstatymais").
Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad tas nevaldomas įstatymų leidimas, nevaržoma Seimo narių iniciatyva registruoti įstatymų pataisas yra ne demokratijos gėris, o yda, kurią reikia išgyvendinti. Vyriausybė turi būti tas subjektas, kuris pateikia įstatymo projektą. Seimas turi svarstyti jo piėmimą ir labiau koncentruotis į parlementinę įstatymų vykdymo priežiūros kontrolę.
Turi įvykti kardinalūs teisėkūros kultūros pokyčiai. Visų pirma apie tai, kad ne pasiūlytų ar registruotų projektų kiekis rodo gerą parlamentaro darbą. Tada apie tai, kad reikia atsakyti už savo žodžius ir jei iš Seimo tribūnos pasakei, kad tavo siūlomas įstatymas veiks taip ir taip, o paaiškėja, kad jis visai kitaip veikia arba niekaip neveikia - turi prisiimti atsakomybę dėl klaidos.
Kokybiškos teisėkūros vienas iš pamatinių principų yra ciklinis modelis, t.y. įstatymo kūrimas pradedamas praktinės problemos nagrinėjimu ir vertinimu ar ją galima (ir reikia) spręsti įstatymu, o baigiamas vertinimu, ar įstatymas išsprendė šią problemą, o jei neišsprendė - ciklas pradedamas iš naujo.
Loterijų įstatymas, kurį prieš 2 metus parengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė, yra turbūt vienintelis (arba pirmasis), kuriame buvo numatytas ex post vertinimas, t.y. praėjus 2 metams numatyta įvertintį, kokį poveikį padarė naujas loterijų reglamentavimas. Finansų ministerijos darbo grupė kaip tik šiuo metu atlieka vertinimą ir turi gruodžio mėnesį pateikti savo išvadas. TAČIAU Seimo nariai, nelaukdami vertinimo, jau 5 kartus pakeitė naujausią Loterijų įstatymą (labai gerai tinka lexorėjos terminas). Ir šių metų birželį priimtas pakeitimas, kuris dar net neįsigaliojo, vėl yra taisomas ir svarstomas Seime. Seimas paprašė vyriausybės pateikti savo išvadą dėl registruoto eilinio pakeitimo. Štai dabar ir bus gera proga pažiūrėti kaip žodis virsta kūnu: ar Vyriausybė turės drąsos paprašyti Seimo narių palaukti, kol ji užbaigs savo jau gerą pusmetį atliekamą poveikio vertinimą ir tik tada pasakys savo nuomonę apie kelių Seimo narių iniciatyvą keisti Loterijų įstatymą, ar iš pradžių leis pakeisti įstatymą, o tada jau pateiks nelabai kam ir bereikalingą poveikio vertinimą.
Renginio metu bus įvardyti esminiai sprendimai, įgalinantys glaudžiai susieti visas teisėkūros iniciatyvas su priimtų teisės aktų stebėsena, stiprinti teisėk...
