Lietuvos žmogaus teisių centras

17/09/2026

Dalinamės Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kurios nariai esame, pozicija dėl rugsėjo 11 - osios įvykių prie Kauno mečetės

Žmogaus teisių organizacijų koalicija griežtai smerkia įvykius prie mečetės Kaune ir bet kokius veiksmus, kuriais trikdoma musulmonų bendruomenės teisė laisvai ir saugiai atlikti religines apeigas. Tokie veiksmai yra nepriimtini ir turi būti vertinami tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės saugumo kontekste.

Visa pozicija ⬇️

Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) griežtai smerkia įvykius prie mečetės Kaune ir bet kokius veiksmus, kuriais trikdoma musulmonų bendruomenės teisė laisvai ir saugiai atlikti religines apeigas. Tokie veiksmai yra nepriimtini ir turi būti vertinami tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės saugumo kontekste.

Politikų reakcija. VRM ministras Martynas Katelynas ir KAM ministras Robertas Kaunas įvykį prie mečetės iš karto susiejo su platesniu migracijos ir integracijos naratyvu. Nors ministrai tai išreiškė skirtingais žodžiais, dėmesys nuo konkretaus klausimo – kas įvyko ir kokie veiksmai buvo atlikti – buvo nukreiptas į platesnį klausimą apie augančią įtampą visuomenėje. ŽTOK vertinimu, toks reagavimo būdas prisideda prie migracijos ir integracijos klausimų saugumizavimo, kai atskiras incidentas įtraukiamas į iš anksto formuojamą grėsmės naratyvą. Tai, kad panašią retoriką naudoja skirtingoms politinėms stovykloms priklausantys politikai, rodo, jog migracijos grėsmės retorika tampa platesnės politinės darbotvarkės dalimi.

Teisėsaugos atsakas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 ir 171 straipsnius yra svarbus žingsnis, tačiau teisėsaugos reakcija neturėtų tuo apsiriboti. Būtina įvertinti panašių veiksmų pasikartojimo riziką ir užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę laisvai atlikti religines apeigas. Reaguojant į tokius incidentus taip pat svarbu išlikti susitelkusiems ir nepasiduoti provokacijoms, kuriomis gali būti siekiama kurstyti visuomenės nesantaiką ir didinti poliarizaciją.

Saugumo aspektas. VSD 2026 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad radikalios dešiniosios grupuotės Lietuvoje gali tapti priešiškų valstybių, įskaitant Rusijos GRU, žvalgybos taikiniu, siekiant jas įtraukti į organizuojamas operacijas. Tokie veiksmai didina poliarizaciją, kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir suteikia papildomų galimybių priešiškiems veikėjams. Todėl radikalių grupių veiksmai negali būti tapatinami nei su Lietuvos visuomene, nei su nacionaliniais interesais. Šis klausimas svarbus ir tarptautinio saugumo kontekste – Lietuvos gebėjimas užtikrinti religijos laisvę ir adekvačiai reaguoti į radikalizaciją yra svarbus visuomenės atsparumui bei pasitikėjimui Lietuvos sąjungininkais.

ŽTOK pabrėžia, kad tokie incidentai turi būti vertinami rimtai ir kompleksiškai: užtikrinant atsakomybę už teisės pažeidimus, saugant religijos laisvę ir žmogaus teises bei neleidžiant pavieniams radikaliems veiksmams tapti pagrindu dar didesnei visuomenės poliarizacijai.

kaunomecete.lt nuotr.

17/09/2026

Gediminas Andriukaitis ragina sujaukti savo įsivaizdavimus su provokuojančiu, geriausia 21 a. dokumentika pripažintu „Žudymo aktu“.

„Šis filmas pakeitė mano įsivaizdavimą apie tai, kas leidžiama ir draudžiama dokumentiniame kine, praplėtė ribas vertinant kūrėjo atsakomybę ir galios santykius tiek kine, tiek apskritai. Siurrealus, drąsus, pribloškiantis formos ir turinio prasme kūrinys.“

Nepatogus Kinas / Inconvenient Films prasideda jau spalio 5 d.!

Daugiau - nuoroda komentarų skiltyje.

17/09/2026

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimas buvo atliktas gavus du skundus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjai dėl regos negalios prarado galimybę pretenduoti į paramą.

Teikiant prašymus per SPIS, ši nuolat strigo ir buvo nepakankamai pritaikyta, tad žmonės su negalia, naudodamiesi ekrano skaitytuvais, nespėjo laiku užpildyti prašymų. Pažymėta, kad prašymų teikimas truko vos dešimt minučių.

Daugiau - nuoroda komentarų skiltyje.

16/09/2026

„Tai nebuvo dviejų lygiaverčių pusių konfliktas, o veikėjo ir objekto santykis: viena grupė užpuolė, kita – nukentėjo. Tai nereiškia, kad religinės bendruomenės negalima kritikuoti ar diskutuoti apie migraciją. Bet sutapatinus konkretaus išpuolio analizę su bendra migracijos diskusija, dingsta pati priežastis: kas veikė, kas reagavo.

Šis mechanizmas – kai kaltininką pakeičia „kontekstas“ – nenaujas: jis dalis ilgesnio migracijos grėsmės naratyvo, įsitvirtinusio politikoje dar prieš šį incidentą.

Kai kontekstas nuolat pridengia veiksmą, tai – ne atsitiktinumas, o įprotis: bet koks incidentas iš anksto pristatomas kaip „augančios įtampos“ įrodymas, nesvarbu, kokie faktai. Tai saugumizacijos ciklas: pirma sukuriamas grėsmės naratyvas, paskui įvyksta konfliktas, jis pristatomas kaip to naratyvo patvirtinimas – ir tampa argumentu griežtesnei saugumo politikai“, - taip savo viešai išplatintoje pozicijoje sako nevyriausybinės organizacijos Diversity Development Group atstovai.

Visa kolegų pozicija ir argumentai – nuoroda komentarų skiltyje.

16/09/2026

„Kai viešai diskutuojama apie nėštumo nutraukimą, gana dažnai girdime argumentą, kad sprendimas nėra vien moters reikalas: juk yra ir vyras, būsimo vaiko tėvas, kurio nuomonė taip pat turėtų būti svarbi.

Tačiau kalbant apie mažėjantį gimstamumą vyras iš šios lygties neretai dingsta.

Nebeklausiame, kaip paskatinti jį anksčiau tapti tėvu. Nesiūlome jo išmokų susieti su amžiumi. Neanalizuojame, kodėl jis atideda šeimos kūrimą“, - įžvalgomis dalijasi Marina Pukelienė iš Atviros Lietuvos fondas.

Visas tekstas – nuoroda komentarų skiltyje.

15/09/2026

„Politika, siaurinanti kalbinės ir kultūrinės įvairovės erdvę, gali būti pristatoma ne kaip noras kurti homogeniškesnę valstybę, bet kaip rūpestis pačių mažumų vaikų ateitimi.

Tada pats rūpesčio argumentas politikams suteikia savotišką moralinį imunitetą: juk kas gali būti prieš rūpinimąsi vaikais?“, - apie pasiūlymą nuo 2030 metų visus dalykus, išskyrus gimtąją kalbą, dėstyti lietuviškai tautinių mažumų mokyklose, rašo Kornelija Čepytė-Eivė ir Agnieška Avin-Ileri.

Visas tekstas - nuoroda komentarų skiltyje.

14/09/2026

„Kyla labai paprastas klausimas: jei Vyriausybė iš tiesų nori didinti gimstamumą, kodėl tarp jos siūlomų priemonių nėra aiškaus valdančiosios daugumos pažado per Seimo rudens sesiją priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas?“, - apie praėjusią savaitę paskelbtą gimstamumo didinimo planą rašo Centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Visas tekstas - nuoroda komentarų skiltyje.

10/09/2026

„Paveikti kino jau 20 metų“ – su tokiu šūkiu dokumentinių filmų festivalis Nepatogus Kinas / Inconvenient Films mažiau nei po mėnesio pasitiks jubiliejinį sezoną.

Spalio 5–25 d. Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus kino salėse, šimtuose Lietuvos bibliotekų ir internete vyksiantis festivalis vėl pasakos tikras istorijas, kviesiančias į pasaulį pažvelgti kitomis akimis.

Daugiau - nuoroda komentarų skiltyje.

07/09/2026

Europos Komisija atkreipia dėmesį į valstybių narių kompetenciją šeimos teisės srityje.

Pagal ES sutartis materialioji šeimos teisė, įskaitant šeimos teisės apibrėžimą, priklauso valstybių narių kompetencijai. Tačiau Komisija primena, kad ši kompetencija turi būti įgyvendinama laikantis ES teisės.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija kartu su kitomis organizacijomis į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir už lygybę bei teisingumą atsakingą Komisijos narę Hadją Lahbib kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Seime svarstomos galimybės surengti konsultacinį referendumą, kuriuo būtų siekiama keisti Konstitucijos 38 straipsnį, apibrėžiantį šeimos sampratą.

Siūlomu pakeitimu būtų siekiama siaurinti šeimos sąvoką, ją apibrėžiant tik per santuoką ir (ar) tėvystę bei motinystę. Tokiu atveju nesusituokusios ir vaikų neturinčios šeimos bei tos pačios lyties šeimos nebebūtų laikomos šeimomis.

Daugiau – portale manoteises.lt, nuoroda komentarų skiltyje.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos Jaunimo Centras , LGBTQ+ naujienų portalas GayLine.lt , Mamos už LGBTQplius vaikusUniversiteto LGBT+ grupė , Trans Autonomija, Šeimų asociacija, Skeptikų draugija, investicijų valdymo centras.