Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga

12/06/2026

Per dvidešimt šeimų srityje veikiančių ir šeimų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į koalicijos derybose dalyvaujančių politinių partijų vadovus, ragindamos išlaikyti Ritą Tamašunienę Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės pareigose kartu su jos suburta profesionalia komanda.

Organizacijų teigimu, nuo pat ministrės paskyrimo viešojoje erdvėje buvo juntamas nuolatinis spaudimas ir kritika, nukreipta prieš ją ir jos komandą. Dažnai ši kritika siejama ne su profesine veikla ar kompetencija, bet su jų krikščioniškomis pažiūromis, įsitikinimais ir vertybinėmis nuostatomis, ypač šeimos politikos klausimais. Pasak kreipimosi autorių, ministrė ir jos komanda visą savo veiklos laikotarpį demonstravo profesionalumą, pagarbą skirtingoms nuomonėms ir veikė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei tarptautiniais įsipareigojimais.

Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad demokratinėje valstybėje politikai turi teisę atstovauti rinkėjams deklaruotoms pažiūroms, o skirtingų pasaulėžiūrų atstovavimas yra neatsiejama demokratinio pliuralizmo dalis.

Pasirašiusios organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad partnerystės teisinio reguliavimo klausimas išlieka iki galo neišspręstas įstatymų leidėjo lygmeniu. Teisingumo ministerija negali savarankiškai nustatyti teisinio reguliavimo, kuris pagal Konstituciją priskirtas Seimo kompetencijai. Toks veiksmas prieštarautų valdžių padalijimo principui ir reikštų veikimą viršijant suteiktus įgaliojimus (ultra vires).

Kreipimosi autoriai ragina koalicijos derybose dalyvaujančių partijų vadovus vertinti ne tik viešojoje erdvėje reiškiamą kritiką, bet ir konkrečius ministerijos veiklos rezultatus, teisės viršenybės principo laikymąsi bei ministrės teisę nuosekliai atstovauti savo deklaruotoms vertybinėms nuostatoms.

PRANEŠIMAS SPAUDAIŠeimas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos ragina išlaikyti Teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę ir jos komandą pareigo...

09/06/2026

„Kartais ginant pagalbinio apvaisinimo plėtrą teigiama, kad ribojant tokias paslaugas būsimi vaikai netenka galimybės gimti. Tokį argumentą galima aptikti ir kai kuriuose sekuliarios bioetikos tekstuose: esą pagalbinis apvaisinimas leidžia atsirasti naujiems žmonėms, todėl atitinka medicinos etikos principą bona facere – daryti gera.

Iš pirmo žvilgsnio, šis argumentas atrodo patrauklus, tačiau jame slypi rimta filosofinė problema. Kam tiksliai daromas gėris? Kas yra tas subjektas, kurio teisė ar interesas čia ginamas? Jei kalbame apie asmenį, kuris dar neegzistuoja, sunku suprasti, kokia prasme jis gali turėti teises arba reikalavimus. Juk teisės paprastai priklauso tam, kas jau yra, o ne tam, kas galbūt kada nors bus.

Štai kodėl teiginys apie „teisę gimti“ dažnai skamba keistai. Jis tarsi numano, kad egzistuoja kažkokie būsimi asmenys, laukiantys progos ateiti į pasaulį, ir kad mūsų pareiga yra suteikti jiems tokią galimybę. Tačiau klasikinėje filosofijoje žmogus nėra suprantamas kaip iš anksto egzistuojanti sąmonė ar siela, kuri vėliau gauna kūną. Tokia prielaida veikiau primena dualistinę žmogaus sampratą, kurioje asmuo ir kūnas yra du atskiri dalykai.

Tiek Aristotelio ir Tomo Akviniečio tradicijoje, tiek daugelyje šiuolaikinių personalistinių koncepcijų žmogus yra suvokiamas kaip kūniškos ir dvasinės tikrovės vienovė. Asmuo nepradeda egzistuoti kažkur anapus ir tik paskui „apsigyvena“ kūne. Todėl kalbėti apie neegzistuojančio asmens teisę gimti yra filosofiškai problemiška. Negalima pažeisti teisės to, kurio dar nėra.

Paradoksalu, kad ši argumentacija dažnai remiasi teisėmis būtent ten, kur subjekto dar nėra, tačiau tampa daug mažiau tikra tada, kai kalbama apie subjektą, kuris jau egzistuoja biologine ir žmogiškąja prasme. Jei teigiama, kad neegzistuojantis žmogus turi teisę gimti, kyla klausimas, kodėl tokia pati teisė nėra savaime pripažįstama embrionui ar vaisiui, kuris jau egzistuoja kaip individuali žmogaus gyvybė?“

Nors akivaizdu, jog pagalbinio apvaisinimo klausimai kelia daug moralinių ir etinių klausimų, diskusijos etinė dimensija yra skurdoka.

08/06/2026

Vilniuje atidarytas VI-asis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Šventiniame atidarymo vakare pristatyta šių metų kongreso tema ir pagrindinės artimiausių dienų programos kryptys.

Ypatingu vakaro akcentu tapo popiežiaus Leono XIV vaizdo sveikinimas kongreso dalyviams.

„Šventasis Tėvas džiaugėsi galėdamas pasveikinti visus susirinkusius į šeštąjį Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą, kurio idėją puoselėjo šventasis popiežius Jonas Paulius II“, – teigiama pranešime.

Savo kreipimesi popiežius priminė, kad šiandienis pasaulis, kupinas baimių, įtampos ir karų, ypač ilgisi taikos ir gailestingumo. Pasak Šventojo Tėvo, Dievo gailestingumas yra jėga, galinti atnaujinti žmonių širdis, atverti kelią meilei ir atleidimui bei tapti tikrosios taikos pagrindu.

Vilniuje atidarytas VI-asis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, jo atidarymo metu apie 7 tūkst. tikinčiųjų dalyvavo Eucharistinėje procesijoje miesto gatvėmis. Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus arkivyskupija, į sostinę atvyko piligrimai iš įvairių pasaulio šalių – nuo L...

08/06/2026

Sekmadienį Vilniuje prasidėjo vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio renginių – Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Jis atidarytas Šv. Mišiomis ir iškilminga procesija, kurios metu sostinės gatvėse skambėjo giesmės bei maldos.

Šv. Mišias Katedros aikštėje aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, dalyvavo daugiau nei 30 vyskupų, kunigų ir kitų tarnautojų iš įvairių pasaulio valstybių.

Bendroje maldoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas su žmona Vismante Benkunskiene, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, naujasis Konstantinopolio patriarcho egzarchas Lietuvoje vyskupas Panaretas Psaravtis, Maltos ordino didysis magistras Johnas Timothy`is Dunlapas.

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950242/vilniuje-simtai-zmoniu-leidosi-i-iskilminga-procesija-skambejo-giesmes-ir-maldos?utm_source=facebook&utm_medium=komentarai&utm_campaign=may&fbclid=IwdGRjcASTeOljbGNrBJN402V4dG4DYWVtAjExAHNydGMGYXBwX2lkDDM1MDY4NTUzMTcyOAABHrs5CcmentyRnnwgNzXl8Oy34bfNH4nodbyFN_A_-Gkmt2YEjftDjrnTFNxS_aem_Yc16GVVntU3CG7gEczr6mQ

Sekmadienį Vilniuje prasidėjo vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio renginių – Pasaulinis Apaštalinis Gailestingum...

08/06/2026

Birželio 7–12 dienomis Lietuvoje pirmąkart vyks Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Skelbiama, kad į Vilnių atvyks tūkstančiai piligrimų, evangelizatorių, dvasininkų ir bendruomenių lyderių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Kongreso metu vyks tarptautinė konferencija, dešimtys susitikimų mieste, koncertai, maldos renginiai, Eucharistinė procesija ir išskirtinių pasaulio Bažnyčios svečių pranešimai.

Sekmadienį Vilniuje prasidedant Pasauliniam Apaštaliniam Gailestingumo kongresui, organizatoriai pristatė svarbiausius p...

05/06/2026

„Vos tik viešojoje erdvėje pasirodė žinia apie siūlymą surengti referendumą šeimos apibrėžimo Konstitucijoje klausimu, oponentai suskubo jį apipilti įvairiausiais pramanais, manipuliacijomis bei bandymais numarinti iniciatyvą. Buvo teigiama, kad siūloma referendumo formuluotė diskriminuoja nepilnas šeimas, vienišus tėvus ar motinas, vienus auginančius vaikus.

[...] teiginiai, kad siūloma referendumo formuluotė ir galima Konstitucijos pataisa savaime eliminuoja nepilnas šeimas ar diskriminuoja vienišus tėvus su vaikais, yra visiškai nepagrįsti. Tokios interpretacijos labiau atspindi politinių ir ideologinių pozicijų skirtumus nei tiesioginį siūlomos formuluotės turinį.“

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl 63 Seimo narių iniciatyvos surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos apibrėžimo Liet...

04/06/2026

Padėka Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime svarstytam įstatymo projektui „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ratifikavimo“ nebuvo pritarta.

Balsavimo rezultatai: už balsavo 41 Seimo narys, prieš – 23, susilaikė – 20. Įstatymo projektas grąžintas komitetams tobulinti.

Nuoširdžiai dėkojame Seimo nariams, kurie atsakingai įvertino siūlomo teisinio reguliavimo turinį, jo panašumą su Stambulo k. nuostatomis, galimas ilgalaikes pasekmes Lietuvos teisinei sistemai ir nepritarė skubotam šios Konvencijos ratifikavimui.

Esame įsitikinę, kad darbuotojų apsauga nuo smurto, priekabiavimo ir diskriminacijos turi būti stiprinama tobulinant jau dabar galiojančius teisinius mechanizmus, užtikrinant veiksmingą jų taikymą praktikoje ir laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisėkūros principų.

Dėkojame visiems parlamentarams, kurie balsuodami vadovavosi atsakomybe, teisinio aiškumo principu ir valstybės interesu.

04/06/2026

,,LR Seime svarstomas LR Prezidento pasiūlymas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – TDO konvencija).

Tai jau antras bandymas į Lietuvos teisinę sistemą perkelti šios konvencijos nuostatas: 2022 m. buvo siūlomi LR Darbo kodekso pakeitimai, kuriais ketinta Darbo kodekse numatyti „smurto ir priekabiavimo dėl lyties“ sąvoką, kuri apibrėžiama kaip „smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą“.

Tiems, kuriems yra bent kiek žinoma Stambulo konvencijos perkėlimo į Lietuvos teisę problematika, negali nekilti déjà vu įspūdis. Lygiai tokiais pačiais žodžiais Stambulo konvencijoje buvo apibrėžiama ir jos lydimuosiuose dokumentuose aiškinama smurto sąvoka. Natūraliai kyla klausimas: ar nėra taip, jog, nepavykus įeiti pro duris, bandoma įlipti pro langą?"

Ramūnas Aušrotas analizuoja Seime svarstomą TDO konvenciją. Kodėl po Stambulo konvencijos nesėkmės vėl bandoma įteisinti gender sąvoką?

04/06/2026

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Seimo narius ragindama atsakingai įvertinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 190 ratifikavimą. Organizacija palaiko darbuotojų apsaugą nuo smurto, mobingo ir priekabiavimo, tačiau reiškia susirūpinimą dėl siūlomų teisinių nuostatų, kurios, jos vertinimu, galėtų sudaryti prielaidas nevienareikšmiškai aiškinti socialinės lyties (gender) sąvoką Lietuvos teisėje.

Ypatingą susirūpinimą kelia siūlymas Darbo kodekse įtvirtinti „smurto ir priekabiavimo dėl lyties“ sąvoką. Oficialiame anglų k. TDO konvencijos Nr. 190 tekste, 1-ojo str. pateiktuose apibrėžimuose, ši sąvoka siejama ne tik su biologine lytimi (s*x), bet ir su socialine lytimi (gender).

Pažymėtina, kad socialinės lyties (gender) sąvoka buvo viena pagrindinių visuomeninių, teisinių ir politinių diskusijų temų svarstant Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo (Stambulo konvenciją).

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad Konvencijos nuostatos galėtų būti perimamos tik iš dalies arba nacionaliniu lygmeniu aiškinamos siauriau. Tačiau pagal tarptautinės teisės principus ratifikuotos tarptautinės sutartys aiškinamos atsižvelgiant į jų oficialų tekstą, tikslus ir priėmimo kontekstą.

Oficialiuose TDO konvencijos Nr. 190 tekstuose anglų ir prancūzų kalbomis nėra numatytos galimybės ratifikuoti Konvenciją taikant tik biologinės lyties (s*x) sampratą, atsisakant kitų tekste vartojamų lyties sąvokų turinio. Dokumento originaliame tekste aiškiai toliau yra naudojamas lyties bendrinis apibrėžimas, kuris apima abi anksčiau minėtas lyties sąvokas.

Svarbu priminti, kad Lietuvos teisėje jau egzistuoja visi teisiniai instrumentai, skirti kovai su seksualiniu priekabiavimu ir diskriminacija. Net Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame Konvencijos ratifikavimo aiškinamajame rašte (3 punkte) patvirtinama, jog Konvencijos nuostatos jau yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos teisėje.

Todėl kyla klausimas: kokią konkrečią teisinę problemą sprendžia Konvencijos ratifikavimas, jei jos pagrindinės nuostatos jau dabar galioja Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje? Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad naujas reguliavimas turi būti kuriamas tik tada, kai egzistuojančios priemonės yra nepakankamos siekiamam tikslui pasiekti.

Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja tokia teisinė spraga, tą patvirtina ir SADM parengtas aiškinamasis raštas, tačiau su šia Konvencija galimai nepastebimai bandoma į Lietuvos teisę įvesti svetimas ideologines nuostatas, sąvokas turėsiančias teisines bei socialines pasekmes ateityje.

Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius atsakingai įvertinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 ratifikavimo būtinumą, jos santykį su jau galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu bei galimas ilgalaikes teisines pasekmes Lietuvos teisės sistemai.

Darbuotojų apsauga nuo smurto, priekabiavimo ir diskriminacijos turi būti stiprinama ne kuriant naujas ir nevienareikšmiškai interpretuojamas teisines konstrukcijas, bet tobulinant jau veikiančius teisinius mechanizmus, užtikrinant veiksmingą jų taikymą praktikoje bei laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisėkūros principų."

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Seimo narius ragindama atsakingai įvertinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 190 ratifikavimą. Organizacija teigia palaikanti darbuotojų apsaugą nuo smurto, mobingo ir priekabiavimo, tačiau reiškia susi...

03/06/2026

Krikščionių profsąjungos narė tarptautinės teisės ekspertė dr. Violeta Vasiliauskienė atsako ar referendumas dėl šeimos sampratos prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat paneigia sklandančius mitus.

"kiekviena valstybė turi suverenitetą – išimtinę galią, kurią turi tik valstybės, leidžiančią jai be išorės kišimosi spręsti savo vidaus ir išorės reikalus.

Pati Jungtinių Tautų chartija yra pagrįsta valstybių suvereniu lygiateisiškumu – kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teisinę tvarką, savo konstituciją, savo socialinį modelį.

Nė viena tarptautinė institucija neturi teisės nurodyti suvereniai tautai, ką jos konstitucija turi numatyti dėl šeimos. Tarptautinė teisė taip neveikia.

O Lietuvoje suverenitetas nepriklauso nei vyriausybei, nei teismams, nei netgi Seimui. Mūsų Konstitucija aiškiai nurodo: suverenitetas priklauso tautai. Tauta yra visos konstitucinės valdžios šaltinis.

JT teigia, kad kiekviena šalis pati apibrėžia šeimą. Europos žmogaus teisių teismas šį klausimą palieka nacionalinei diskrecijai. ES neturi kompetencijos šeimos teisės srityje. O mūsų pačių konstitucinė tvarka aukščiausiąją valdžią suteikia būtent tam, kam ji ir priklauso – Lietuvos žmonėms.

Referendumas yra tiesiog tos valdžios įgyvendinimas. Tiesioginis, demokratinis atsakymas į klausimą, į kurį visada turėjome atsakyti patys."

Lietuvos parlamentarai nori užduoti piliečiams klausimą dėl šeimos sampratos. Dar nespėjus jo aptarti Seime, europarlamentarai prašo Briuselio mus užčiaupti.