16/10/2026
🚗 𝐊𝐞𝐥𝐢𝐚𝐮𝐣𝐚𝐦𝐞 𝐩𝐨 𝐕𝐢𝐥𝐤𝐚𝐯𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐨 𝐫𝐚𝐣𝐨𝐧𝐨 𝐬𝐞𝐧𝐢𝐮̄𝐧𝐢𝐣𝐚𝐬: 𝐏𝐢𝐥𝐯𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐚𝐢
Pilviškiai – miestelis, kurio svečius iš trijų pusių pasitinka šv. Jono Nepomuko skulptūros. Neatsitiktinai šis tiltų globėjas, tikima, saugantis nuo nelaimių vandenyje, tapo ir Pilviškių simboliu, įamžintu miestelio herbe. Šešupės ir Pilvės santakoje įsikūręs miestelis turi savitą istoriją, o jo apylinkėse galima atrasti ne vieną įdomią ir lankytiną vietą.
📍𝗩𝗶𝗲𝘁𝗮
Pilviškių seniūnija įsikūrusi šiaurės rytinėje Vilkaviškio rajono dalyje ir užima 15 900 ha teritoriją. Ji ribojasi su Šakių, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėmis bei Klausučių, Gižų, Keturvalakių ir Šeimenos seniūnijomis.
👤𝗚𝘆𝘃𝗲𝗻𝘁𝗼𝗷𝗮𝗶
2026 m. sausio 1 d. duomenimis, Pilviškių seniūnijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3 807 gyventojai.
🏡 𝗞𝗮̨ 𝗽𝗮𝗺𝗮𝘁𝘆𝘁𝗶 𝗣𝗶𝗹𝘃𝗶𝘀̌𝗸𝗶𝘂̨ 𝘀𝗲𝗻𝗶𝘂̄𝗻𝗶𝗷𝗼𝗷𝗲?
• Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – medinė bažnyčia, garsėjanti senaisiais meno kūriniais ir tikinčiųjų stebuklinga laikoma Dievo Motinos skulptūra.
• Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia – vienas ryškiausių miestelio architektūros akcentų. Dabartinė mūrinė bažnyčia pašventinta 1997 m., o parapijos istorija siekia XVII amžių.
• Rašytojo Vinco Pietario gimtinė – pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus gimtinę menanti vieta, kurioje rašytojo atminimą įamžina paminklas.
• Mažučių šaltinėlis ir koplytėlė – netoli Alksnėnų esanti piligrimų lankoma vieta. Šaltinėlio vandeniui nuo seno priskiriamos gydomosios galios.
👥 𝗦𝗲𝗻𝗶𝘂̄𝗻𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗸𝗼𝗺𝗮𝗻𝗱𝗮
Seniūnė Loreta Bieliukienė
Seniūnės pavaduotoja Ineta Šukienė
Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Sandra Laužaitienė
Socialinio darbo organizatorė Silvija Dunaitienė
Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Skaidrutė Vidūnienė
🗣️ Pilviškių seniūnė Loreta Bieliukienė: „𝑷𝒊𝒍𝒗𝒊𝒔̌𝒌𝒊𝒖𝒔 𝒎𝒂𝒕𝒂𝒖 𝒌𝒂𝒊𝒑 𝒂𝒖𝒈𝒂𝒏𝒕𝒊̨, 𝒃𝒆𝒔𝒊𝒗𝒚𝒔𝒕𝒂𝒏𝒕𝒊̨ 𝒌𝒓𝒂𝒔̌𝒕𝒂̨, 𝒕𝒖𝒓𝒊𝒏𝒕𝒊̨ 𝒅𝒂𝒖𝒈 𝒈𝒂𝒍𝒊𝒎𝒚𝒃𝒊𝒖̨.“
𝐊𝐚𝐢𝐩 𝐭𝐫𝐮𝐦𝐩𝐚𝐢 𝐚𝐩𝐢𝐛𝐮̄𝐝𝐢𝐧𝐭𝐮𝐦𝐞̇𝐭𝐞 𝐏𝐢𝐥𝐯𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐮̨ 𝐬𝐞𝐧𝐢𝐮̄𝐧𝐢𝐣𝐚̨? 𝐊𝐮𝐨 𝐣𝐢 𝐢𝐬̌𝐬𝐢𝐬𝐤𝐢𝐫𝐢𝐚 𝐢𝐬̌ 𝐤𝐢𝐭𝐮̨ 𝐕𝐢𝐥𝐤𝐚𝐯𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐨 𝐫𝐚𝐣𝐨𝐧𝐨 𝐬𝐞𝐧𝐢𝐮̄𝐧𝐢𝐣𝐮̨?
Pilviškių seniūnija išsiskiria savo didele teritorija, stipriais ūkininkais ir darbščiais, kūrybingais žmonėmis. Pats Pilviškių miestelis įsikūręs dviejų upių – Šešupės ir Pilvės – santakoje. Per savo istoriją jis patyrė daug sudėtingų laikotarpių, buvo smarkiai niokojamas, todėl iki šių dienų išliko nedaug istorinio paveldo.
Dar vienas mūsų krašto išskirtinumas – per Pilviškius einantis geležinkelis, kuris turėjo didelę reikšmę miestelio augimui ir ekonominei plėtrai. Jis svarbus ir šiandien – šalia geležinkelio kuriasi įmonės, atsiranda naujų galimybių. Manau, kad Pilviškių seniūnija turi daug potencialo, o didžiausia jos stiprybė yra čia gyvenantys žmonės.
𝐒𝐮 𝐤𝐨𝐤𝐢𝐚𝐢𝐬 𝐤𝐥𝐚𝐮𝐬𝐢𝐦𝐚𝐢𝐬 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐭𝐨𝐣𝐚𝐢 𝐝𝐚𝐳̌𝐧𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚𝐢 𝐤𝐫𝐞𝐢𝐩𝐢𝐚𝐬𝐢 𝐢̨ 𝐬𝐞𝐧𝐢𝐮̄𝐧𝐢𝐣𝐚̨? 𝐊𝐨𝐤𝐢𝐨𝐬 𝐩𝐚𝐠𝐚𝐥𝐛𝐨𝐬 𝐢𝐞𝐬̌𝐤𝐨?
Gyventojai kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais – nuo problemų dėl šunų ar kačių iki kelių priežiūros. Pasitaiko ir kaimynų nesutarimų, šeimos problemų, įvairių socialinių klausimų. Žinoma, kaip ir daugelyje Lietuvos vietovių, viena aktualiausių problemų išlieka kelių būklė.
Pastaruoju metu sulaukiame ypač daug kreipimųsi dėl medžių, nes praūžusi audra paliko nemažai nuostolių. Ypač stipriai nukentėjo Bebrininkų kaimas, todėl gyventojams kyla daug klausimų dėl pavojų keliančių medžių ir jų tvarkymo.
Kasdien tenka spręsti ir kitus klausimus – dėl pralaidų, socialinės pagalbos ar įvairių ūkinių problemų. Stengiamės gyventojams padėti patys, o kai klausimas nepriklauso mūsų kompetencijai, nukreipiame juos į atsakingus specialistus ar institucijas.
𝐒𝐞𝐧𝐢𝐮̄𝐧𝐞̇𝐬 𝐩𝐚𝐫𝐞𝐢𝐠𝐚𝐬 𝐞𝐢𝐧𝐚𝐭𝐞 𝐝𝐚𝐫 𝐯𝐢𝐬𝐚𝐢 𝐧𝐞𝐬𝐞𝐧𝐢𝐚𝐢. 𝐊𝐨𝐤𝐢𝐞 𝐛𝐮𝐯𝐨 𝐩𝐢𝐫𝐦𝐢𝐞𝐣𝐢 𝐝𝐚𝐫𝐛𝐨 𝐦𝐞̇𝐧𝐞𝐬𝐢𝐚𝐢? 𝐊𝐚𝐬 𝐩𝐞𝐫 𝐬̌𝐢̨ 𝐥𝐚𝐢𝐤𝐚̨ 𝐥𝐚𝐛𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚𝐢 𝐢̨𝐬𝐢𝐦𝐢𝐧𝐞̇ 𝐚𝐫 𝐧𝐮𝐬𝐭𝐞𝐛𝐢𝐧𝐨?
Kaip sakoma, davė ir dribtelėjo! (šypsosi) Seniūnės pareigas pradėjau eiti sausio pradžioje ir iš karto teko susidurti su nemažais iššūkiais. Pirmiausia užklupo itin šalta ir sudėtinga žiema, kokios, galima sakyti, nebuvome matę jau porą dešimtmečių. Gyventojai nuolat skambino, rašė, kreipėsi dėl slidžių kelių ir gatvių. Nebuvo nei vakarų, nei savaitgalių be gyventojų pranešimų. Stengėmės kuo operatyviau reaguoti, barstėme kelius, tvarkėme problemiškas vietas. Laimei, skaudžių nelaimių pavyko išvengti.
Po žiemos atėjo lietingas pavasaris, kuris taip pat pridarė rūpesčių. Dėl drėgmės ir prastos kelių būklės teko spręsti nemažai problemų. O rugpjūčio pabaigoje praūžusi stipri audra vėl pareikalavo daug pastangų. Stoties gatvėje buvo išvartyti medžiai, o įvairiose seniūnijos vietose gyventojai liko be elektros, kai kur sutriko ir vandens tiekimas.
Taigi pirmieji darbo mėnesiai buvo tikrai intensyvūs, kupini netikėtų situacijų ir išbandymų. Džiaugiuosi, kad su visais šiais iššūkiais pavyko susitvarkyti ir dabar situacija jau gerokai ramesnė.
𝐊𝐨𝐤𝐢𝐮𝐬 𝐬𝐯𝐚𝐫𝐛𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐮𝐬 𝐝𝐚𝐫𝐛𝐮𝐬 𝐢𝐫 𝐭𝐢𝐤𝐬𝐥𝐮𝐬 𝐬𝐚𝐮 𝐤𝐞𝐥𝐢𝐚𝐭𝐞 𝐏𝐢𝐥𝐯𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐮̨ 𝐬𝐞𝐧𝐢𝐮̄𝐧𝐢𝐣𝐨𝐣𝐞? 𝐊𝐚̨ 𝐧𝐨𝐫𝐞̇𝐭𝐮𝐦𝐞̇𝐭𝐞 𝐢̨𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐝𝐢𝐧𝐭𝐢 𝐚𝐫𝐭𝐢𝐦𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐮 𝐦𝐞𝐭𝐮?
Pilviškius matau kaip augantį, besivystantį kraštą, galintį kurti vis didesnę pridėtinę vertę visam Vilkaviškio rajonui. Norisi daugiau dėmesio skirti aplinkos gražinimui, apželdinimui, kad miestelis būtų jaukus, patrauklus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Jau dabar į Pilviškius atvyksta jaunavedžiai fotografuotis, tad norėtųsi tokių gražių, žmones traukiančių vietų sukurti dar daugiau.
Taip pat matau galimybių plėtoti turizmą ir labiau atskleisti Pilviškių istoriją. Istoriškai tai buvo turtingas, svarbus kraštas, todėl norėtųsi, kad jo praeitis būtų geriau pažįstama ir patiems gyventojams, ir atvykstantiems žmonėms. Tikiuosi, kad pamažu pavyks įgyvendinti šias idėjas ir kurti gražesnį, patrauklesnį Pilviškių krašto veidą.
