10/07/2026
„Švilpimams
Žolės
Vandeniui
Kuris teka
Mano ausyse
Į tylą“ Gilė Neskubà, 2026
Ar atsimeni save žaidžiant vaikystėje, erdves mistifikuojant ir stebuklinant, galvojant apie save kaip naują personažą, kuri ir kuris veikia kitoje erdvėje pagal tavo sugalvotus dėsnius?
Pamenu, kai augdamas kaime braižiau vietų žemėlapius, juose pažymėdamas legendą, kaip vandeniu iš vietos į vietą kursuodavo laivai, užkariaudami kitas teritorijas ar sudarydami su jomis sąjungas.
Kiekviena erdvė mumyse palieka savo žemėlapį - vaizdinį, garsinį, taktilinį - gyvenantį mumyse prisiminimą. Šis visada naratyvus ir išskirtinis, niekada vienodai neatsiveriantis kiekvienai ir kiekvienam, paliekantis vis kitokį pėdsaką.
Šiame garsiniame žemėlapyje nubrėžiau man į galvą įsispitusias erdves, daiktus, patirtis. Bandydamas įsivaizduoti šiuos garsus iš naujo, jos susivijo į muzikinį garsovaizdį. Ubiškė tapo ir gimtojo kaimo, ir vaikystės prisiminimu. Man šis prisiminimas ir racionalus, ir stebuklinis, nes garsai kaip patys tokie nepriklauso nei vienai iš šių pozicijų, jie nuolat svyruoja abejose, juos galima suporuoti ir su racionaliais, ir su mistiniais vaizdiniais.
*
“For the whistles
Of grass
For the water
Who flows
In my ears
Into silence” by Gilė Neskubà, 2026
Do you remember yourself playing as a child, mystifying and enchanting spaces, imagining yourself as a new character, one who exists and acts in another world, governed by rules of your own making?
I remember growing up in the countryside, drawing maps of places, marking legends where ships would travel from one location to another, conquering territories or forming alliances with them.
Every space leaves its own map within us – visual, sonic, tactile – a memory that lives on inside. It is always narrative and singular, never unfolding in the same way for everyone, always leaving a different trace.
In this sonic map, I traced the spaces, objects, and experiences that have lodged themselves in my mind. As I tried to reimagine these sounds, they intertwined into a musical soundscape. Ubiškė became both a memory of my home village and of childhood itself. For me, this memory is both rational and magical, because sound, in itself, belongs to neither of these positions – it constantly oscillates between them, capable of pairing with both rational and mystical imaginaries.
*
Photos/nuotraukos: Mohammed Ellyas Lehry.
Curators/kuratoriai: Ana Lipps, Irina Komissarova.
PR: Aistė Marija Stankevičiūtė.
SMM, visuals: Eglė Pundzevičiūtė.
Funded by/rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė.
