Lietuvos fitoterapijos asociacija

03/07/2026

Domina fitoterapija ir nori gilinti žinias apie vaistinius augalus? 🌿

LSMU kviečia į „PASP Fitoterapija“ studijas, skirtas gilinti žinias apie augalinių žaliavų savybes, veikliąsias medžiagas, jų taikymą sveikatos priežiūroje bei saugų ir atsakingą fitoterapijos principų taikymą.

LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakultetas organizuoja mokymus „Fitoterapija“, skirtus papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros fitoterapijos specializacijai įgyti (PASP fitoterapijos specialisto spaudui gauti). Fitoterapija yra svarbi alternatyviosios ir papildomosios medi...

25/05/2026

>> 45 [Aliejinė moringa ir jos naudingosios savybės]

𝐀𝐥𝐢𝐞𝐣𝐢𝐧𝐞̇ 𝐦𝐨𝐫𝐢𝐧𝐠𝐚 (𝑀𝑜𝑟𝑖𝑛𝑔𝑎 𝑜𝑙𝑒𝑖𝑓𝑒𝑟𝑎) – greitai augantis, daugiametis tropinis moringinių (Moringaceae) šeimos medis, kilęs iš Pietų Azijos regionų, ypač iš Indijos. Liaudiškai jis dar vadinamas „stebuklų medžiu“, „gyvybės medžiu“ ar „būgninių ankščių medžiu“.
Aliejinė moringa lengvai atpažįstama dėl smulkių, šviesiai žalių lapelių, ilgų ankščių ir spartaus augimo. Šiuo metu ji plačiai auginama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Afrikoje, Azijoje bei Pietų Amerikoje. Geriausiai auga šiltame klimate, gerai drenuotame, lengvame dirvožemyje ir pasižymi atsparumu sausrai.
Naudojamos visos augalo dalys, tačiau ypač vertingi ir kaip vaistinė augalinė žaliava naudojami moringų lapai, iš kurių gali būti gaminami milteliai arba ekstraktai.
Lapuose gausu vitaminų (A, C, E), mineralų (geležies, kalcio, magnio), aminorūgščių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip flavonoidai, polifenoliai ir izotiocianatai. Būtent minėtos medžiagos pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir palaikyti organizmo funkcijų pusiausvyrą.
Moringa laikoma vienu maistingiausių augalų ir dažnai minima kaip supermaistas. Ji gali suteikti energijos, tonizuoti, mažinti nuovargį ir prisidėti prie normalios imuninės sistemos veiklos. Dėl didelio mikroelementų kiekio, ypač vertinama esant mitybos nepakankamumui ar padidėjus poreikiui (gyvenant aktyvų gyvenimo būdą ir pan.).
Moringų lapai ar jų ekstraktas taip pat gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, palaikyti normalią medžiagų apykaitą bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją. Tyrimai rodo, kad lapuose esantys junginiai gali slopinti uždegimus ir didinti organizmo atsparumą nelankiems aplinkos veiksniams.
Dėl detoksikuojamųjų savybių moringa gali padėti organizmui pašalinti kenksmingas medžiagas, palaikyti kepenų funkciją ir gerinti virškinimą. Ji taip pat naudinga odai – padeda palaikyti jos būklę ir sulėtinti uždegiminius procesus.
Tradicinėje medicinoje moringa vartojama kaip bendra organizmą stiprinanti priemonė. Ji gali būti vartojama esant nuovargiui, silpnumui, virškinimo sutrikimams ar siekiant palaikyti sveikatą bei gyvybingumą.

18/05/2026

>> 44 [Vaistažolės limfinės sistemos funkcijos palaikymui] II dalis

𝐒𝐞̇𝐣𝐚𝐦𝐨𝐣𝐢 𝐩𝐞𝐭𝐫𝐚𝐳̌𝐨𝐥𝐞̇ (𝐏𝐞𝐭𝐫𝐨𝐬𝐞𝐥𝐢𝐧𝐮𝐦 𝐜𝐫𝐢𝐬𝐩𝐮𝐦) – dvimetis, kartais trumpaamžis daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, kur natūraliai auga upių pakrantėse. Šiuo metu jis plačiai auginamas visoje Europoje. Petražolės yra vieni svarbiausių vaistinių augalų Vokietijoje ir auginamos septyniuose regionuose.
Petražolės buvo žinomos jau senovės Graikijoje ir Romoje, tačiau anuomet labiau vertintos ne kaip prieskoninis augalas, o kaip diuretikas (šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė), virškinimą gerinantis bei menstruacijas skatinantis augalas. Petražolių lapai, sėklos ir šaknys tradiciškai buvo vartojami šlapimo takų sutrikimams lengvinti ir inkstų akmenų susidarymo profilaktikai. Taip pat manyta, kad jos gerina apetitą, skatina kraujotaką virškinimo organuose ir mažina karščiavimą.
Į Didžiąją Britaniją petražolės buvo įvežtos 1548 m. Šis augalas pasižymi gebėjimu neutralizuoti stiprius kvapus, ypač česnako, todėl petražolės dažnai naudojamos kaip garnyras kulinarijoje.
Kaip vaistinė augalinė žaliava gali būti naudojami petražolių lapai (žolė), šaknys ir sėklos. Lapai veikia švelniausiai, o stipriausiu poveikiu pasižymi sėklos. Nustatyta, kad petražolės kaupia flavonoidus, eterinį aliejų, kumarinus, vitaminus A ir C, taip pat geležį, kalį ir kobaltą.
Petražolės yra vertinga priemonė esant šlapimo takų sutrikimams. Jos pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, todėl gali būti tinkamos susilpnėjus inkstų funkcijai, kai stiprūs diuretikai būtų netinkami. Petražolės padeda šalinti susikaupusius skysčius, mažina edemą, t. y. skysčių kaupimąsi tarpląsteliniuose audiniuose, pasireiškiantį matomu patinimu, dažniausiai kojose, čiurnose ar rankose. Taip pat jos gali lengvinti inkstų ir šlapimo pūslės uždegiminius procesus.
Petražolių šaknys, ypač vartojamos kartu su kitais antiseptiniu poveikiu pasižyminčiais augalais, tradiciškai naudojamos šlapimo takų sutrikimams, tokiems kaip lengvas cistitas ar uretritas, lengvinti. Taip pat manyta, kad petražolės gali padėti išvengti inkstų akmenų susidarymo bei skatinti medžiagų apykaitos atliekų pasišalinimą iš organizmo, taip sumažinant raumenų sustingimą ir skausmą.
Petražolės tradiciškai laikomos menstruacijas skatinančiu augalu. Jos gali padėti esant vėluojančioms menstruacijoms, mažinti spazmus ir atpalaiduoti lygiuosius raumenis, ypač gimdos srityje. Petražolės ypač rekomenduotos silpnoms, anemiškoms moterims, kurių menstruacijos retos. Nėštumo metu petražolių medicininėmis dozėmis vartoti nerekomenduojama, nes jos gali stimuliuoti gimdos veiklą.
Petražolės taip pat naudingos virškinamojo trakto funkcijai palaikyti – jos skatina virškinimo sulčių sekreciją, mažina pilvo pūtimą, padeda šalinti dujas ir lengvina spazminius skausmus. Be to, pasižymi lengvu vidurius laisvinančiu poveikiu. Petražolės taip pat gali padėti palaikyti kepenų funkciją ir reguliuoti gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.
Dėl šlapimo išsiskyrimą skatinančio, skysčių kaupimąsi audiniuose mažinančio ir lygiuosius raumenis atpalaiduojančio poveikio petražolės prisideda prie limfos apytakos gerinimo, mažina skysčių užsilaikymą ir padeda organizmui šalinti medžiagų apykaitos produktus. Svarbiausia prisiminti, kad petražolės pasižymi švelniu, tačiau pakankamai veiksmingu poveikiu.

𝐊𝐚𝐫𝐩𝐨𝐭𝐚𝐬𝐢𝐬 𝐛𝐞𝐫𝐳̌𝐚𝐬 (𝐁𝐞𝐭𝐮𝐥𝐚 𝐩𝐞𝐧𝐝𝐮𝐥𝐚) – greitai augantis, svyrančiomis šakelėmis medis. Būtent dėl plonų, nusvirusių šakelių kilo lotyniškas rūšies pavadinimas pendula, reiškiantis „svyrantis“ arba „kabantis“. Ši rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus Pirėnų pusiasalį ir pietinę Balkanų pusiasalio dalį, taip pat Kaukaze bei Vakarų Sibire. Galima sakyti, kad Lietuva yra karpotojo beržo arealo centre.
Beržai vartojami nuo gilios senovės. Viduramžiais beržų lapų sultys buvo naudojamos kaip kraują valanti priemonė, diuretikas, taip pat sergant podagra ar reumatu. Šiuolaikinėje liaudies medicinoje beržų lapai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė sergant šlapimo takų infekcijomis, inkstų akmenlige ar esant reumatiniams sutrikimams.
Kaip vaistinė augalinė žaliava naudojami beržų pumpurai, jauni ir subrendę lapai bei žievė. Plačiau aptarsime dažniausiai vartojamus beržų lapus. Juose kaupiasi 1,5–3,5 % flavonoidų, daugiausia flavonolių glikozidų pavidalu, tokių kaip kvercetino glikozidai (pvz., hiperozidas, rutozidas). Lapuose taip pat yra polimerinių procianidinų ir kitų fenolinių junginių. Kalio ir natrio druskų santykis lapuose yra išskirtinis – apie 200 : 1, t. y. kalio juose yra maždaug 200 kartų daugiau nei natrio. Be to, lapuose aptinkama vitamino C ir karotinoidų.
Flavonoidai bei didelis kalio ir natrio santykis gali būti naudingi esant inkstų veiklos silpnumo požymiams: sumažėjusiam šlapimo išsiskyrimui, skysčių susilaikymui ar patinimams. Beržų lapai skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina uždegiminius procesus ir veikia ne tik inkstus, bet ir visą šlapimo sistemą. Tokiu būdu jie gali padėti sumažinti inkstų ir šlapimo pūslės akmenų susidarymo riziką. Beržų lapai taip pat gali būti vartojami profilaktiškai, siekiant palaikyti šlapimo takų ir prostatos funkciją.
Susilpnėjusi inkstų veikla dažnai pasireiškia kartu su reumatiniais sutrikimais, tokiais kaip raumenų sustingimas ir skausmas, artritas ar kojų mėšlungis. Beržų lapai, skatindami su šlapimu pasišalinti organizmui nereikalingus junginius, gali prisidėti prie medžiagų apykaitos produktų šalinimo iš sąnarių ir raumenų audinių. Lapuose esantys metilsalicilatai taip pat gali padėti slopinti uždegimą ir mažinti skausmą.
Nors mokslinėje literatūroje labai mažai informacijos apie petražolių ir beržų lapų poveikį limfos apytakai, tačiau beržų lapų arbata dėl inkstų veiklos palaikymo prisideda prie limfos apytakos aktyvinimo ir organizmo valymo procesų labai panašiu veikimo principu kaip ir petražolės, bet beržų lapų poveikis skysčių ir limfos apytakai laikomas stipresniu. Vis dėlto daugeliu atvejų, vartojant augalų mišinius, galima pasiekti platesnį ir kompleksiškesnį poveikį organizmui.

20/04/2026

>> 43 [Vaistažolės limfinės sistemos funkcijos palaikymui] I dalis

𝗞𝗶𝗯𝘂𝘀𝗶𝘀 𝗹𝗶𝗽𝗶𝗸𝗮𝘀 (𝐺𝑎𝑙𝑖𝑢𝑚 𝑎𝑝𝑎𝑟𝑖𝑛𝑒) – vienmetis, kartais žiemojantis, žolinis raudinių (Rubiaceae) šeimos augalas, turintis liemeninę, ilgą, ploną, giliai įsišaknijusią šaknį. Liaudiškai dar vadinamas sagučiais, kabučiais, antražole, mentūrėliais, ėdažole.
Kilęs iš Europos, atpažįstamas dėl ilgų, lipnių stiebų ir sėklų, kurios limpa prie rūbų vos prisilietus. Gana dažnas visoje Lietuvoje, ypač šiaurinėje jos dalyje. Auga vidutinio drėgnumo pievose, daržuose, laukuose, patvoriuose. Mėgsta neutralius, maisto medžiagomis, ypač azoto junginiais, turtingus dirvožemius.
Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio gala (pienas), nes žolėje yra fermentų, sutraukiančių pieną. Žolė dažo audinius raudonai. Sėklos kartais vartojamos kaip kavos pakaitalas.
Kaip vaistinė augalinė žaliava vartojama kibiųjų lipikų žolė. Joje esantys flavonoidai, iridoidai, kumarinai ir taninai padeda palaikyti mikrocirkuliaciją, limfinių kapiliarų sienelių stabilumą ir kontroliuoti uždegiminius procesus.
Lipikas laikomas vienu pagrindinių limfinės sistemos augalų. Limfinė sistema yra neatsiejama imuninės sistemos dalis, atsakinga už skysčių balansą. Viena iš jos funkcijų – transportuoti baltuosius kraujo kūnelius (imunines ląsteles) po kūną. Todėl, siekiant palaikyti imuninės sistemos veiklą, svarbu rūpintis ir limfos apytaka.
Limfinės sistemos funkcijų gerinimas padeda pašalinti toksinus ir mažina sąstingį bet kurioje kūno vietoje. Lipikas taip pat stiprina imuninę funkciją, didina atsparumą ligoms. Jis gali tiesiogiai sustiprinti imuninį atsaką, didindamas pagrindinių imuninių ląstelių, įskaitant blužnies ląsteles, gamybą, aktyvindamas natūralių žudikų (NK) aktyvumą ir didindamas citokinų kiekį.
Lipikai gerina limfos cirkuliaciją, padeda organizmui valytis ir stiprina imuninę sistemą, taip pat padeda „valyti“ kraują. Lipikas gali būti skiriamas esant limfos sąstoviui, patinusiems limfmazgiams (limfadenitui), limfedemai, kiaulytei, tonzilitui ar skysčių susilaikymui, kuris dažnai stebimas esant sisteminėms uždegiminėms ligoms.
Kaip diuretikas, lipikas padeda pašalinti audinių skysčiuose esančius toksinus per inkstus. Naudingas metant svorį. Lipikai tradiciškai vartojami kaip arbata pavasariniam organizmo valymui. Derinant su kitomis vaistažolėmis, jie gali būti naudojami inkstų akmenligei, šlapimo takų infekcijoms, cistitui ir dirgliosios šlapimo pūslės sutrikimams gydyti.
Lipikai mažina uždegimą, todėl gali padėti sergant artritu ir podagra. Taip pat skatina imuninės sistemos veiklą ir mažina karščiavimą. Naudingi esant įvairioms odos ligoms, ypač sausos odos būklėms, tokioms kaip psoriazė.

𝗗𝗶𝗱𝘇̌𝗶𝗼𝗷𝗶 𝗱𝗶𝗹𝗴𝗲̇𝗹𝗲̇ (𝑈𝑟𝑡𝑖𝑐𝑎 𝑑𝑖𝑜𝑖𝑐𝑎) yra daugiametis dilgėlinių (Urticaceae) šeimos žolinis augalas, liaudiškai dar vadinama dilge, dilga, dilgyne, piktadilge, notryna, motryna ir kt.
Dilgėlės yra labai paplitusios ir aptinkamos visoje Eurazijos vidutinio klimato zonoje iki Rytų Sibiro. Daugelyje kraštų, pavyzdžiui, Australijoje, yra introdukuotas augalas. Auga kaip piktžolė patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, drėgnesniuose miškuose. Mėgsta derlingus dirvožemius.
Kaip vaistinė augalinė žaliava vartojami didžiųjų dilgėlių lapai. Jie labai maistingi, nes juose gausu vitaminų A ir C bei mineralų, ypač geležies, kalcio, silicio ir kalio. Lapai naudojami jėgoms ir gyvybingumui atkurti po žiemos ar sveikstant po ligos. Dėl gebėjimo papildyti geležies atsargas puikiai tinka anemijai gydyti.
Dilgėlių lapai skatina toksiškų metabolitų pašalinimą iš organizmo ir papildo išeikvotas mineralų atsargas. Limfinę ir imuninę sistemas veikia dėl gebėjimo šalinti toksinus bei slopinti alergines ir uždegimines reakcijas.
Dėl antihistamininių savybių tai puiki priemonė gydant šienligę, rinitą, alergiją naminiams gyvūnams, astmą ir kitas alergines reakcijas. Atsikosėjimą lengvinančios savybės padeda pašalinti gleivių perteklių sergant kosuliu, šienlige, peršalimu, sinusitu ar bronchitu.
Dėl flavonoidų ir didelio kalio kiekio lapai veikia kaip diuretikas ir padeda pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Taip pat tai veiksminga priemonė gydant cistitą ir uretritą. Gali padėti valdyti šlapimo nelaikymą ar spręsti naktinio šlapinimosi problemą.
Detoksikuojančios savybės padeda padidinti tokių toksinų kaip šlapimo rūgštis pašalinimą per inkstus. Dėl gebėjimo slopinti uždegiminių citokinų gamybą, kuri dažnai padidėja sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, dilgėlės mažina su raumenų ir skeleto sistema susijusius skausmus, todėl naudinga vartoti sergant podagra, osteoartritu ar reumatoidiniu artritu.
Dilgėlių lapai yra puiki detoksikuojanti priemonė, didinanti kepenų gebėjimą šalinti toksinus. Todėl juos rekomenduojama vartoti, kai pasireiškia sulėtėjusios kepenų veiklos požymiai, tokie kaip nuovargis, prasta nuotaika, prastas virškinimas ar galvos skausmai.
Dėl lapuose esančių taninų sutraukiančio poveikio jie padeda apsaugoti žarnyno gleivinę nuo sudirginimo ir infekcijos, mažina dujų kaupimąsi bei pilvo pūtimą. Vartojami sergant gastritu, pepsinėmis opomis ar viduriuojant.
Dėl uždegimą slopinančio poveikio puikiai tinka odos ligoms, tokioms kaip egzema, psoriazė, dilgėlinė, spuogai ir kiti odos negalavimai. Poveikis pasireiškia dėl gebėjimo šalinti toksinus per kepen*s ir inkstus.
Toks lipikų ir dilgėlių sinerginis poveikis yra svarbus efektyviai limfos apytakai ir toksinų pašalinimui iš organizmo.

25/03/2026

Vingrūnė (spirulina) – supermaistas, baltymų karalienė

Plokščioji vingrūnė (visiems puikiai žinoma kaip spirulina) (Arthrospira platensis) priklauso senovinei vienaląsčių, melsvai žalių spiralinių dumblių klasei. Įvairiuose Žemės ežeruose ir vandens telkiniuose vis dar egzistuoja mažiausiai trisdešimt penkios vingrūnių (toliau spirulinų) rūšys.
Spirulina – tai gėlame vandenyje augantys, šarminėje aplinkoje gyvenantys mikroskopiniai dumbliai, gyvenantys planetoje nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje. Spirulina sudaro spirališkai susisukusias, spiralines, mikroskopines gijas, kurios yra mažesnės, nei gali aptikti žmogaus akis.
Žalia spirulinos spalva gaunama iš chlorofilo, o mėlyna – iš egzotinio pigmento fikocianino.
Spirulina, viena iš paprasčiausių gyvybės formų, turi nepaprastai ilgą istoriją, padėdama palaikyti ir vystyti mitybos grandinę. Akivaizdu, kad senovės dumbliai ir planktonas iš Žemės ežerų ir vandenynų suteikia pagrindinius maistinių medžiagų ir maisto šaltinius visai gyvybei. Jie yra mitybos grandinės pagrindas ir pradžia. Fotosintezės būdu dumbliai ir planktonas saulės šviesą paverčia grynais baltymais, riebalų rūgštimis, angliavandeniais ir beveik visomis kitomis gyvybei būtinomis maistinėmis medžiagomis.

Kodėl spirulina – supermaistas?
Spirulinoje yra stulbinantis maistinių medžiagų spektras, įskaitant chlorofilą, baltymus, vitaminus, pagrindinius mineralus, mikroelementus, nepakeičiamąsias riebalų rūgštis, nukleino rūgštis (RNR ir DNR), polisacharidus ir platų antioksidantų spektrą. Spirulina yra tokia turtinga maistinėmis medžiagomis, kad kai kurie mano, jog vien tik vartojant spiruliną galima išgyventi gana ilgą laiką. Spirulina:
• Tai dumblių supermaistas, sudarytas iš 60–70 procentų baltymų (didžiausia baltymų koncentracija bet kuriame maisto produkte).
• Tai visavertis baltymų šaltinis. Jame yra visos aštuonios nepakeičiamos aminorūgštys ir iš viso aštuoniolika aminorūgščių.
• Gausu vitaminų: A (beta karoteno), B1, B2, B6, E ir K.
• Yra gausus natūralus chlorofilo, druskų, fitonutrientų ir fermentų šaltinis.
• Sudėtyje yra fikocianino – stipraus sveikatą stiprinančio pigmento, kuris taip pat suteikia spirulinai unikalų mėlyną atspalvį.

Spirulina – baltymų šaltinis
Baltymai naudingi ne tik raumenų ir jėgos auginimui; jie taip pat naudingi ištvermei, normaliam gliukozės kiekiui kraujyje, normaliai smegenų veiklai, neurologinei sveikatai, greitam gijimui, stiprių kaulų formavimui ir beveik visiems kitiems sveiko gyvenimo aspektams.
Spirulina, skirtingai nei gyvūninės kilmės maistas, yra grynas, žalias visaverčių baltymų šaltinis. Ji niekada nėra termiškai apdorota ir niekada nereikia jos termiškai apdoroti. Spirulinos organizmas saulės šviesą paverčia baltymais efektyviau nei bet kuris kitas gyvas organizmas. Perėjimas nuo gyvūninių baltymų prie spirulinos baltymų yra vienas efektyviausių būdų tausoti gamtos išteklius ir gerinti aplinką. Spirulinos baltymai taip pat yra lengviau įsisavinami nei gyvūniniai baltymai, nes juos galima lengvai sumaišyti su vandeniu, gėrimais, kokteiliais ir kokteiliais be koaguliacijos ar kaitinimo. Kiekvienas spirulinos baltymo gramas yra keturis kartus geriau įsisavinamas nei tas pats gramas baltymų jautienoje.

Subalansuotai smegenų veiklai
Plataus spektro baltymų šaltiniai, tokie kaip spirulina, yra žinomi dėl savo svarbos normaliai smegenų veiklos pusiausvyrai palaikyti. Tam tikrų baltymų statybinių blokų, vadinamų aminorūgštimis, trūkumas gali sukelti problemų kaskadą. Pavyzdžiui, aminorūgšties triptofano nebuvimas maiste sukels serotonino trūkumą. Serotoninas yra būtinas geros savijautos jausmui sukurti. Serotoninas taip pat yra „streso gynybos skydas“, padedantis mums susidoroti su sunkumais. Serotonino trūkumas siejamas su depresija, lėtinėmis skrandžio problemomis ir neurologiniais sutrikimais. Jau vien iš šio pavyzdžio galime lengvai suprasti, kokia svarbi yra vos viena aminorūgštis.

Kraujodarai
Spirulina padeda sumažinti anemiją, didina hemoglobino kiekį, gerina kraujo kokybę ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą:
• Spirulinoje yra tiek pat geležies, kiek ir raudonoje mėsoje.
• Spirulinoje yra didelis chlorofilo, žinomo kraujodaros agento, kiekis.
• Spirulinoje gausu ryškiai mėlyno polipeptido, vadinamo fikocianinu. Šis mėlynas pigmentas padeda skatinti daugiau kamieninių ląstelių, randamų kaulų čiulpuose. Kamieninės ląstelės yra pradinės rudimentinės ląstelės, kurios gali išsivystyti į raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius. Kai kurie Kinijos mokslininkai teigia, kad fikocianinas stimuliuoja kraujo susidarymą – procesą, vadinamą hematopoeze.

Antioksidantų šaltinis
Spirulinos antioksidantai turėjo apsaugoti šį dumblį ir jo DNR nuo ultravioletinės spinduliuotės ankstyvaisiais Žemės istorijos laikotarpiais, kai atmosfera buvo daug retesnė nei šiandien, o augalai dažniausiai buvo mėlyni, o ne žali dėl Saulės spinduliuotės spektro skirtumų Kambro geologiniame laikotarpyje. Kai suvartojame spirulinos, jos žali ir mėlyni pigmentai (antioksidantai) tampa prieinami mūsų ląstelėms, todėl mes tampame žymiai labiau apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės.
Laikui bėgant, mūsų DNR pažeidžiami laisvųjų radikalų, susidarančių kaip normalios medžiagų apykaitos šalutinis produktas, ir dėl toksinų bei radiacijos poveikio. Pažeista DNR atveria duris ligoms ir pagreitina senėjimą. Nors mūsų kūnai yra pasirengę nuolat atsinaujinti, juos gali užvaldyti per didelis laisvųjų radikalų kiekis, ypač senstant. Dėl to sveikos ląstelės gali žūti ankščiau, o tai gali prisidėti prie įvairių degeneracinių ligų ir pagreitėjusio mutavusių ląstelių vystymosi, galinčio sukelti vėžį, nebent antioksidantai užkirstų kelią šiam žalingam laisvųjų radikalų poveikiui.
Spirulinoje yra antioksidantų (visi spalvoti pigmentai):
• Beta karotenas (ir kiti karotenoidai): natūralūs riebaluose tirpūs antioksidantai, kurie, kaip žinoma, prailgina gyvenimo trukmę ir stiprina imuninę sistemą.
• Chlorofilas: puikus kraują stiprinantis ir valantis junginys.
• Zeaksantinas: svarbiausias antioksidantas, gerinantis regėjimą.
• Superoksido dismutazė (SOD): tai molekulė, kuri aptinkama beveik kiekvienoje gyvoje ląstelėje, paprastai laikoma vienas iš svarbiausių fermentų ir antioksidantų.
• Fikocianinas: nepaprastas mėlynas pigmentas, žinomas dėl savo gebėjimo skatinti kamieninių ląstelių gamybą.

Imuninės sistemos veiklai
Spirulina padeda padidinti antikūnų ir citokinų, įskaitant interferonus ir interleukinus, gamybą, todėl organizmas gali geriau apsisaugoti nuo invazinių mikroorganizmų ir virusų.
Spirulina pagreitina imuninės sistemos ląstelių gamybą, padėdama padidinti kaulų čiulpų kamieninių ląstelių, B limfocitų, T limfocitų, makrofagų ir priešvėžinių natūralių žudikų (NK) ląstelių gamybą. Mokslininkai pastebėjo, kad spirulina skatina makrofagų kiekio padidėjimą ir jų veiksmingumą naikinant mikroorganizmus net ir nepaisant aplinkos toksinų ir infekcinių medžiagų sukeliamo streso.
Kai naujos imuninės sistemos ląstelės pradeda cirkuliuoti kraujyje, jos pradeda kauptis adenoiduose (tonzilėse), apendikso (kirmėlinės ataugos vietoje) srityje, kaulų čiulpuose, kepenyse, limfmazgiuose, blužnyje ir užkrūčio liaukoje, gerindamos bendrą sveikatą ir imunitetą.
Pagrindinės spirulinos biologškai aktyvios medžiagos, atsakingos už imuninės sistemos stiprinimą, yra šios:
• Beta karotenas – iš augalų ir dumblių gaunamas beta karotenas slopina tam tikrų vėžio ląstelių dauginimąsi gyvūnams ir žmonėms.
• Lipopolisacharidai – sudėtingos cukrų molekulės, kovalentiniu ryšiu prijungusios prie riebalų/aliejaus molekulių.
• Fikocianinas – kamienines ląsteles gaminantis mėlynas antioksidantas.

06/02/2026

>>41 [Vaistažolės imunitetui] Kokie vaistiniai augalai padeda palaikyti imuniteto veiklą?

Imuninė sistema – tai sudėtingas organizmo apsaugos mechanizmas, kuris kasdien padeda atpažinti ir neutralizuoti įvairius išorinius veiksnius. Jos veiklą lemia ne vienas „stebuklingas“ sprendimas, o genetikos ir nuoseklaus gyvenimo būdo sąveika: paveldėti genetiniai veiksniai nulemia imuninės sistemos pagrindą, o subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas padeda šią funkciją palaikyti ir sustiprinti. Kai šios grandys silpnėja, organizmas dažniau „išsibalansuoja“ ir atsparumas sumažėja. Nusilpusį imunitetą gali rodyti dažnos ir ilgai trunkančios infekcijos, nuolatinis nuovargis, lėtas žaizdų gijimas, pasikartojančios odos ar burnos gleivinės problemos, virškinimo sutrikimai bei padidėję limfmazgiai. Šalia gyvenimo būdo korekcijų svarbią vietą užima ir vaistiniai augalai, tradiciškai vartojami normaliai organizmo imuninei sistemos veiklai palaikyti.

Rausvažiedė ežiuolė (𝐄𝐜𝐡𝐢𝐧𝐚𝐜𝐞𝐚 𝐩𝐮𝐫𝐩𝐮𝐫𝐞𝐚) – imuninei sistemai ir kvėpavimo takams

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) yra astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Tai daugiametis vaistinis augalas, stimuliuojantis nespecifinę imuninę sistemą, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis, lengvina peršalimo ligų simptomus, ypatingai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Teigiamą poveikį imunitetui suteikia augale esančių biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip alkamidai, fenilpropanoidai ir polisacharidai, kompleksas. Šis medžiagų kompleksas padeda reguliuoti imuninį atsaką, mažina uždegimus ir veikia citokinų gamybą. Fenilpropanoidai (kavos rūgšties dariniai ir kt.) ir polisacharidai suteikia antibakterinį ir antioksidacinį poveikį. Dėl šių priežasčių ežiuolė tradiciškai vartojama peršalimo sezono laikotarpiu, kai norisi palaikyti organizmo apsaugines funkcijas.

Juoduogis šeivamedis (𝐒𝐚𝐦𝐛𝐮𝐜𝐮𝐬 𝐧𝐢𝐠𝐫𝐚) – antioksidacinei apsaugai

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) yra putininių (Viburnaceae) šeimos atstovas. Kaip vaistinė augalinė žaliava gali būti naudojami tiek šeivamedžių vaisiai, tiek žiedai. Šeivamedžių vaisiuose gausu maistinių medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, riebalų rūgščių, organinių rūgščių, mineralų, vitaminų ir eterinių aliejų, tačiau reikšmingiausi – polifenoliai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Dėl vaisiuose esančių flavonoidų pasižymi antivirusiniu poveikiu. Nustatyta, kad flavonoidai gali jungtis prie viruso išorinių baltymų ir trukdyti patekti į žmogaus ląsteles. Šeivamedžių žiedai tradiciškai vartojami pasireiškus pirmiemsiems peršalimo simptomams – taip palengvinama savijauta, o pakilus temperatūrai ir skatinamas prakaitavimas, kuris be kovos su virusais taip pat padeda organizmui šalinti toksinus. Ne veltui įvairių šalių liaudies medicinos atstovai šeivamedžių žiedus ar vaisius naudojo peršalimo ir gripo sezono laikotarpiu.

Paprastasis erškėtis (𝐑𝐨𝐬𝐚 𝐜𝐚𝐧𝐢𝐧𝐚) – gausus vitaminų ir antioksidantų šaltinis

Paprastasis erškėtis (Rosa canina) – daugiametis erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmas, vienas vertingiausių vaistinių augalų imunitetui palaikyti. Erškėčių vaisiuose (erškėtuogėse) aptinkama daug biologiškai aktyvių medžiagų: organinių rūgščių, pektinų, flavonoidų, taninų, karotenoidų, riebalų rūgščių, vitaminų (ypač vitamino C, taip pat B1, B2, K, PP, E), makro ir mikroelementų. Erškėčių vaisiai taip pat gerai žinomi dėl didelio fenolinių junginių kiekio – šie junginiai vertinami dėl antioksidacinės ląstelių apsaugos. Vitaminas C ir karotenoidai, be antioksidacinės apsaugos, palaiko imuninės sistemos veiklą ir padeda organizmui išlaikyti atsparumą prieš nepalankius aplinkos veiksnius. Dėl tokios kompleksinės sudėties, erškėtuogės dažnai laikomos „polivitamininiais“ vaisiais ir tradiciškai vartojami šaltuoju metu laikotarpiu.

Apelsininiai citrinmedžiai (𝐂𝐢𝐭𝐫𝐮𝐬 𝐬𝐢𝐧𝐞𝐧𝐬𝐢𝐬) – bioflavonoidų šaltinis

Apelsininiai citrinmedžiai (Citrus sinensis) yra rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas, kurio vaisių ekstraktas dažniausiai vertinamas dėl bioflavonoidų ir kitų polifenolinių junginių. Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, pasižymi priešvirusiniu poveikiu, o tai ypač svarbu esant šaltajam metų sezonui. Dėl to citrinmedžių vaisių ekstraktas dažnai kartu su kitais augaliniais antioksidantas įtraukiamas į kompleksinių produktų sudėtį, siekiant sukurti platesnį ir efektyvesnį fiziologinį poveikį.

Raudonoji pušis (𝐏𝐢𝐧𝐮𝐬 𝐦𝐚𝐬𝐬𝐨𝐧𝐢𝐚𝐧𝐚) – polifenolių šaltinis

Raudonųjų pušų (Pinus massoniana), priklausančių pušinių (Pinaceae) šeimai, žievės ekstraktas dažniausiai minimas dėl polifenolinių junginių, ypač proantocianidinų. Šios biologiškai aktyvios medžiagos priskiriamios antioksidantams, todėl pušų ekstraktas fitoterapijoje dažnai taikomas oksidacinio streso moduliavimui ir bendram organizmo apsaugos sistemų stiprinimui. Pušų ekstraktas dažnai naudojamas kaip komponentas sudėtingose produktų formulėse kartu su kitais polifenoliais, siekiant sustiprinti organizmo atsparumą prieš oksidacinę pažaidą sukeliančius veiksnius.

Fitoterapijoje minėti augalai vertinami dėl gebėjimo palaikyti organizmo atsparumą ir bendrą savijautą peršalimo sezono laikotarpiu. Aptarti vaistiniai augalai nėra vaistiniai preparatai. Jei turite sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus, prieš pradėdami vartoti maisto papildus pasitarkite su specialistu.

23/01/2026

Prasideda „Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas“ rinkimai. Kuris augalas, tavo manymu, 2026-aisiais labiausiai prisidės prie stipraus imuniteto? Kviečiame balsuoti.

📅 Balsavimas vyksta iki vasario 10 d.
📍 Rezultatai – vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
🌿 Rinkimai skirti profesoriaus Kazimiero Grybausko 140-osioms gimimo metinėms.

👉 Balsuoti čia:
https://www.manoapklausa.lt/tk/1910964411/

Mums reikia jūsų balso!
Kurio augalo dėka imunitetas 2026-aisiais žaliuos kaip niekad?
Metas nuspręsti!
Prasideda „Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas“ rinkimai, o mes kviečiame kiekvieną žolelių, gamtos ir sveikatos bičiulį prisidėti – balsuoti ir išrinkti metų favoritą.

📅 Balsavimas vyksta iki vasario 10 d.
📍 Rezultatai – vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
🌿 Rinkimai dedikuoti profesoriaus Kazimiero Grybausko 140-osioms gimimo metinėms.

👉 Spauskite, balsuokite ir kartu išrinkime 2026 metų Vaistinį augalą:
https://www.manoapklausa.lt/tk/1910964411/