Partizanų troba

21/04/2026

1984 m. – prie buvusios Salantų stribų būstinės atidengiama atminimo lenta.
Vos po penkerių metų, 1989 m., Salantuose iškyla Viliaus Orvido sukurtas paminklas „Lietuvių tautos kančioms atminti (1941-1952)“ – kančioms, kurias ta pati sistema kūrė.

Iškalbingos laiko paralelės. Dvi priešingos atmintys.

Fotografijos iš Kretingos muziejaus fondų.

17/04/2026

Susitikime! Gegužės 16 d.!!!

🚶 Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga šiemet jau trečią kartą organizuoja nacionalinį projektą „Samaningi kilometrai“, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti.

Gegužės 1️⃣6️⃣ d. vienas iš nacionalinio projekto „Samaningi kilometrai“ žygių vyks ir Kretingos rajone. Šis 12-os kilometrų žygis bus skirtas Kardo rinktinės partizanams atminti.

Daugiau informacijos ir registracija 👇
https://kam.lt/kardo-rinktines-partizanams-atminti/

07/04/2026

Fotografijose – 1946 m. birželio 5-6 d. Telšiuose vykusios sovietinių pareigūnų laidotuvės ir procesija miesto gatvėmis, susijusios su Žemaičių apygardos Kalvarijos būrio partizanų veiksmais.

Tomis dienomis į žygį buvo pakilęs apie 30 partizanų būrys – tarp dalyvavusių minimi Šlega, Šarūnas, Miškinis, Nurmis, Ambo, Babrungas, Mikimauzas, Vytenis, Beržas, Lapkritis ir kiti.

1946 m. birželio 5 d. Šarnelėje šio būrio partizanai likvidavo sovietų karininką Konstantiną Konstantinovičių Frolovą. Kitą dieną, birželio 6 d., netoli Dišlių kaimo, Alsėdžių valsčiaus miško masyve jie surengė pasalą prieš sovietinį aktyvą – automobiliu vykusius pareigūnus. Operacijos metu automobilis buvo apšaudytas kulkosvaidžiu, automatiniais ginklais, apmėtytas granatomis. Buvo nukautas TSRS paruošų ministerijos įgaliotinis Telšių apskrityje Bronislovas Kimbaras ir vairuotojas Petras Tautkevičius. Sunkiai sužeistas Telšių apskrities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Michailas Jefimovičius Strigalevas (gim. 1909 m.), nors ir atsitraukė, netrukus nuo sužeidimų mirė. Vienintelis gyvas, nors ir sužeistas, liko laikraščio „Tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas Bistrickis.

Telšiuose buvo surengtos iškilmingos bendros Frolovo, Kimbaro ir Tautkevičiaus laidotuvės, o Strigalevas palaidotas atskirai, kadangi jo kūnas buvo rastas tik po dviejų savaičių.

23/02/2026

Bendražygiai,
kviečiame paremti mūsų veiklą skiriant 1.2 % savo GPM (elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą). Jūsų parama prisidės prie Žemaičių apygardos partizanų atminimo sklaidos (žūties vietų įamžinimas, renginiai ir kitos iniciatyvos). Ačiū!🌲🇱🇹

Rekvizitai:
VšĮ Ceklio kuršiai
į.k.: 303562353

gerbėjai

17/02/2026

Per Vasario 16-ąją troboje netikėtai apsilankė pats Jonas Basanavičius! 🇱🇹🇱🇹🇱🇹

ARTYN teatras
Partizanų troba

📷 Gvido Taurinsko fotografijos

30/01/2026

Paskutinis Kardo rinktinės Platelių būrio partizanas – Bronius Jokšas.

1951 m. rugsėjo 27 d. per susišaudymą su Salantų ir Plungės stribais bei MGB daliniais žuvus Platelių būrio vadui Kostui Gelžiniui-Girėnui ir Povilui Valančiui-Gintarui, o po kurio laiko, 1951 m. lapkričio 21 d., Getaučių kaime žuvus ir dar vienam būrio kovotojui – Juozui Reminiui-Katinui,
po šių netekčių gyvas liko tik Bronius Jokšas – jauniausias Platelių būrio partizanas. Dar beveik metus jis sėkmingai slapstėsi vienas, nuolat ištrūkdamas iš susidūrimų su stribais, MGB kariškiais ir agentais.

Vienas ryškesnių jo susidūrimų užfiksuotas 1952 m. balandžio 5 d. naktį Gilaičių kaime (dab. Plungės r.), Kaunienės sodyboje. Čia Bronius Jokšas susidūrė su Salantų stribais. Kilus susišaudymui, partizanas nukovė stribą Arlauską (g. 1905 m.). Pasinaudojęs kilusia sumaištimi, jis dar kartą sėkmingai atsitraukė.
Po kelių mėnesių Bronius Jokšas žuvo kovoje prieš okupantus netoli Platelių. Tiksli jo žūties data nežinoma. Nežinoma ir palaidojimo vieta.

Šis tekstas ir ši fotografija – vienintelis likęs prisiminimas apie labai jauną žmogų iš Stirbaičių kaimo, su dvigubu kryžiumi ant širdies, pasirinkusį kovą iki galo.
________________________________________
Fotografijoje (iš kairės, pirmoje eilėje):
Povilas Valančius-Gintaras (g. 1928 m., Stirbaičių k.),
Kostas Gelžinis-Girėnas (g. 1927 m., Pamedinčių k.),
Bronius Jokšas (g. 1929 m., Stirbaičių k.),
virš jų –
Juozapas Reminis-Katinas (g. 1914 m.).

02/12/2025

Apie partizanų pakartą Prialgavos apylinkės pirmininką Praną Gineitį ir nuo sužeidimo mirusį partizaną Kostą Daukšą-Saulę.

Ne kartą teko lankytis Dvarviečių kaime (Skuodo r.), šalia žvyruoto kelio Šliktinė-Dovainiai esančiame miškelyje, kur, pasak amžininkų prisiminimų, palaidotas partizanas. Palaidojimo vietoje iki šiol stovi medinis kryžius, be jokių užrašų.

Pagaliau pavyko išsiaiškinti daugiau detalių apie ten palaidotą laisvės kovotoją.

Istorija mus nukelia į 1947 m. balandžio 16 d.

Tos dienos popietę iš Mosėdžio į Brotykų kaimą atvyko ginkluoti aktyvistai – Prialgavos apylinkės pirmininkas Pranas Gineitis, jo sūnus Lionginas (g. 1931 m.) ir stribas Juozas Kairys. Pirmiausia jie užsuko pas vietos gyventoją Litviną, kuris, minėdamas savo vaiko krikštynas, atvykėlius pavaišino namine degtine.

Atvykėliai (pasak vėliau duotų parodymų saugumiečiams) matė, kaip Litvino kieme gėlių darželyje žaidė nepažįstama mergaitė, kuri po kurio laiko pradingo. Iš Litvino aktyvistai patraukė pas to paties kaimo gyventoją Adomą Liaučių. Eidami pamatė tos jau minėtos mergaitės pėdsakus, kurie vedė iki pat Liaučiaus namų. Užėję pas Liaučių šie į trobą turėjo patekti per tvartą, įėję į vidų – tvarte pamatė padengtą stalą, bet žmonių nebuvo matyti.

Gineičio sūnus Lionginas vėliau duodamas saugumiečiams parodymus teigė:
„Pastebėjau, kad šiaudai juda, ir tėvui pasakiau, kad turime eiti lauk – gali būti banditų. Staiga iš po šiaudų pradėjo kilti ginkluoti asmenys ir atidengė į mus ugnį. Tėvas krito tarpduryje, o mes su Juozu Kairiu spėjome išbėgti lauk.“

Šį kartą aktyvistai susidūrė su Juozo Šleiderio-Bunzos partizanais, kurie, matyt, jau buvo gavę mergaitės perspėjimą, kad kaime lankosi svetimi.

Kai aktyvistai bandė atsitraukti, vienas partizanų – Kostas Daukša-Saulė – vijosi juos. Pasivijęs jis sužeistą į koją Gineitį trenkė jam šautuvo buože į galvą ir šis pargriuvo. Tuo metu Kairio paleista kulka sunkiai sužeidė patį partizaną Daukšą.

Gineitį partizanams pavyko sučiupti gyvą. Stribas ir jaunesnysis Lionginas Gineitis pasiekė Mosėdį, kur iškvietė vietos MGB'istus ir stribus.

Partizanai, pasikinkę A. Liaučiaus arklius, kartu su sučiuptu Gineičiu ir sunkiai sužeistu partizanu Daukša iškeliavo Šliktinės link. Privažiavę buvusią Kerpės sodybą, Šliktinėje ant medžio šakos jie pakorė aktyvistą Praną Gineitį.

Sužeistasis partizanas Kostas Daukša-Saulė po kelių valandų nuo sužalojimo mirė. Kaip ir prieš tai įrašo pradžioje jau minėta, jis buvo slapta palaidotas vietos gyventojų Dvarviečiuose. Apie šį palaidojimą fragmentiškai buvo pasakojęs jau a. a. vietos gyventojas Vytautas Divizinskis. Nebuvo žinomi nei partizano vardas, nei žūties data. Dabar šios detalės aiškios.

KOSTAS DAUKŠA-Saulė. 1947 m. balandžio 16 d.

Fotografijoje – 1947 m. rudenį suimtas Juozo Šleiderio-Bunzos būrio partizanas Pranas Valančius-Cibulė (g. 1901 m.), dalyvavęs šioje aprašytoje istorijoje.
P. Valančiui buvo skirti 25 metai lagerio. Jis kalėjo Komijoje ir iš Sibiro negrįžo.

Nuotraukoje P. Valančius segi trispalvę ir medalioną su šv. Jono Bosko atvaizdu.

13/11/2025

Tęsiant pasakojimus apie Kardo rinktinės partizanų surengtas pasalas ir susišaudymus su okupantais, šį kartą pristatome keletą epizodų iš Kartenos (Buganto) kuopos – juose net ir po aktyviosios partizaninio pasipriešinimo fazės (1946-1947 m.) netrūksta laisvės kovotojų, jų surengtų pasalų, tarp patizanų likviduotų žmonių – ginkluoti „civiliai“, nelietuviškos ir lietuviškos pavardės.

Nuotraukoje: Kartenos kuopos partizanai (iš kairės) Aleksas Malakauskas-Donelaitis ir Stasys Lukas-Vytautas.
________________________________________
Kartenos (Buganto) kuopos koviniai epizodai
1948 m. gegužės 11 d., apie 19 val.
Bumbulių kaimo apylinkėse Kartenos kuopos partizanai surengė pasalą ir apšaudė keliu iš Bumbulių į Kretingą važiavusią MGB'istų mašiną. Susišaudymo metu žuvo kareivis Boilov.
1948 m. liepos 15 d., apie 20 val.
Kartenos kuopos partizanai iš pasalų sučiupo stribą Kazį Paulauską iš Gintarų kaimo, kurį vietoje likvidavo. Iš jo paimtas automatas ir naganas.
1948 m. lapkričio 14 d.
Kartenos kuopos partizanai likvidavo Sergėj Vasiljev ir jo žmoną Antaniną Vasiljevą jų pačių namuose.
1949 m. liepos 17 d.
Gaudučių kaimo apylinkėse partizanai surengė pasalą stribams, vykstantiems iš Aleksandavo į Karteną. Apšaudžius grupę, sunkiai sužeistas stribas Aleksandr Udarevič.
1949 m. spalio 9 d.
Penki Kartenos kuopos partizanai kelyje iš Kartenos į Kretingą surengė pasalą komunistų partijos nariui Vasilijui Komskovui ir komjaunuoliui Gavrilui Nikiforovičiui. Abu likviduoti, iš jų paimti du automatai ir pistoletas.
1950 m. rugsėjo 18 d.
Kelyje iš Kartenos į Kretingą Kartenos kuopos partizanas nušovė Baublių kaimo tarybos pirmininką (kitur pristatomas kaip Kartenos milicijos įgaliotinis) Beną Dargėlą. Iš jo paimtas pistoletas.

10/11/2025

Nors ir nelabai kokybiška fotografija, bet įdomi viena istorija apie fotografijoje esantį (iš kairės pirmas) Kardo rinktinės Platelių būrio partizaną Vytautą Spurganą-Svirplį (g. 1933 m., suimtas 1951 m. balandį, sušaudytas 1952 m.)

1951 m. kovo 21 d. į Pūčkorių kaimą, buvusiame Salantų r., atvyko aktyvistų grupė, sudaryta iš Salantų rajono vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus vedėjo Danilovo, Salantų rajono Komunistų partijos Lietuvos komiteto darbuotojo Žvanko, finansų inspektoriaus Riaubos ir agronomės Vičiūtės. Jie lankėsi Barboros Gadeikienės sodyboje.

Atvykę į Gadeikienės sodybą aktyvistai pastebėjo iš trobos į ūkinį pastatą įbėgantį partizaną Vytautą Spurganą. Drąsuoliai, kitaip nepavadinsi, aišku ginkluoti – Danilovas, Žvanko ir Riauba puolė jo ieškoti, o Vičiūtė buvo pasiųsta į kaimyninę sodybą pas kolūkio pirmininką Taurinską, kad šis iškviestų pagalbą.

Partizanas V. Spurgana pasislėpė tarp sudžiautų linų, o aktyvistai įbėgę į pastatą pradėjo jo ieškoti. Šis nieko nelaukęs, matydamas, kad aktyvistai jį pastebės, paleido šūvius – taip vietoje nukaudamas aktyvistą Žvanko. Bėgdamas laukan V. Spurgana dar paleido šūvius į kitus – taip sunkiai sužeisdamas ir Danilovą. Pats partizanas sėkmingai pasitraukė, pasiekdamas kaimyninius Gegrėnus.

Atvykus operatyvinei grupei iš Salantų, Žvanko kūnas buvo perduotas ir nugabentas į Platelius, kartu ten buvo išvežtas ir sužeistas Danilovas.

Reikėtų paminėti, jog Vytauto Spurganos-Svirplio tėvas (Ignacas Spurgana) taip pat buvo partizanas – slap. Vanagas, žuvęs Šarnelės apylinkėse 1949 m. gegužės 11 d.

10/11/2025

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos vado Kazimiero Venckaus-Antano Adomaičio atliktos partizano Prano Liutiko-Bizūno apklausos (dėl jo ir partizano Vilko (slap.) 1946 m. liepos 27 d. patirtų sužeidimų) protokolas.

Fotografijoje (iš dešinės) pirmas - Pranas Liutikas-Bizūnas.

27/10/2025

1950 m. spalio 27-28 d. Kretingos r. Vaineikių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo ir 273-ojo šaulių pulkų kareiviai kartu su MGB Kretingos r. skyriaus stribais vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptikta partizanų stovykla. Per kautynes žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Katkus-Nikiforas, rinktinės štabo apsaugos būrio partizanas Steponas Motiejauskas-Tamošius ir grupės vadas Petras Žeimys-Povilas.