Šiandieninis mūsų visuomenės gyvenimo kontekstas pristatomas kaip „įtemptas dėl karinių ir teroristinių grėsmių“. Stebint LTV ir skaitant kitas oficialias naujienas atrodo, kad kariniai scenarijai yra žinia NR.1. Dalyvaujant žmonių susirinkimuose ir kalbant privačiai galim girdėti kategoriškai priešingas mintis. Vieniems atrodo, kad karas yra „dienų klausimas“, kiti tuo visiškai netiki. Kartu vyk
sta didžiuliai tautų kraustymaisi, religijų ir tradicijų maišymas, tradicinių vertybių bei papročių naikinimas. Girdime, kad Lietuvos valdžia didina finansavimą krašto apsaugai, vykdomi kitokie susiję scenarijai. Tačiau niekas nepaneigė senos išminties - Si vis pacem, para bellum.
2015-04-17 LRS įvyko Konferencija „ Visuomeninės iniciatyvos šalies gynybos stiprinimui“. Ją organizavo LRS narys Paulius Saudargas. Marijampolės medžiotojų (Sūduvos medžiotojų sąjunga) iniciatyvą įrengti šaudyklą su plačiomis galimybėmis paversti ją pilietiškumo, tautiškumo, patriotizmo, jaunimo auklėjimo, sporto, užimtumo, laisvalaikio ir t.t. Jeigu tai ką girdime viešojoje erdvėje dėl galimų grėsmių yra tiesa – konferencija buvo reikalinga. Jeigu konferencijos aktualumą vertinti pagal dalyvavusių Seimo narių skaičių – tai ... dalyvavo VIENAS VIENINTELIS SEIMO NARYS. Šis mano vertinimas gali pasirodyti neobjektyvus ir diletantiškas, bet vienas tautos atstovas man atrodo mažoka ir mano požiūriu neadekvatu eskaluojamos problemos mastui. Mūsų, kaip ir kitų Europos valstybių, visuomenėje formaliai išpažįstamos dvi ideologijos: kairioji - teoriškai atspindinti valstybės viršenybę ir dešinioji teigianti asmens suverenitetą ir laisvę bei nesureikšminanti valstybės svarbos. Taip tarsi atstovaujami visų šalies gyventojų politiniai interesai tačiau bet kurio atveju išlieka VISŲ ATSAKOMYBĖ UŽ LAISVĘ. Nesvarbu ar ji kolektyvinė – tautos, valstybės, bendruomenės ar individo. Laisvė yra pamatinė vertybė ir ją reikia puoselėti bei ginti. Vėl gi nesvarbu kokiais būdais, priemonėmis ar formomis. Thomas Jefferson sakė, kad „ Laisvės medis kartkartėmis turi būti palaistomas patriotų ir tironų krauju.“ Deja taip yra ir šiandien nors kuriamos iliuzijos , kad žmonija „vystosi“ taikiai. Tačiau gyvenimo realijos tokios tarsi minėtų iššūkių niekas nėra girdėjęs, o Sūduvos medžiotojų pastangos Marijampolėje įrengti vietovę atitinkančią teisės aktuose nurodytus reikalavimus, kurioje būtų galima mokytis šaudyti visiems norintiems ir visiems kam tai reikalinga - susidūrė ir susiduria su dideliais sunkumais. Sunkumai ne tik biurokratiniai, bet ir finansiniai. Užtruko 3 metai nuo pirmojo oficialaus dokumento adresuoto savivaldybei iki VŠĮ Sūduvos mokomasis šaudymo centras įsteigimo. Norinčių ir privalančių tobulinti individualius šaudymo įgūdžius asmenų Marijampolėje ir apylinkėse yra daug. Policijos naudojama ginklų apskaitos programa neatitinka laikmečio reikalavimų ir neleidžia detaliau susipažinti su statistiniais duomenimis todėl galima kalbėti tik apytikslėmis kategorijomis. Kaip bebūtų mūsų savivaldybės apylinkėse apie 6 000 asmenų disponuoja 8 000 vnt. tikrų ginklų ir panašus santykis su visokiausia „smulkme“, kuriai reikalavimai pastaruoju metu taip pat labai sugriežtinti. Taigi Marijampolės apylinkėse turime apie 10 000 ginkluotų asmenų kurie ir kurių poreikiai, galimybės bei teisinis jų saviraiškos realizavimo reglamentavimas beveik niekam nerūpi. Vien šis kontingentas yra absoliučiai didžiausia sporto – pomėgio šakos atstovų grupė Marijampolėje. Vietinė statistika teigia, kad 42-iejuose Marijampolės savivaldybėje sporto klubuose, mokyklose ir įstaigose kultivuojama apie 30 sporto šakų. Iš viso treniruojasi apie 3 600 asmenų. Akivaizdu, kad „žmonių su šautuvais“ yra daugiausia, o dėmesys jiems lygus nuliui. Mūsų teisės aktai griežtai reglamentuoja vietas, kuriose galima treniruotis šaudyti. Visi kiti šaudymai yra už įstatymo ribų ir kelia pavojų. Tačiau praktikoje, pagal bendro nutylėjimo principą – tylima ir šaudoma ten kur kam pavyksta (KUR PAGARBA ĮSTATYMUI ???). Nelaimingi atsitikimai praktiškai nežinomi. Kaip ir tyčiniai nusikaltimai padaryti su oficialiai registruotais ginklais. Jų dalis bendroje nusikaltimų statistikoje nesiekia nei 1 procento visų nusikaltimų. Tai tik patvirtina, kad ginklais disponuojantys asmenys yra atsakingi ir drausmingi. Kalbinant ginklais prekiaujančių įmonių atstovus, pastarieji teigia, kad nemaža dalis asmenų pirktų ‚rimtesnius“ ginklus vietoje garsinių, dujinių, mažo kalibro ir panašių, bet neturi pakankamai lėšų. Jeigu tikrai norime paskatinti Lietuvos respublikos piliečius atlikti savo konstitucines priedermes – ginti savo tėvynę, savo asmenį ir turtą – turime jiems šiek tiek padėti. Manau, kad atitinkamos mokesčių lengvatos (prisiminkime kaip kompiuterizavome Lietuvą ), PVM lengvatos, leidimas pirkti išsimokėtinai, konkurencija (blogas pavyzdys - analizuokite Ginklų fondo kainodarą) sudarytų sąlygas Lietuvos žmonėms apsiginkluoti bent jau tokiu mastu kaip kitų Skandinavijos ir Europos kraštų, suprantančių kas yra realus pavojus, proporcijas. Jeigu tikrai priešas už vartų. Tačiau jei potencialus priešas tėra ideologinės manipuliacijos mūsų politinės sąmonės likučiais, tada mums nieko nereikia. Antra vertus, daug žmonių vis dar neišmokę gyventi demokratijos sąlygomis tačiau išsaugoję vidinį „dvasinį“ totalitarizmo paveldą tad jiems atrodo, kad ginkluoti piliečiai gali tapti problema. Ginkluota problema. Tokie ir panašūs draudimai egzistavo viduramžiais, valdovams ir despotams suprantant jiems keliamo pavojaus pasekmes, bet šiandien tai turi būti suprantama kitaip. Jei karinės agresijos, neduok Dieve, atveju kilus neramumams ginkluotas Lietuvos pilietis sugebės nudėti banditą ketinantį apiplėšti ar išniekinti jo šeimos narį, o ne persišauti sau koją ar apskritai iššaus „Dievui į langus“, tai bus konkretus rezultatas. Taip laisvas žmogus apgins savo asmeninį turtą ir savo asmeninę laisvę. Tačiau tam reikia ruoštis jau vakar. Nepuoselėjame minčių jog įveiksime reguliarias ir profesionalias priešo pajėgas. Tai mūsų kariuomenės darbas. Tačiau turime ruoštis kitokio pobūdžio – civiliams priimtiniems veiksmams su ginklu rankoje. Šaudyklos, kariškiai – pensininkai, veteranai, įvairūs savanoriai – psichologai patarėjai ir neabejotinai visų lygių valdžių ženkli parama. Štai ko mums reikia. Tai tik viena iš pilietinių – visuomeninių iniciatyvų. Tik sąveika, sinergija duoda apčiuopiamus rezultatus ir realią naudą. Kariuomenės reikalais rūpinasi valstybė ir užsienio politikos taip pat. Taigi, tikiu, kad mažos pastangos gali atvesti prie didelių darbų ištakų, o čia belieka prioritetų klausimas. Ar to reikia dabar (vakar) ar galim ir toliau filosofuoti apie moralinių ir etinių vertybių atsisakymą, laisvę, lygybę ir brolybę svaičiodami, kad mus apgins kiti. Ar kuo skubiau duokim žmogui galimybę (šį kartą šautuvą vietoje meškerės) ir leiskim jam apsiginti. Dabar labai tinkamas laikas ir politinis kontekstas kalbėti ir siūlyti atitinkamas lengvatas ginklų bei šaudmenų įsigijimui, šaudymo mokyklų (šaudyklų) steigimui. Marijampoliečių iniciatyva galėtų virsti pilotiniu projektu, kurio pavyzdžiu galėtų būti įrengiami šaudymo centrai ir kituose Lietuvos miestuose. Sūduvos medžiotojų sąjunga yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Marijampolėje dislokuotu Vytenio batalionu, Suvalkijos šaulių rinktine ir Krašto apsaugos ministerija. Kartu su Marijampolės savivaldybe įkūrusi viešąją įstaigą Sūduvos mokomasis šaudymo centras. Tačiau finansinės paramos galimybės kol kas ribotos. Matome puikias bendradarbiavimo galimybes su moksleiviais, skautais, vietos sporto mokyklomis. Jau šiandien daug šaulių – sportininkų iš Lenkijos norėtų dalyvauti būsimose varžybose jei bus įrengta tokio lygio šaudykla kokia projektuojama. Daugiau nei įpusėję būsimosios šaudyklos įrengimo žemės darbai. Aiškiai įsivaizduojame šio objekto funkcionavimą bendradarbiaujant su sportininkais, sukarintų struktūrų atstovais ir piliečiais tiesiog norinčiais mokėti naudotis ginklu ar praleisti laisvalaikį. Siekdami šviesti ir informuoti visuomenę apie Lietuvos saugumo ir gynybos politiką, Lietuvos kariuomenę ir jos vaidmenį užtikrinant šalies saugumą, ugdyti pilietinę visuomenę, kelti jos sąmoningumą, rūpintis Lietuvos kariniu – gynybiniu bei medžioklės kultūros ir tradicijų paveldu ir apsauga, iškilių asmenybių ir istorinių įvykių įamžinimu ir pagerbimu, populiarinti Europos ir Lietuvos medžiotojų tradicijas ir ritualus, rūpintis vaikų ir jaunimo socializacija, ugdyti nacionalines vertybes ir pilietiškumą, šaudykloje praktiškai organizuojant sportinę veiklą būtų galima ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią bendruomenę, stengiantis kuo daugiau gyventojų įtraukti į organizuotas ir savarankiškas sporto pratybas, pasiekti ženklių sporto laimėjimų, tinkamai parengiant sportininkus, atrenkant bei ugdant perspektyvų jaunimą. Pastačius ir aprūpinus tinkama įranga Sūduvos mokomąjį šaudymo centrą, būtų sėkmingai įgyvendinama sporto plėtros ir modernizavimo programa Marijampolės savivaldybėje, skatinamas tarp institucinis bendradarbiavimas. Todėl ir siekiame kuo greičiau įrengti minėtą objektą. Įrengti tokio lygio, kad jis būtų moderniausias regione.
