Medienos perdirbimo asociacija

20/02/2026

11/02/2026

Ar tikrai čia „pasitikėjimo praradimas“, ar paprasčiausia politinė rokiruotė?

Po LRT straipsnio apie situaciją Aplinkos ministerijoje kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido viceministrą, kuris buvo deleguotas premjerės Inga Ruginienė iniciatyva. Oficialus argumentas – „prarastas pasitikėjimas“.

Tačiau ar tikrai?

Jei viceministras buvo nušalintas nuo sprendimų priėmimo ir svarbių procesų, gal problema ne žmoguje, o pačioje sistemoje? Ar tai nėra signalas, kad miškų politika tampa uždarų kabinetų klausimu, o ne skaidraus dialogo tema?

Kai politiniai susitarimai tyliai perrašomi, visuomenė lieka nuošalyje. Miškai – ne partinis turtas ir ne vidinių kovų įrankis. Tai valstybės interesas.

Pasitikėjimas prarandamas ne tik tarp politikų. Jis prarandamas ir tarp valdžios bei žmonių, kai sprendimai aiškinami miglotomis formuluotėmis.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido iš pareigų už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, nes š...

02/11/2025

LR Miškų įstatymo pataisa: prioritetas vietinei medienos perdirbimo pramonei.
LR Seimas po pateikimo pritarė Seimo nario Kęstučio Mažeikos siūlymui nustatyti kriterijus aukcionuose parduodamai medienai iš valstybinių miškų. Pagrindinė logika – pirmiausia užtikrinti Lietuvos perdirbimo gamybos aprūpinimą, o tik tada žaliavinę medieną skirti eksportui.
Numatoma nauda verslui ir valstybei: tvaresnė ir skaidresnė žaliavos paskirstymo tvarka, didesnė pridėtinė vertė kuriama Lietuvoje, regioninis užimtumas ir tiekimo grandinės atsparumas,
stabilesnis eksporto balansas ilgajame laikotarpyje.
Visą Medienos perdirbimo asociacijos vadovo Raimondo Imbraso nuomonę rasite straipsnyje komentarų skiltyje.

26/10/2025

Kviečiame į GREEN TECH FORUM metu vyksiančią LIETUVOS MIŠKŲ ATEITIES SESIJĄ!
Lietuvos miškai – tai ne tik mūsų gamtos pasididžiavimas, bet ir ateities žaliosios ekonomikos pagrindas. Kaip užtikrinti jų tvarumą, išsaugoti biologinę įvairovę ir kartu skatinti inovatyvius sprendimus, kurie kurtų vertę visai visuomenei?
Apie tai diskutuosime Green Tech Forum Lietuvos miškų ateities sesijoje, kur susitiks miškininkystės ekspertai, verslo ir mokslo atstovai, politikos formuotojai bei gamtos mylėtojai.
Susitikime jau spalio 29 d. 10:15 val. salėje Zeta, Radisson Blu Lietuva, Vilnius. Tai puiki proga ne tik išgirsti įžvalgas, bet ir prisidėti prie realių pokyčių kūrimo Lietuvos miškų sektoriuje

22/10/2025

LR Seimas pritarė Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projekto pateikimui. Toliau projektas keliauja svarstymams komitetuose.
Pagrindinis komitetas - ekonomikos, papildomi - aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų.
Įstatymo projektas numato, kad Valstybiniuose miškuose pagaminta mediena būtų parduodama skaidriai – per elektroninius aukcionus. Ne mažiau kaip 80 % parduotos medienos iki eksporto turi būti perdirbta Lietuvoje – siekiant išlaikyti vertės kūrimą šalyje. Preliminari įstatymo svarstymo data Seime š.m. gruodžio 9 d.

06/10/2025

Ar naujoji Vyriausybė išdrįs protingiau prižiūrėti Lietuvos miškus?Vyriausybės programoje atsirado svarbus įsipareigojimas – tausoti aplinką ir jos išteklius, tuo pačiu skatinti investicijas į medienos pramonę ir biomasės energetiką, racionaliai naudojant vietinius atsinaujinančius resursus.
Tai suteikia vilties, kad politikai pagaliau mato – aplinkosauga ir ekonomika neturi būti priešai. Tokį kelią jau seniai sėkmingai eina Skandinavijos šalys.
Vienas svarbiausių programos siekių – miškų sektoriaus valdymo pertvarka. Šiandien Aplinkos ministerija vienu metu vykdo tris funkcijas: formuoja politiką, įgyvendina ūkinę veiklą ir pati save kontroliuoja.
Toks modelis neišvengiamai kelia interesų konfliktą. Daugelyje Vakarų Europos šalių šios funkcijos yra aiškiai atskirtos – tai užtikrina skaidrumą, efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą.
Jeigu naujajai Vyriausybei pavyks tai įgyvendinti – tai bus svarbus žingsnis link pažangaus viešojo administravimo ir tvaraus miškų valdymo Lietuvoje.

Vyriausybės programos prioritetuose yra įvardintas įsipareigojimas tausoti aplinką ir jos išteklius. Tuo pačiu, bus siekiama „skatinti investicijas į Lietuvos medienos pramonę ir biomasės energetiką, racionaliai panaudoti vietinius atsinaujinančius medienos išteklius“.

03/10/2025

🟧 VMT apžvalga: 🇱🇹 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐮𝐳̌𝐬𝐢𝐞𝐧𝐢𝐨 𝐩𝐫𝐞𝐤𝐲𝐛𝐚 𝟐𝟎𝟐𝟓 𝐦. 𝐈 𝐩𝐮𝐬𝐦𝐞𝐭𝐢̨

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, bendras Lietuvos eksportas šiemet pirmą pusmetį sumažėjo 0,1 %, o importas išaugo 6,2 %. Prekybos deficitas pasiekė 3,2 mlrd. Eur – 1,7 karto daugiau nei pernai.

🌲 𝐌𝐞𝐝𝐢𝐞𝐧𝐨𝐬 𝐬𝐞𝐤𝐭𝐨𝐫𝐢𝐮𝐬 – 𝐭𝐚𝐫𝐩 𝐚𝐮𝐠𝐢𝐦𝐨 𝐥𝐲𝐝𝐞𝐫𝐢𝐮̨

▪️ Medienos ir jos gaminių eksportas padidėjo 4,7 % – iki 2,15 mlrd. Eur.
▪️ Ši sritis jau sudaro 11,8 % viso šalies eksporto (2024 m. – 11,2 %).
▪️ Didžiausią įtaką turėjo baldų eksportas, augęs 5 %.
▪️ Labiausiai šoktelėjo apvaliosios medienos eksportas (+34 %) ir pjautinės medienos eksportas (+16 %).

🌍 𝐄𝐤𝐬𝐩𝐨𝐫𝐭𝐨 𝐤𝐫𝐲𝐩𝐭𝐲𝐬

🇩🇪 Vokietija – 246 mln. Eur (1 % mažiau).
🇸🇪 Švedija – 185 mln. Eur (+1 %).
🇬🇧 Jungtinė Karalystė – 177 mln. Eur (+1,6 %).
🇵🇱 Lenkija – 170 mln. Eur (+7,7 %).
🇳🇴 Norvegija – 151 mln. Eur (+13 %).
🇩🇰 Danija – 144 mln. Eur (+6,5 %).

📥 𝐈𝐦𝐩𝐨𝐫𝐭𝐚𝐬

▪️ Medienos ir jos gaminių importas augo 6,2 % – iki 881 mln. Eur.
▪️ Pjautinės medienos įvežta 12 % daugiau, drožlių plokščių – net 38 %.
▪️ Daugiausia importuota iš Lenkijos (267 mln. Eur) ir Latvijos (133 mln. Eur).

✅ Medienos sektoriaus prekybos balansas išlieka teigiamas – eksportas 2,4 karto viršija importą, o saldo pasiekė 1,3 mlrd. Eur.

👉 Nuoroda į Valstybinė miškų tarnyba analizę- 1 komentare ⬇️⬇️⬇️

14/09/2025

Gamtos išsaugojimas – bendras Europos iššūkis, tačiau kiekviena šalis ieško savų sprendimų.
Suomijoje ilgą laiką buvo savaime suprantama, kad gamtosauga vykdoma aiškiai ir skaidriai:
- valdžios institucijos priima pagrįstus, apskundžiamus sprendimus;
- žemės savininkams už ribojimus mokamos kompensacijos;
- procesas grindžiamas skaidrumu ir savanoriškais veiksmais, kai tik įmanoma.
Tačiau pastaraisiais metais pastebimas augantis reiškinys, vadinamas „pilkąja apsauga“. Tai situacijos, kai miškininkystė ar kita veikla ribojama be aiškaus teisinio pagrindo, be sprendimų ar kompensacijų, o savininkams sunku ginti savo teises.
Lietuvoje miškų apsaugą reglamentuoja Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymai bei daugybė poįstatyminių aktų. Šiuo metu Seime svarstomi du svarbūs pakeitimai:
📍Miškų įstatymo projektas Nr. XVP-501(2) – numato naują 13-1 straipsnį ir kitus pakeitimus, kad būtų aiškiau reglamentuotas miškų naudojimas ir apsauga.
📍Saugomų teritorijų įstatymo projektas Nr. XVP-502(2) – atnaujina 11 straipsnių, stiprina saugomų teritorijų valdymą ir kontrolę.
Seimo narys Audrius Radvilavičius Seime pabrėžė, kad reikia objektyvios statistikos apie visas teritorijas, kuriose taikomi aplinkosauginiai reikalavimai, kad sprendimai būtų skaidrūs ir teisingi.
Skaidrumas ir teisinis tikrumas – Suomijos patirtis rodo, kad be jų prarandamas pasitikėjimas tarp valstybės ir miško savininkų.
Lietuva stiprina reguliavimą, tačiau kartu turi užtikrinti, kad savininkai būtų partneriai, o kompensacijų bei dalyvavimo mechanizmai būtų aiškūs.

02/09/2025

Praėjusį savaitgalį vykusiame festivalyje „Būtent“ Bernardinų sode, Vilniuje, kurioje dalyvavo ir Medieno perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas, įvyko diskusija tema:
„Teisėkūros skaidrumas: kiek žinome apie įtaką miškų politikoje?“
Diskusijos metu buvo nagrinėjama, kaip užtikrinti daugiau skaidrumo sprendžiant miškų politikos klausimus, aptarta piliečių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, bei kokių pokyčių reikia, kad sprendimų priėmimas būtų atviresnis.