Čiobiškio dvaras
Klasicizmo ir kultūros paveldo dvaras miškų ir upių slėnyje, atviras jūsų nepamirštamoms progoms, dalykiniams ir kultūriniams renginiams bei poilsiui ar pažintiniam apsilankymui. Čiobiškio dvaro sodyba yra Čiobiškio kaimo pietinėje dalyje, šalia Neries ir Musės upių santakos.
Čiobiškio vardas pirmą kartą paminėtas 1529 m. XVIII amžiuje dvarą valdė Švikovskiai (Szwykowscy, kitur l
ietuviškai vadinami Švikauskiais, Šveikauskais). pradžios Čiobiškio dvaras priklausė Pilsudskiams. Iki šių dienų išlikusi klasicizmo stiliaus dvaro sodyba susiformavo XVIII a. pradžioje. Lietuvos architektūros istorijoje (t. 2) rašoma, jog XIX a. pradžioje, valdant Pilsudskiui, pradėti statydinti mūriniai pastatai. Manoma, kad Čiobiškio rūmų autorius – lietuvių klasicizmo pradininkas Laurynas Stuoka Gucevičius. Tai vienaukštis su portiku klasicistinis pastatas. Dvaro sodybos statiniai išdėstyti taip, kad susidaro pailgas vidinis kiemas. Šalimais dvaro rūmų pastatyta mokykla/ bendrabutis tarpukaryje. Šalia jo - kumetynas, to pačio laikmečio statybos kaip ir dvaro rūmai. Priešais jį arklidė/ vežiminė. Dar yra išlikusi akmens mūro ledainė. Iš dvaro sodybos teritorijos matosi netoliese pastatytos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Čiobiškio dvare buvo koplyčia. Dvarininkai Šveikauskiai buvo pastatę bažnyčią kitoje vietoje. 1717 m. ji buvo Musninkų filija. 1782 m. įkurta parapija. pabaigoje bažnyčia sudegė. Šveikauskiai, 1794 m. parduodami dvarą Pilsudskiams, įpareigojo juos pastatyti naują bažnyčią. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1810–1816 m. (manoma, kad ją taip pat projektavo Laurynas Stuoka Gucevičius, tačiau jo autorystė dokumentiškai nepatvirtinta). Bažnyčioje yra fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas. Konstantinas Tiškevičius, 1857 metais atlikęs žymiąją ekspediciją Neries upe nuo ištakų iki žiočių, savo knygoje „Neris ir jos krantai“ rašo: „Čiobiškis yra žemvaldžio Pilsudskio dvarelis. [...] Neries krante senų medžių ir sodų žalumoje baltavo jo mūro rūmai, švytėjo ilgais šiltnamiais palei Neries krantą. Prie rūmų bolavo ir grakšti bažnytėlė, nors nedidelė, ką tik baigta statyti. Gyvenamieji rūmai yra vieni iš tų retų ir puikių trobesių, kurių taip maža beaptinkame mūsų šalyje. Nė neklausk, pagal kieno planą jie statyti. Drąsios jų proporcijos ir dailūs kontūrai rodo Gucevičiaus architektūros meną.”
Tarpukariu nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei atitekusiame dvare įsteigta vaikų prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo ten įsikūrė mokykla-internatas, todėl dvaro sodybos teritorijoje taip pat matomi ir dvaro ansambliui nebūdingi pastatai (mokykla 1956 m., bendrabutis/mokykla 1940 m., ūkiniai statiniai). Nuo šių metų dvaras turi naujus savininkus, kurie siekia atkurti visos sodybos grožį. Dvaro sodybos ansambliui priklausantys pastatai ruošiami tvarkybos darbams. Kol dar nėra prasidėję rekonstrukcijos darbai, tvarkoma dvaro aplinka.
