13/01/2026
Šiandien J. Basanavičiaus aikštėje, kaip ir kasmet Sausio 13-ąją, liepsnojo Laisvės laužai.
Mūsų kuopos šauliai kartu su aikštėje susirinkusiais marijampoliečiais ir miesto svečiais nulenkė galvas prieš žuvusius Laisvės gynėjus, kurių gyvybes tragiškąją 1991 m. sausio 13-osios naktį sutraiškė sovietų rusijos tankų vikšrai, o kūnus suvarpė žiaurių OMON žmogžudžių kulkos.
Tą naktį tapome vieningi kaip kumštis. Nepaisant spaudžiančio speigo, tūkstantinės žmonių minios rinkosi saugoti Seimo rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Spaudos rūmus, Gedimino pilį, Juragių televizijos bokštą, Sitkūnų radijo stotį, įvairių Lietuvos miestų pašto skyrius, Klaipėdos uostą ir kitus strategiškai svarbius šalies objektus. Stovėjome nepajudinami ir nepalaužiami. Be ginklų. Plikomis rankomis. Prieš neįsivaizduojamai galingesnį, šarvuotąja technika ginkluotą priešą. Vienintelis ginklas buvo daina ir lūpose skambanti skanduotė: „Lietuva bus laisva!“
Neatsilaikė šovinistinė imperija prieš narsių beginklių žmonių valią ir Laisvės troškimą. Susikibę už rankų, vieningi ir stiprūs, atkaklūs ir drąsūs, mes išsikovojome Laisvę!
Amžina pagarba tiems, kurie atidavė gyvybę už tai, kad mes, mūsų vaikai ir ateinančios kartos galėtų gyventi laisvoje Lietuvoje, girdėti aplink skambant mūsų gražiąją lietuvių kalbą, matyti virš mūsų šalies institucijų plazdančią Trispalvę ir didžiuotis, būdami nors ir mažos, bet nepriklausomos šalies piliečiais.
Liepsnokit, Laisvės laužai! Dek, Laisvės liepsna, kiekvieno lietuvio širdyje!