30/07/2026
Pažintinė kelionė į Ignaliną
Vykdant projektą „Socialinės atskirties mažinimas, aktyvumo ir sveikatingumo didinimas“, kurį finansuoja Europos sąjunga, Raseinių Bočių kolektyvas, kartu su Emocinės pagalbos ir konsultacijų centru, kaip projekto „Emocinis ryšys-mūsų stiprybė“ partneris, vyko į projektinę kelionę. Šį kart mūsų plane buvo susipažinti su Ignalina ir Ignalinos kraštu.
Ignalina – 200 ežerų, išbarstytų tarp kalvų ir miškų, kraštas. Čia įsteigtas seniausias Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas, čia saulė kyla pirmiausiai, čia sniegas iškrenta ankščiausiai ir laikosi ilgiausiai. Tai nuostabios gamtos kraštas, kuris paliko gerus įspūdžius, kėlė nuotaiką ir džiugino akį . Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kuriame galima rasti visko – tiek vaizdingų gamtos lopinėlių, tiek puikių miestelių ir miestų, apie kuriuos neretai pamirštama. Vienas iš tokių- Labanoras. Labanoro girioje, ežerų akyse, medinių namų kiemuose, spalvotose langinėse, bei pasvirusiose bažnytėlėse ir slepiasi Aukštaitijos romantika.
Atvykę į Palūšę susipažinome su Palūšės bažnyčia, pastatyta 1750 m. Kartu su varpine, koplytėle bei medine tvora, juosiančia šventorių, sudaro vieną gražiausių ir seniausių medinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Šalia tyvuliuoja Palūšės ežeras, kuris vilioja keliautojus natūralia gamta ir vandens pramogomis.
Ignalinos miestas, kaip rajono centras, nėra didelis, bet jį kerta geležinkelio linija, geras susisiekimas su kitomis Lietuvos vietovėmis. Mieste nėra daug lankytinų vietų ,. tačiau turi savo Krašto muziejų, 8 ežerų taką, tinkantį aktyviam poilsiui, dviratininkams. Dauguma ryškiausių Ignalinos krašto vietų yra išsibarsčiusios po rajoną, ypač Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
Iš Ignalinos vykome į Ceikinius- Kipro Petrausko gimtinę. Bažnytkaimio centre - bažnyčia ,o K. Petrausko name įrengtas muziejus. Miestelio istoriją nuoširdžiai mums pasakojo miestelio bibliotekininkė. Sužinojome, kad miestelis tikrai turi gražią istoriją, o šalia bažnyčios esančios kapinės tikrai unikalios. Patartume ir kitiems apsilankyti Ceikiniuose
Ginučių malūnas ,vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą ir veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė, bet metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo ir elektros gamybai. Ekspozicijoje sužinojome apie išlikusią įrangą, duonos kelionę ir Ginučių malūno velnią.
Ladakalnis – kalva, stūksanti tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime. Tai 176 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas. Nuo kalno matosi net 6 ežerai, papėdėje kuriamas ąžuolų parkas, skirtas Prezidentams ir kt. įžymiems žmonėms. O į kalną, kas tiki deivės Lados galia, pagal tradiciją, užnešėme po akmenėlį. Pasirodo, kad yra įdomus paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo. Tai tarsi palieki ant kalno viršūnės savo vargą. Mokslininkų spėjimai, pagonybės laikais ant šio kalno buvo aukojamos aukos deivei Ladai ir esą nuo jos, o ne nuo ledo kilo jo pavadinimas – Ladakalnis.
Visos kelionės metu, gidė Gražina Pečkaitienė ne tik pristatė objektus, bet buvo parengusi įvairias užduotis , mįsles, pasakojo įdomias tos vietos legendas . Todėl kelionė buvo įdomi , atsiskleidė mūsų patirtis ir sugebėjimai, tuo pačiu išmokome supratimo, pakantumo ir pagarbos vienas kitam. Dėkoju visiems keliavusiems .
Raseinių Bočių bendrijos pirmininkė Dalytė Raudonienė.
Nuotraukos Dalytės Raudonienės
Projekto vadovas Dalytė Raudonienė
Nuotraukos Dalytės Raudonienės