Visuomenės sveikatinimas Širvintose

08/06/2026

📍Širvintų pradinėje mokykloje vyko edukacija vaikams, kurios metu gaminome muilą🫧🧼. Mokiniai susipažino su muilo gamybos procesu, rinkosi spalvas, kvapus bei dekoracijas ir kūrybiškai kūrė savo unikalius darbelius 🫧🫧🫧

01/06/2026

💡 Šiandien Kaišiadorių VSB, Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje surengė bazinius savižudybių prevencijos mokymus.

Šių mokymų tikslas – suteikti žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti emocinę krizę išgyvenančius žmones, tinkamai reaguoti į galimus savižudybės rizikos ženklus bei nukreipti pagalbos.

Mokyklos bendruomenėje tokie mokymai yra ypač svarbūs. Jaunuoliai dažnai pirmieji pastebi bendraamžių emocinius sunkumus, todėl gebėjimas atpažinti pavojaus signalus ir žinojimas, kaip elgtis sudėtingoje situacijoje, gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus gerovei ir saugumui.

Mokymų metu dalyviai buvo skatinami atviriau kalbėti apie emocinę sveikatą ir suprasti pagalbos kreipimosi svarbą. Buvo kalbama apie tai, kaip svarbu gebėti atpažinti sunkias emocijas, ką kritiniu momentu sakyti, o ko geriau nesakyti, kaip teisingai reaguoti bei kur nukreipti žmogų pagalbos.

Kartu kuriame saugesnę ir stipresnę bendruomenę. 🤝

31/05/2026

Šiandien minime Pasaulinę dieną be tabako 🚭

🚭 Ko galimai dar nežinote apie rūkymo žalą?

Rūkymas kenkia ne tik rūkančiajam. Pasyvus rūkymas kasmet nusineša daugiau nei 1 milijoną gyvybių pasaulyje. Vaikai, augantys dūmų aplinkoje, dažniau serga astma, kvėpavimo ligomis ir ausų infekcijomis. Sveikesni namai prasideda nuo sprendimo nerūkyti.

💸 Cigaretės kainuoja daugiau nei atrodo – tai ne tik išlaidos tabakui, bet ir prastesnė sveikata, didesnės gydymo sąnaudos bei mažesnis produktyvumas. Pinigai, išleidžiami cigaretėms, galėtų tapti investicija į šeimą, keliones ar ateities svajones.

⚠️ Elektroninės cigaretės nėra nekaltos. Nikotinas ypač pavojingas paauglių smegenims – jis gali paveikti dėmesį, atmintį, mokymąsi ir emocinę savijautą. Jauni žmonės, naudojantys e. ci*****es, turi didesnę tikimybę ateityje pradėti rūkyti įprastas ci*****es.

🌍 Rūkymas kenkia ir aplinkai. Nuorūkos – vienos dažniausių šiukšlių pasaulyje, teršiančios dirvožemį, vandenį ir orą. Net garinimas išskiria kenksmingas medžiagas, kuriomis kvėpuoja aplinkiniai.

❤️ Net kelios cigaretės per dieną didina širdies ligų ir insulto riziką. Rūkymas pažeidžia kraujagysles, silpnina plaučius ir trumpina gyvenimą vidutiniškai 10 metų.

👧👦 Kodėl svarbu kalbėti su jaunimu?

• 9 iš 10 rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų.
• Priklausomybė dažnai prasideda nuo „tik pabandymo“.
• Mokyklos, tėvai ir bendruomenės gali padėti kurti aplinką be tabako ir elektroninių cigarečių.
• Atviri pokalbiai ir jaunimo iniciatyvos padeda priimti sveikesnius sprendimus.

Primename: jei norite atsikratyti priklausomybės nuo nikotino – 📞skambinkite nemokama linija 📞1️⃣8️⃣1️⃣9️⃣

Kiekvienas pasirinkimas nerūkyti – tai žingsnis sveikesnės šeimos, švaresnės aplinkos ir stipresnės ateities link. 💚

28/05/2026

🌍🚭 Pasaulinė diena be tabako (Pasaulinė nerūkymo diena) minima kiekvienais metais gegužės 31 d. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į tabako vartojimo žalą sveikatai bei skatinti žmones rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

21/05/2026

📌Pasibaigęs gripo sezonas reikšmingai nesiskyrė nuo ankstesnių
😷Lietuvoje paskutinę gripo sezono savaitę (gegužės 11–17 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito iki 544,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (19-ąją savaitę rodiklis siekė 575,9 atv. 100 tūkst. gyventojų).
😷Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
📈20-osios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI sergamumo duomenys Širvintų r. sav., registruoti atvejai:
🔘Gripo atvejai -0;
🔘Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų -75;
🔘COVID-19 ligos atvejų skaičius 0;
🔘Suminis rodiklis (gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę) -514.51
🔴Detalią statistinę informaciją, rekomendacijas rasite: https://shorturl.at/THmmc
Šaltinis: NVSC Matyti mažiau

19/05/2026

Širvintose vyko kūno sudėties matavimai su kūno analizatoriumi „Tanita“ 💪

Naudojant „Tanita“ analizatorių galima tiksliai įvertinti:
✔️kūno svorį
✔️ kūno riebalų procentą
✔️ raumenų masę
✔️ vandens kiekį organizme
✔️ visceralinius (vidinius) riebalus
✔️ metabolinį (bazinio metabolizmo) amžių
✔️ kūno masės indeksą (KMI)

Didelis šių matavimų privalumas – galimybė stebėti savo kūno pokyčius laikui bėgant. Reguliariai atliekant matavimus, galima aiškiai matyti progresą, įvertinti gyvenimo būdo pokyčių poveikį ir dar tiksliau siekti savo tikslų.

Taip pat turėjome ir aktyvią treniruotę, kurios metu stiprinome visą kūną! 🔋 Sportas ne tik gerina fizinę formą, bet ir didina energiją, stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą, gerina emocinę savijautą ir padeda mažinti stresą.

Džiugu matyti, kad vis daugiau žmonių renkasi judėjimą ir sąmoningai rūpinasi savo sveikata – tai geriausia investicija į save! 🙌

12/05/2026

📌Baigiasi gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tokiu metu
😷Lietuvoje 19-ąją metų savaitę (gegužės 4–10 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 575,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
😷Mažiausias sergamumas užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė
📈19-osios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI sergamumo duomenys Širvintų r. sav., registruoti atvejai:
🔘Gripo atvejai -0;
🔘Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų -93;
🔘COVID-19 ligos atvejų skaičius 0;
🔘Suminis rodiklis (gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę) -637.99
🔴Detalią statistinę informaciją, rekomendacijas rasite: https://shorturl.at/THmmc
Šaltinis: NVSC Matyti mažiau

08/05/2026

🧠 Europos psichikos sveikatos savaitė 2026
💙 „Kartu stipresni“💛

Šiais metais Europos psichikos sveikatos savaitė kviečia kalbėti ne tik apie individualią žmogaus savijautą, bet ir apie tai, kaip mūsų psichikos sveikatą veikia besikeičiantis pasaulis. Socialiniai pokyčiai, ekonominis nesaugumas, didėjantis vienišumas bei informacijos perteklius tampa vis svarbesniais emocinės gerovės iššūkiais Europoje.

Šių metų tema „Stipresni kartu“ primena, kad psichikos sveikata nėra tik asmeninė atsakomybė ar individuali problema. Emocinę gerovę stipriai veikia mūsų aplinka – bendruomenė, santykiai, darbo ir mokymosi sąlygos, galimybė gauti pagalbą bei jausmas, kad žmogus nėra paliktas vienas su savo sunkumais.

Europos psichikos sveikatos savaitė taip pat akcentuoja bendrystės svarbą. Šiuo metu, kai visuomenėje daug neapibrėžtumo ir nuolatinio skubėjimo, ypač svarbu kurti aplinką, kurioje žmogus gali jaustis saugus, išgirstas ir priimtas. Nes emociniai sunkumai dažnai stiprėja ne tada, kai žmogus yra silpnas, o tada, kai jis ilgą laiką lieka vienas su savo įtampa, nerimu ar nuovargiu.

🌿 Kaip galime stiprinti psichikos sveikatą bendruomenėje?

• Kurti aplinką, kurioje saugu kalbėti apie emocinę savijautą.
Psichikos sveikata neturėtų būti tema, apie kurią kalbama tik krizės metu. Atviri, pagarba grįsti pokalbiai padeda mažinti vienišumo jausmą ir stigmatizaciją. Žmogui dažnai lengviau susidoroti su sunkumais tada, kai jis jaučiasi išgirstas, o ne vertinamas.

• Stiprinti tarpusavio ryšį ir bendrystę.
Emocinę gerovę stiprina ne tik individualūs įveikos būdai, bet ir priklausymo bendruomenei jausmas. Bendros veiklos, savanorystė, palaikymo grupės ar net paprastas žmogiškas dėmesys gali mažinti socialinę izoliaciją ir stiprinti emocinį saugumą.

• Pastebėti emocinio sunkumo ženklus kasdienybėje.
Nuolatinis nuovargis, dirglumas, atsiribojimas, motyvacijos stoka ar emocinis uždarumas gali signalizuoti apie patiriamą psichologinį sunkumą. Kartais žmonės ilgą laiką stengiasi „funkcionuoti normaliai“, nors jų vidiniai resursai jau būna stipriai išsekę.

• Skatinti sveikesnį balansą tarp darbo ir poilsio.
Bendruomenėse, darbovietėse ir ugdymo įstaigose svarbu formuoti kultūrą, kurioje poilsis nėra laikomas tinginyste, o emocinis nuovargis – silpnumu. Nuolatinis gyvenimas įtampos režimu ilgainiui veikia tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą.

• Didinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir matomumą.
Svarbu ne tik suteikti pagalbą, bet ir aiškiai komunikuoti, kur žmogus gali jos kreiptis. Ankstyvas pagalbos ieškojimas gali padėti užkirsti kelią sunkesniems emociniams sunkumams ateityje.

• Kurti daugiau empatijos kasdienybėje.
Kartais emocinę gerovę stiprina labai paprasti dalykai – nuoširdus klausimas, palaikantis žodis ar žinojimas, kad žmogus nėra paliktas vienas su savo sunkumais. Bendruomenės stiprėja tada, kai jose atsiranda daugiau žmogiško ryšio, o ne tik funkcijų ir pareigų.

04/05/2026

‼️