Svirkų centras

02/10/2026

KOL DAR NORISI PASAKYTI – „SUSITIKIM“...
Kuo daugiau metų lieka už nugaros, tuo geriau supranti, kad gyvenimas matuojamas visai ne metais. Jis matuojamas žmonėmis, kuriuos sutikome. Pokalbiais, kurių nenorėjome baigti. Keliais, kuriais dar norisi važiuoti. Dainomis, kurias prisimename nuo pirmųjų žodžių. Ir tais paprastais, bet labai brangiais sakiniais: „Užsuk. Lauksiu. Susitikim.“
Gal todėl toks taiklus pasirodė LPS „Bočiai“ Švenčionių bendrijos vakaronės, skirtos Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, pavadinimas – „Susitikim“. Bendrijos pirmininkės Alfredos Grigienės kvietimu šį vakarą tarp svečių buvome ir mes – „Girdėnų ūlyčios“ teatro trupės kolektyvas.
Ir buvo gera. Buvo paprastai, žmogiškai gera. Nuo šilto sutikimo, nuo šeimininkų vaišingumo, nuo muzikos, nuo juoko, nuo žmonių, kurie atėjo ne pasižiūrėti vieni į kitus, o pabūti vieni su kitais.
Skambėjo Švenčionių kultūros centro liaudies muzikos kapelos „Kaimynai“, vadovaujamos Rimanto Ankėno, muzika, savo dainomis, šokiais, pasakojimais džiugino LPS „Bočiai“ Švenčionių bendrijos folkloro ansamblis „Kuntaplis“, vadovaujamas Arvydo Čereškevičiaus. Buvo gražių pasirodymų, vaišių, šypsenų ir pokalbių.
Tačiau vakaro pabaigoje atmintyje lieka žmonės. Žmonės, kurių plaukuose jau sidabras, bet akyse – vis dar smalsumas. Kurie moka prisiminti vakar, bet gyvena šiandien. Kurie vis dar nori dainuoti, vaidinti, šokti, juokauti, keliauti, susitikti ir planuoti rytojų. Ir tada supranti, kokia netiksli kartais būna mūsų kalba. Sakome – pagyvenęs žmogus, tarsi didžioji gyvenimo dalis jau būtų kažkur anapus. O juk prieš akis dar gali būti tiek daug: dar viena daina, dar viena kelionė, dar vienas pavasaris, dar vienas žmogus, kurio iki šiol nebuvai sutikęs.
Sveikindami visus Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga „Girdėnų ūlyčios“ vardu linkėjome džiaugtis gyvenimo branda, kiekviena naujai išauštančia diena ir kiekvienu žmogumi, esančiu šalia, nes, matyt, tik bėgant metams iki galo suprantame, kokia didelė dovana yra ne daiktai ir ne skaičiai. Dovana yra žmogus, kuris tavęs laukia. Žmogus, kuriam gali paskambinti. Žmogus, kuris prisimena tavo istorijas, nors kai kurias girdėjo jau ne kartą. Ir žmogus, su kuriuo gali susėsti prie vieno stalo ir nė nepastebėti, kaip prabėgo vakaras.
Buvo gera susitikti ir mūsų bičiulius – folkloro ansamblį „Kuntaplis“. Linkėjome jiems daug gražių pasirodymų, neišdainuotų dainų ir žmonių, kuriems tos dainos bus reikalingos. O atsisveikindami nepadėjome taško – pakvietėme juos atvykti į Svirkus, į mūsų rudens šventę, nes geri susitikimai neturėtų baigtis žodžiu „sudie“. Jiems daug labiau tinka – „iki kito karto“.
Ačiū Alfredai Grigienei, visiems šio vakaro šeimininkams ir atlikėjams už svetingumą, šilumą ir už vakarą, po kurio parsivežėme daugiau, nei atsivežėme.
Gyvenimo ruduo nėra apie krentančius lapus. Jis apie tai, kad jau moki pastebėti jų spalvas. Moki neskubėti pro žmogų. Moki branginti bendrą stalą, dainą, prisiminimą, rankos paspaudimą. Moki suprasti, kad ne kiekvienas „kada nors“ išaušta, todėl žmonėms, kuriuos norime matyti, verta paskambinti šiandien.
Ir kol mūsų gyvenime yra žmogus, kuriam nuoširdžiai norisi pasakyti „susitikim“, tol joks metų skaičius nepasako, kiek mumyse yra gyvenimo.
Tad susitikime. Ne kada nors. Kol turime vieni kitus.
Virginija Sinkevičienė
Teatro trupės „Girdėnų ūlyčia“ vadovė
Svirkų kaimo bendruomenės „Svirkų centras“ pirmininkė

01/10/2026

29/09/2026

AUTOBUSŲ STOTELĖ – NE SĄVARTYNAS IR NE VIEŠASIS TUALETAS!
🍂 Dienos trumpėja, oras vėsta, o rudeniškas lietus ir žvarbus vėjas vis dažniau primena, kokia svarbi yra paprasta autobusų stotelė. Vienam tai vieta, kur kasryt laukiama autobuso į darbą, kitam – kelionės į mokyklą pradžia, o vyresnio amžiaus žmogui – galimybė pasislėpti nuo lietaus belaukiant autobuso į miestą.
Tačiau ar vis dar galime autobusų stoteles vadinti užuovėja, kai į kai kurias jų baisu net įkelti koją?
Buitinių atliekų maišai, šiukšlės, žmogaus išmatos ir toks dvokas, kad užuot pasislėpus nuo lietaus, tenka stovėti lauke. Tai ne išgalvotas pasakojimas, o apgailėtina tikrovė, su kuria susiduriame savo seniūnijoje.
Ir čia norisi paklausti: kaip toli turime nueiti, kad nustotume gerbti ne tik viešąją erdvę, bet ir vieni kitus?
Ar žmogus, atvežantis į autobusų stotelę savo buitines atliekas, pagalvoja apie vaiką, kuris kitą rytą čia lauks mokyklinio autobuso? Ar tas, kuris stotelę paverčia viešuoju tualetu, susimąsto apie senolį, kuriam galbūt teks joje praleisti pusvalandį, slepiantis nuo šalto lietaus?
Autobusų stotelės yra skirtos VISIEMS. Jos nėra nei atliekų surinkimo aikštelės, nei vietos gamtiniams reikalams atlikti. Tai viešosios erdvės, kurių švara ir tvarka priklauso nuo kiekvieno mūsų elgesio.
Todėl kreipiamės ne tik prašydami, bet ir reikalaudami atsakingo elgesio. Neterškite autobusų stotelių, nepalikite jose buitinių atliekų, o pastebėję tokius veiksmus – nelikite abejingi. Viešųjų vietų teršimas nėra vien nepagarbos aplinkiniams išraiška. Už viešosios tvarkos pažeidimus gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė.
Artėja šalti ir darganoti orai. Pasistenkime, kad žmogui, laukiančiam autobuso, nereikėtų rinktis, kas blogiau – merkti lietuje ar stovėti išmatomis ir šiukšlėmis užterštoje stotelėje.
Juk tikrasis mūsų kultūros matas – ne tai, kaip tvarkomės savo namuose, o tai, kaip elgiamės ten, kur po mūsų ateis kitas žmogus.

24/09/2026

Kai nauja erdvė prisipildo juoko, ji tampa sava 💚
Yra renginių, kuriuos suplanuoji iki smulkmenų. Ir yra tokių, kuriems savąjį scenarijų parašo pats gyvenimas. Mūsų popietei jį šiek tiek pakoregavo lietus – ir, pasirodo, visai neblogai.
Rugsėjo 23-iąją prie Svirkų bendruomenės namų rinkomės į aktyvaus laisvalaikio popietę „Išbandyk naujas erdves“. Rinkomės ne vien pristatyti naujos laipiojimo sienelės ar pažymėti dar vieno įgyvendinto projekto pabaigos. Norėjosi pirmiausia pamatyti, ar vieta, kurią tiek laiko kūrėme mintyse, dokumentuose ir savo rankomis, iš tiesų taps gyva.
Atsakymo ilgai laukti nereikėjo.
Kol suaugusieji dar sveikinosi, kalbėjosi ir dairėsi į vis labiau niaukstantį dangų, vaikai jau žinojo, ką reikia daryti. Nauja laipiojimo sienelė buvo skirta ne apžiūrėti. Ji buvo skirta lipti. Ir netrukus paaiškėjo dar vienas labai svarbus dalykas – lietus vaikams nėra rimta priežastis atidėti nuotykį kitai dienai. Būtent dėl to ir buvo verta visa tai daryti.
Projektas „Aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros gerinimas Svirkų bendruomenėje“ gimė iš paprasto pastebėjimo: Svirkose paaugę vaikai ir jaunimas turėjo gerokai mažiau galimybių aktyviai leisti laiką. Todėl sumanyta esamą erdvę papildyti naujais elementais ir susieti ją su lauko treniruokliais. Tačiau nuo pat pradžių projekte buvo dar viena svarbi mintis – ne tik pastatyti, bet kurti kartu, į darbus įtraukiant pačius bendruomenės žmones. Ir galbūt todėl tą popietę naujoji erdvė neatrodė svetima ar „kažkieno įrengta“. Ji jau buvo mūsų.
Apie nueitą kelią susirinkusiesiems pasakojo Svirkų kaimo bendruomenės „Svirkų centras“ pirmininkė Virginija Sinkevičienė. Tačiau kalbant apie projektą norėjosi minėti ne tik tai, kas nupirkta ir padaryta. Už kiekvieno darbo buvo žmonės – kas padėjo, kas patarė, kas vežė, montavo, tvarkė, ruošė, palaikė tada, kai dar buvo tik sumanymas.
Todėl ypatinga padėka tądien skambėjo Svirkų seniūnijos seniūnui Genadijui Stankevičiui ir seniūnijos darbuotojams. Ne vien už pagalbą atliekant darbus, bet ir už gražų bendradarbiavimą, kai nereikia ilgai aiškinti, kodėl bendruomenei kažko reikia – užtenka kartu ieškoti, kaip tai padaryti.
Naujai įrengtą erdvę palaimino Adutiškio parapijos klebonas Antanas Domeikis. Tarp vaikų šurmulio, lietaus lašų ir susirinkusių žmonių ši akimirka buvo labai prasminga. Palaiminta ne tik nauja konstrukcija – palaiminta vieta, kurioje nuo šiol bus susitikimų, vaikų varžymosi, draugysčių, galbūt nubalnotų kelių, mažų pergalių ir daugybė paprastų kasdienybės akimirkų.
Netikėtai pasirodžius klounui prasidėjo tikros linksmybės, juokas, žaidimai, išdaigos, bėgiojimas... Lietus tuo metu galėjo lyti kiek panorėjęs – dėmesio jam beveik nebeliko. Kai dangus galutinai nusprendė parodyti, kad rugsėjis vis dėlto yra rugsėjis, persikėlėme į bendruomenės namus. Ir čia nutiko tai, ko neįrašysi į jokią projekto paraišką. Žmonės tiesiog buvo kartu. Vaikai susėdo prie stalo žaidimų, vienur kilo azartiškos varžybos, kitur netilo pokalbiai ir juokas. Bendruomenės moterų išvirtas karštas troškinys keliavo į lėkštes, ant stalų netrūko jų pačių paruoštų užkandžių. Niekas neskubėjo žvilgčioti į laikrodį. Atrodė, kad lietus, privertęs visus susispausti po vienu stogu, padarė šventei net savotišką paslaugą – buvome arčiau vieni kitų.
Projektui „Aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros gerinimas Svirkų bendruomenėje“ skirta 2 999,59 Eur valstybės biudžeto lėšų. Jis įgyvendintas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Už galimybę sumanymą paversti tikrove – nuoširdžiai dėkojame Ministerijai skyrusiai finansavimą.
Norisi dėkoti ir kiekvienam žmogui. Ačiū seniūnui Genadijui Stankevičiui ir Svirkų seniūnijos darbuotojams už pagalbą ir partnerystę. Ačiū klebonui Antanui Domeikiui už palaiminimą ir buvimą kartu. Ačiū bendruomenės moterims, kurių rūpestis tą dieną kvepėjo karštu troškiniu ir namuose gamintomis vaišėmis. Ačiū VDC „Šaltinėlis“ užimtumo specialistei Jurgitai Mamiūnienei, palaikiusiai idėją ir prisidėjusiai prie jos įgyvendinimo. Ačiū visiems, kurie prisidėjo savo darbu, laiku, rankomis, patarimu ar tiesiog pasakė: darom. Ačiū svečiams ir gyventojams, kurių susirinko tiek daug, kad dar kartą pajutome, kiek gyvybės turi mūsų bendruomenė. Ir, žinoma, ačiū vaikams. Jie naujai vietai suteikė gyvenimą.
Kai popietei baigiantis žiūrėjome į paraudusius nuo bėgiojimo vaikų skruostus, prie stalų besišnekučiuojančius žmones ir vis dar nenorinčius skirstytis svečius, tapo aišku: šį kartą pastatėme kai ką daugiau nei laipiojimo sienelę. Pastatėme dar vieną priežastį išeiti iš namų. Susitikti. Užsibūti. Ir kitą kartą vėl sugrįžti.
O lietus? Tegul lyja. Svirkose, pasirodo, ir per lietų mokame švęsti. 💚

23/09/2026

Jau šiandien 15.30 val. laukiame visų atvykstant į popietę " Išbandyk naujas erdves"!

21/09/2026

🏀 KREPŠINIO AIKŠTELĖ – KREPŠINIUI, NE AUTOMOBILIAMS

Kartais vienas, atrodytų, nedidelis sprendimas gali tapti kliūtimi daugeliui.

Krepšinio aikštelėje paliktas automobilis. Galbūt jo savininkui tai pasirodė patogi vieta trumpam sustoti ar palikti transporto priemonę, tačiau taip aikštelė tampa neprieinama tiems, kam ji ir buvo įrengta – vaikams, jaunimui ir visiems norintiems sportuoti.

Prašome automobilius statyti tik tam skirtose vietose ir neužimti sporto aikštelių, žaliųjų zonų, pėsčiųjų takų ar kitų viešųjų erdvių.

Vieša erdvė reiškia, kad ja turime teisę naudotis visi. Todėl prieš palikdami automobilį ar kitaip užimdami bendrą teritoriją pagalvokime ne tik apie savo patogumą, bet ir apie kitą žmogų.

Mūsų sprendimai neturėtų apriboti kitų žmonių galimybių.

🏀 Tegul krepšinio aikštelėje būna girdimas kamuolio atšokimas, vaikų juokas ir žaidimo šurmulys – ne užvedamų automobilių varikliai.

Dėkojame už supratingumą, pagarbą vieni kitiems ir mūsų visų viešosioms erdvėms

19/09/2026