HIA Humanistinių idėjų ambasadoriai

Home
Lithuania
Vilnius
HIA Humanistinių idėjų ambasadoriai

Organizacija, telkianti ir atstovaujanti humanistų bendruomenę Lietuvoje.

Siekiame, kad humanizmas būtų suprantamas ir priimamas kaip etiškas, nereliginis, moksliniu visatos suvokimu ir žmogaus teisėmis besiremiantis gyvenimo būdas. Mūsų tikslai:

- telkti humanistų bendruomenę, atstovauti ir ginti humanistų interesus Lietuvoje;
- vykdyti humanistines ceremonijas, kad nereligingi asmenys galėtų prasmingai paminėti svarbiausius gyvenimo momentus;
- užtikrinti visų asmenų

grupių lygybę ir paslaugų prieinamumą pasirinkimo laisvės įgyvendinimui;
- skatinti ir populiarinti kritinį mąstymą, sąmoningumą ir mokslinį metodą;
- šviesti ir ugdyti visuomenę apie humanistines vertybes, principus, filosofiją ir gyvenimo būdą;
- siekti praktinio sekuliarios valstybės principų įgyvendinimo.

12/06/2026

„Manęs klausia: savanoriauji kalėjime? Lukiškėse? Atsakau - ne. Tikrame Vilniaus vyrų kalėjime. Būtent tikrumas yra ta savybė, kuri labai padeda. Bendraujam paprastai, jokių manipuliacijų nenaudojam. Net jei bandyčiau - greitai mane išaiškintų. Deja, prie tokio elgesio jie pratę.

Ateinu į kalėjimą be išankstinių nuostatų. Tiesiog būti. Jie tai jaučia. Tai nėra įprasta, nes kitų pasitikėjimą jie turi užsitarnauti ir ilgai įrodinėti.

Užsiėmimuose kalbamės, vieni kitų išklausom. Stengiamės vieni su kitais būti mandagūs, draugiški, pagarbūs. Bent valandai jie tampa geresne savo versija. Aš taip pat.

Man humanizmas yra apie požiūrį į žmogų, kad jis yra tai, kuo pats tiki.
Klystam kiekvienas, bet jei mumis niekas netiki, net patys savimi, kaip tame išbūti?..

Niekada nevėlu pasikeisti, rasti atspirties tašką savyje. Nesakau, kad lengva, bet pats žmogus kuria save. Taip, aplinka daro įtaką, bet žmogus vidiniai resusrsai yra stipresni“ - Viktorija Liubinaitė .

VšĮ „Prirašytos rankos“ yra pirmoji organizacija Lietuvoje, pagrindinį dėmesį skirianti žmonėms įkalinimo įstaigose.

Organizacijos vizija – visuomenė, kurioje išryškiname vieni kitų stiprybes, prisiimame atsakomybę už savo veiksmus ir kuriame aplinką, grįstą pasitikėjimu ir bendryste.

Tai yra humanistinis požiūris į žmogų. Minint pasaulinę humanizmo dieną, kviečiame visus prisidėti ir kurti žmogiškumą kasdienybėje.

10/06/2026

O kaip sakinį užbaigtumėte jūs?

Elena Patamsė

09/06/2026

Kodėl kartais jaučiamės pasimetę ar gyvenantys „be prasmės“, nors aplink vyksta tiek daug?

Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė primena, kad mūsų smegenys nebuvo sukurtos nuolatiniam informacijos srautui, skubėjimui ir nesibaigiantiems stimulams. Prasmė neatsiranda savaime – ją kuriame per santykius, dėmesį tam, ką darome, ir gebėjimą būti dabarties akimirkoje. Kartais mažiau blaškymosi ir daugiau tikro įsitraukimo gali suteikti daugiau prasmės nei nuolatinės naujos patirtys.

Visą straipsnį „Neuromokslininkė apie beprasmybės jausmą: smegenys nebuvo sukurtos šiuolaikiniam pasauliui“ skaitykite čia: https://sl1nk.com/974zv2f

08/06/2026

O kaip sakinį užbaigtumėte jūs?

05/06/2026

Lietuva keičiasi. Kartu keičiasi ir tai, kaip žmonės nori pažymėti svarbiausius gyvenimo momentus.
Vis daugiau žmonių ieško ceremonijų, kurios būtų artimos jų vertybėms, gyvenimo būdui ir pasaulėžiūrai. Todėl humanistinės vestuvės, vardynos ir lydėtuvės tampa vis labiau prasmingos Lietuvos žmonėms.
Pagal 2021 metų gyventojų surašymo duomenis 19,77 proc. gyventojų savęs nepriskiria ar nenurodo jokios religinės pasaulėžiūros. Apklausta buvo 227 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Tuo tarpu be religinių ritualų savo santuokas įteisina 80 proc. porų. O mokyklose apie 50 proc. renkasi etiką.

Humanizmas pasaulyje yra pripažinta pasaulėžiūra, o humanistinės ceremonijos Airijoje, Norvegijoje, Škotijoje turi teisinį pripažinimą.
Mes norime, kad ir Lietuvoje žmonės turėtų daugiau pasirinkimo laisvės bei galimybę svarbiausias gyvenimo akimirkas įprasminti taip, kaip jiems artimiausia.
Minint Pasaulinę humanizmo dieną, HIA rengia parodą LR Seime, kur bus eksponuojamos vestuvių, vardynų ir lydėtuvių nuotraukos. Taip norime parodyti: kokios gražios, reikalingos ir prasmingos yra humanistinės ceremonijos.

Prisijunk prie mūsų, jei palaikai.

*Statistiniai duomenys iš Oficialiosios statistikos portalo: https://osp.stat.gov.lt/2021-gyventoju-ir-bustu-surasymo-rezultatai/tautybe-gimtoji-kalba-ir-tikyba?utm_source=chatgpt.com

03/06/2026

Kartais manoma, kad moralė yra religijos tema.

Tačiau Albertas Einsteinas kalbėjo apie ką kita - žmogaus atsakomybę žmogui.

Humanistinėje pasaulėžiūroje moralė gimsta ne iš baimės būti nubaustam. Ji gimsta iš supratimo, kad mūsų veiksmai veikia kitų gyvenimus.

☀️ Kaip kalbame su artimaisiais
☀️ Kaip elgiamės su silpnesniais
☀️ Ar gebame išklausyti
☀️ Ar prisidedame prie mažiau skausmo pasaulyje

Visa tai ir yra moralė kasdienybėje.

Humanizmas primena: nereikia būti tobulu žmogumi. Pakanka sąmoningai stengtis būti žmogišku. Galbūt todėl Enšteino mintis tokia aktuali ir šiandien - nes technologijos tobulėja greičiau nei mūsų gebėjimas būti empatiškiems. O tikras progresas prasideda ne nuo mokslo ar galios. Jis prasideda nuo žmogaus santykio su kitu žmogumi.

02/06/2026

Kas yra humanizmas?

Dažnai girdime šį žodį, tačiau retai susimąstome, ką jis reiškia?

Humanizmas – tai pagarba žmogui, jo orumui, laisvei ir teisei pačiam kurti savo gyvenimą. Tai tikėjimas, kad žmonės gali gyventi prasmingai, atsakingai ir etiškai.
Humanizmas kalba apie pasirinkimo laisvę. Jeigu žmogus gali pasirinkti savo pasaulėžiūrą, jis gali pasirinkti ir tai, kaip pažymi svarbiausius gyvenimo momentus: vestuves, vaiko atėjimą į pasaulį ar atsisveikinimą su artimuoju.

Humanistinės ceremonijos Lietuvoje jau vyksta. Kasmet jas renkasi apie 500 porų. Tačiau humanistinės santuokos vis dar nėra teisiškai pripažintos. Todėl, minėdami Pasaulinę humanizmo dieną, organizuojame LR Seime parodą, kur sprendimo galią turintiems žmonėms parodysime: kokios gražios, prasmingos ir reikalingos yra humanistinės ceremonijos. Galbūt, tai mažas, bet, tikime, prasmingas žingsnis, siekiant humanistinių santuokų įteisinimo.

01/06/2026

Lietuvoje humanistinės santuokos vis dar neturi teisinio pripažinimo.
Tai reiškia, kad poros, pasirinkusios humanistinę ceremoniją, šiandien privalo turėti dvi ceremonijas: vieną, artimą jų pasaulėžiūra, kitą - civilinę, registruojančią jų santuoką.
Religines ceremonijas pasirinkusių porų santuokos įteisinamos religinėms organizacijoms, tiesiog, perdavus dokumentus santuokos registravimui.
Humanistinės ceremonijos turi aiškias vertybes, atspindi pasaulėžiūrą, kuria prasmingą įsipareigojimą. Daugelyje Europos šalių humanistinės santuokos jau yra teisėta ir gerbiama pasirinkimo forma.
Tai nėra „alternatyva tradicijai“. Tai žmogaus teisė pasirinkti ceremoniją, kuri atitinka jo vertybes ir pasaulėžiūrą.
HIA siekia, kad humanistinės vestuvių ceremonijos būtų lygiavertiškai pripažintos ir Lietuvoje.
Kaip manai, ar humanistinės santuokos Lietuvoje turėtų būti registruojamos taip pat paprasatai kaip ir religinės?

HIA ceremonijos

29/05/2026

Mintis, kad gyvenimas gali būti vienintelis, kai kuriems atrodo baugi. Tačiau humanistinis požiūris siūlo pažvelgti kitaip: galbūt būtent ribotumas suteikia gyvenimui vertę.

Kai suprantame, kad laikas nėra begalinis, aiškiau matome, kas iš tikrųjų svarbu: žmonės, kuriuos mylime, žodžiai, kurių nespėjome pasakyti, patirtys, kurias kuriame dabar.

Humanizmas kviečia ne laukti „tikro gyvenimo“ ateityje, o gyventi sąmoningiau šiandien.

Ne todėl, kad viskas tobula. O todėl, kad šis momentas daugiau niekada nepasikartos.

Kas tavo gyvenime šiandien atrodo svarbiausia?

28/05/2026

Žmonės ir gyvas pokalbis - svarbiausi renginio DILEMMOS ingredientai. Jaukiai viduje pasislėpę nuo lietaus, vakaro dalyviai nebijojo klausti, mąstyti, išsakyti savo poziciją skirtingais klausimais.

Ant staliukų po QR kodais laukė 9 skirtingos moralinių dilemų aptarimui, tokios kaip Antigonės pasirinkimas rizikuoti gyvybe, kad deramai palaidotų brolį - ar verta aukotis dėl kito garbės? Šį klausimą sekė kita dilema - ar etiška mirus ateistui užsakyti mišias, jei artimieji tikintys? Diskusijos dalyviai atviravo ir dalinosi savo asmeninėmis patirtimis, nedarydami konkrečių išvadų, išskyrus vieną - teisingo atsakymo nėra ir neturėtų būti.

Buvo paliestos ir kompleksiškos visuomenės tvarkos temos - ar valstybės tarnautojai darbo metu gali dėvėti religinius simbolius, ar valstybė turėtų remti religinį ugdymą, ar turėtume leisti žmogui atsisakyti gydymo dėl religinių įsitikinimų ir kiti, kviečiantys įsiklausyti į skirtingų pusių argumentus.
Pasak renginio dalyvio Povilo Mizgaičio „Dilemmos buvo įdomus būdas pažvelgti į, atrodytų, kasdienes situacijas iš skirtingų perspektyvų - paanalizuoti kitos stovyklos argumentus, o kartais ir pačiam paatstovauti pozicijai, kuriai nepritariu patiriant intelektinę treniruotę”.

Paskutinis DILEMMŲ renginys neatsitiktinai buvo skirtas religijos laisvei - vakaro metu pristatyta Humanists International išleista „Minties laisvės” (Freedom of thought) ataskaita. Tai - kasmet išleidžiamas leidinys, apžvelgiantis tikėjimo laisvės situaciją skirtingose šalyse. Galime pasidžiaugti žmogaus teisių situacija Lietuvoje, kadangi sulaukiame kritikos dėl privilegijų, skirtų tradicinėms religinėms bendruomenėms.

Visą ataskaitą galite rasti čia: https://humanists.international/what-we-do/freedom-of-thought-report/

Kokios dilemos aktualios Jums?
Apie ką norėtumėte padiskutuoti kito renginio metu?

Renginio vieta: Miesto Laboratorija

Urtė Žukauskaitė-Zabukė
Gytautė Gineitytė
Povilas Mizgaitis
Kristina Sagaidak

Address

Vilnius

Website

http://www.hia.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when HIA Humanistinių idėjų ambasadoriai posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to HIA Humanistinių idėjų ambasadoriai:

Shortcuts

Want your organization to be the top-listed Non Profit Organization in Vilnius?