28/03/2026
Šeštadienio ryto naujienos!
Antrajame šių metų numeryje - brangi man publikacija apie prikelti galintį meną.
,,Hamnetas” literatūroje ir kine 🤍
Atkeliavo antrasis šių metų numeris! Jame scenaristas, visuomenės veikėjas dr. Andrius Zimaitis, įkvėptas sportininko Arnoldo Schwarzeneggerio, narplioja painią Ėriškių istoriją:
„Ėriškiai, kuriuose man likimo buvo duota gimti ir užaugti, sovietmečiu buvo paversti pavyzdine gyvenviete, o jos karūnos perlu, be abejo, buvo prestižinis kolchozas. Bepigu, aišku, girtis prestižinės gyvenvietės statusu, tokių būta ne vienos, bet jeigu skaitytojui kiltų abejonių, kokios pieno upės anuomet tekėjo Ėriškiuose, aš turiu ir kozirį – apie Ėriškius buvo sukurtas filmas!
1984 m. pasirodė lietuvių poetinės dokumentikos pradininko Roberto Verbos kūrinys, apdainuojantis šlovingą Ėriškių kolchozo dabartį ir neabejotinai šviesią ateitį. Tos 18 minučių ir 31 sekundė (arba, kitaip – 1111 sekundžių!) juodai baltų kadrų kiekvienam tikram ėriškiečiui turėjo sukelti tyrą ir niekuo neatmieštą džiaugsmą. Tačiau nesukėlė. Vien dėl to, kad filmo pavadinimas, kaip ir šio teksto, buvo netikslus – pasauliui jisbuvo pristatytas pavadinimu Gyvenu Ėriškėse. Ne Ėriškiuose, o Ėriškėse. Tokiu neatidumu Verba čionykščius gyventojus mušė skaudžiai.
Suprantu, kad tai gali pasirodyti kaip visiškai neesminė smulkmena, techninė detalė, tačiau, jeigu jau Jums lemta šį bei tą sužinoti apie ėriškiečius, sužinokite: mes labai jautriai reaguojame į mūsų gimtinės pavadinimo iškraipymus. Aš visiškai nenustebčiau, kad ši kolektyvinė trauma užgimė būtent tais 1984 m. Didysis Brolis tave stebėjo, tačiau vinjetėje taisyklingai pavadinimo užrašyti – nesugebėjo. Taigi atitaisykime istorinę neteisybę ir dar kartą pakartokime: „Gyvenu Ėriškiuose“.”
Numeryje – ne tik Ėriškiai, bet ir kiti civilizacijos centrai – Viktorija Voidogaitė pasakoja apie Venecijos La Fenice teatro gaisrą, Vilniaus arkivyskupo „Gedimino laiškas“ Vilniaus gimtadienio proga, Valdo Jenciaus atidus ir elegantiškas žvilgsnis į Klaipėdos elingo architektūrinę būklę!
Maža to, šiųmetis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas žaismingai apdainavo dar tik būsimą – šiemet Gailių klano premijos sulaukusį mistinės Špūlės garbintoją Rimantą Kmitą. Į akis iš esmės savo esė žvelgia rašytoja Sara Poisson, o poetas Mantas Toločka – dalinasi atsiminimais iš paskutinio mūzos apsilankymo. Filosofė Simona Merkinaitė ieško vietos žmogiškajam orumui sudėtingoje šiandienos politinėje realybėje. Istorikas Tomas Vaiseta apmąsto dar sunkesnes temas: žudynes, rašytojus ir teisingumą, atidų žvilgsnį kreipdamas į Antano Venclovos vaidmenį nacių talkininkų teismuose.
Godiesiems knygų skaitytojams į pagalbą atskubėjusi Jūratė Čerškutė apžvelgė knygų naujienas, Laimantas Jonušys – lanko literatūrinius Becketto, Borgeso ir Kunčino pasaulius. Apžvalgų skiltyje – išskirtinis dėmesys Karolio Kaupinio „Badautojų nameliui: Audriaus Dumbrausko ir Edgaro Bolšakovo svarstymai apie filmą, greta – Kristinos Chlastauskienės apmąstytas Chloé Zhao „Hamnetas“ sulaukė įvertinimo. Ir kaip visada – daug kitų puikių tekstų!
🖼 Numeryje publikuojami puikiojo fotografo Gintauto Trimako darbai.
❗️Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI, Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.
Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti ir šiose jaukiose vietose:
Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16.
Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose!
