Lithuanian Women‘s Lobby / Lietuvos moterų lobistinė organizacija

15/12/2025

"Iš tikrųjų didžioji dalis globos patirčių neprasideda staiga – jos intensyvėja laike.",- sako Sonata, kai mūsų pokalbis pamažu įsibėgėja jai dalinantis apie savo patirtį prižiūrint Parkinsonu sergančią mamą, o vėliau ir tetą.

Sonata Mačiulskytė – mokslininkė, Klaipėdos universiteto dėstytoja, besispecializuojanti socialinių mokslų srityje, kuri šiame pokalbyje atvirai pasakoja apie kasdienybės iššūkius, emocinį ir fizinį krūvį, tenkantį artimojo globėjui.

Šiame epizode kalbamės apie tai, kaip pamažu stiprėjantis artimojo priklausomumas keičia šeimos gyvenimą, kokių sprendimų tenka imtis, kai pagalbos sistemos stringa, o informacijos apie ligą ir galimas paslaugas trūksta. Aptariame ir institucijų vaidmenį bei galią: nuo sveikatos priežiūros iki socialinių ir slaugos paslaugų bei tai, kaip uždaros durys palieka tiek prižiūrinčius, tiek prižiūrimus žmones be pagalbos ir be galimybės išlaikyti savo orumą.

👉 Kviečiame klausyti naujojo epizodo čia: https://www.buzzsprout.com/2504962/episodes/18343160
arba Spotify 🎧

10/12/2025

Naujas, reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidžia, kad nemokamas priežiūros darbas – vaikų, senjorų ir neįgaliųjų priežiūra bei kasdieniai namų ūkio darbai – šalyje vis dar didžiąja dalimi tenka moterims.

Ilgalaikė tokio darbo našta daro akivaizdžią įtaką jų emocinei ir fizinei sveikatai.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip pat tikisi, kad valstybė ir savivaldybės aktyviau prisidės prie šios naštos mažinimo, plės paslaugų prieinamumą ir užtikrins efektyvesnę jų komunikaciją.

Susipažinkite su visu tyrimu:
https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/projekto-rezultatai/tyrimas-visuomenes-nuostatos-apie-moteru-nemokama-prieziuros-darba-namuose/

Visas straipsnis apie tyrimą:
https://shorturl.at/4566c

09/12/2025

Ar aš esu saugi?

Lietuva yra antra Europoje pagal moterų nužudymus artimoje aplinkoje. Už šių skaičių slypi ne „atsitiktinumai“, o pasikartojantis modelis, rodantis, kad moterys mūsų šalyje dažnai nesaugios būtent ten, kur turėtų jaustis saugiausiai.

Femicidas nėra individualių atvejų sankaupa. Tai struktūrinė problema, kylanti iš lyties nelygybės ir ilgalaikio smurto normalizavimo. Iš visuomenės, kurioje moterų teisės nėra laikomos politiniu prioritetu. Kur smurtas dėl lyties vis dar sumenkinamas, pateisinamas ar nutylimas. Kur psichinė sveikata vertinama paviršutiniškai, o pagalba dažnai vėluoja arba apskritai nepasiekia.

Ar galiu pasitikėti savo partneriu? Savo tėvu? Broliu? Draugu? Klasioku?

Ar tokios visuomenės norime, kurioje moterų saugumas nuolat kelia klausimų net artimiausiuose santykiuose?

Femicidas nėra diskusijos objektas. Tai yra faktas. Ir jis vyksta čia – mūsų valstybėje, mūsų bendruomenėse. Kuo ilgiau jo neįvardijame ir neįtraukiame į teisinę bei politinę darbotvarkę, tuo labiau leidžiame jam tęstis.

Lietuvoje turi atsirasti femicido sąvoka teisinėje sistemoje, realus ir rimtas požiūris į smurtą dėl lyties teisėsaugoje ir institucijose bei pagaliau – Stambulo konvencijos įgyvendinimas.

Nebėra vietos interpretacijoms, melams ar vilkinimui. Kiekviena nepriimta priemonė, kiekvienas atidėtas sprendimas silpnina visuomenės saugumą, tarpusavio pasitikėjimą ir solidarumą. Ar to mums reikia Lietuvos Respublikos Seimas Gitanas Nausėda ?

08/12/2025

Smurtas prieš moteris klęsti, nes jį palaiko įstatymai, sprendimai ir praktikos, ignoruojančios smurto dėl lyties problemą ir lyčių lygybės visapusišką svarbą.

CEDAW, JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo, leidžia suprasti, kaip veikia ši nelygybė, kodėl moterys patiria diskriminaciją ir kokių konkrečių veiksmų reikia lygybei pasiekti. Tai vienas svarbiausių tarptautinių instrumentų kovoje su smurtu prieš moteris.

Kviečiame pažiūrėti šį trumpą animacinį vaizdo įrašą parengtą tarptautinio tinklo Women's Platform For Action, kuris plačiau paaiškina CEDAW bei pateikia praktinius įrankius sprendimų priėmėjams, politikams, teisėjams, žiniasklaidai, institucijoms ir kiekvienam iš mūsų.

👉 https://www.youtube.com/watch?v=SPm7Y9db614

DescriptionWomen of the world want to rescue the spirit of the law in the Convention on the Elimination of all forms of Discrimination against Women -CEDAW, ...

08/12/2025

Diskusijos apie demografiją dažnai apsiriboja „kaip skatinti gimstamumą“, bet retai kalbame apie tikrąsias priežastis:
- Moterys prisiima didžiąją dalį nemokamo priežiūros darbo – vaikų, senyvo amžiaus šeimos narių, namų (tai tikrai nėra kiekvienos moters svajonė).
- Dėl to jų finansinė nepriklausomybė mažėja, o sprendimų priėmimo galimybės šeimoje – ribotos.
- Vyrai dažnai į šį darbą įsitraukia mažiau, todėl lyčių vaidmenys išlieka nelygiaverčiai.
- Trūksta kokybiškų paslaugų
- Ar galime užtikrinti kokybiškas reprodukcines teises?..

Dalis priežasčių tiesiogiai susiję su pažeidžiamumu: finansinis spaudimas, mažesnės pajamos, didesnė priklausomybė, o kartais ir smurto rizika.

Jei norime skatinamos gimstamumą, reikia ne tik tuščių paskatų gimdyti, bet ir:
- prieinamos priežiūros paslaugos šeimoms
- lygiaverčio tėvų įsitraukimo skatinimo
- moterų finansinio savarankiškumo stiprinimo

Draudimais ar spaudimu grįsta demografijos politika neveikia. Šeimos susilaukia vaikų (arba ne) tada, kai nori ir gali – o tam didelę įtaką turi finansinė nepriklausomybė, priežiūros ir reprodukcinių paslaugų prieinamumas bei lygiaverčiai tėvų vaidmenys namuose.

05/12/2025

Ar žinai, kad sprendimų priėmimas šeimoje dažnai priklauso nuo pajamų dydžio: kuo didesnes pajamas uždirba vienas iš partnerių, tuo didesnę įtaką jis turi sprendimų priėmime – tiek dėl kasdienių išlaidų, tiek dėl turto įsigijimo ar ilgalaikių finansinių sprendimų.

Deja, moterys dažnai turi mažesnes pajamas nei vyrai, todėl jų balsas sprendžiant šeimos finansus dažnai yra silpnesnis. Tai išryškina lyčių galios disbalansą, kai finansinė nepriklausomybė tiesiogiai susijusi su sprendimų priėmimo galia.

Skatinkime lygiavertį sprendimų priėmimą šeimoje, didindami moterų finansinę nepriklausomybę ir žinias apie finansus – tai stiprina ne tik asmeninę, bet ir šeimos gerovę.

05/12/2025

„Esu tiesiog per daug pavargusi galvoti apie santuokos nutraukimą. O jei ir nutrauksiu… bijau, kad viena neišsilaikysiu. Santaupų turiu geriausiu atveju keliems mėnesiams“, – tyliai pasidalino Julija.

Kai moteris neša ant pečių tris pamainas – darbą, namus ir emocinį servisą – nuovargis tampa ne šiaip skausmu, o spąstais. Priklausomybė ir stereotipas, kad „moteris turi lipdyti šeimą, laikyti keturis kampus“, sukuria idealias sąlygas kontrolei, ekonominei prievartai ir normalizuoja smurtą šeimoje.

Kai neturi laiko pailsėti, neturi ir vidinių resursų sau pasakyti: „Aš gyvenu smurtiniuose santykiuose.“

Neturi laiko planui, kaip iš jų išeiti kurti. Neturi finansinės pagalvės, kuri leistų rinktis saugumą, o ne išlikimą.

Todėl viskas prasideda nuo lygiai pasidalinamo nemokamo darbo ir kiekvieno šeimos nario finansinės nepriklausomybės.

Be jų nėra tikros partnerystės, nėra tikro saugumo.

Kaip pasidalinti? Kviečiame išgirsti skirtingas istorijas ir įsikvėpti dalinimuisi, ypač artėjant laikui imliausioms metų šventėms: https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/tinklalaide/

04/12/2025

Valstybė jau daugelį metų stengiasi stumtelėti gimstamumą į viršų.
Bet prieš klausdami „kodėl moterys nenori gimdyti?“, paklauskime paprasčiau:

kaip ketiname grąžinti skolą moterims už dešimtmečius nemokamo darbo, kuriuo buvo subsidijuojama valstybės ekonomika?

Kol tikriname sąnaudų lenteles, nematome svarbiausio:
nemokamo darbo valandų, prarastų pajamų, prarastų karjeros galimybių, sveikatos – viso to, kas neformaliai daugiausiai laikosi ant moterų pečių.

Ką daryti?
Atsakymai jau egzistuoja. Reikia ne stebuklų, o elementaraus teisingumo.
Lietuvos ir užsienio savivaldybių geroji praktika rodo paprastą tiesą:
pasidalintas nemokamas darbas veikia ir tai – visų reikalas.

Čia – pavyzdžiai, kurie veikia, ir kuriuos galime taikyti jau šiandien:
https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/gerosios-praktikos/

02/12/2025

„Mama, aš tave myliu milijoną kartų. Tu pavargus, taip? Tai pamiegok… gali pamiegot“, – kuždasi prieš miegą sūnus.

Kartais vaikai geriausiai mato, ko iš tiesų be meilės reikia tėvams.

Lietuvos moterys namuose nemokamai dirba net 10 kartų daugiau nei vyrai.
Ką tai iš tiesų reiškia?

- Nuovargį, kurio nebeištrina nei masažai, nei „atsipalaidavimo ritualai“.
- Laiko trūkumą sportui, miegui, sveikai mitybai, net paprasčiausiam vandens stiklinei.
- Pastovų jausmą, kad esi „nepakankamai gera“ mama, darbuotoja, partnerė. Ne todėl, kad tingėtum – o todėl, kad tempi tris etatus už visus.

Artėjant Kalėdoms galime padovanoti tai, ko labiausiai reikia:
ne dar vieną agurkų kvapo dovanų rinkinį, o tikrą pasidalinimą nemokamu darbu namuose - nuo vakarienės ir skalbinių iki šventinių planų ir kalėdinio chaoso organizavimo.

Kartais didžiausia dovana mamai yra laikas ir parodymas veiksmais - tai ne tavo, tai mūsų visų atsakomybės.

Mes nebepadedame mamoms, mes dirbame su jomis kartu.

Daugiau informacijos apie tai, kaip nemokamas darbas paveikia namų ūkius ir kaip juo dalinamasi: https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/tinklalaide/

01/12/2025

Pamenu, kaip močiutė mane išmokė skaityti.
Susirašinėjau su ja laiškais – tai buvo mano pirmoji meilė rašymui.
O močiutės varškėtukai… tai iki šiol mano vaikystės skonis.

Bet kaip šiandien gyvena mūsų mylimos močiutės Lietuvoje?

Jų pensijos vidutiniškai 90 eurų mažesnės nei vyrų.
Kas ketvirta gyvena skurdo rizikoje.

Ir čia klausimas ne tik apie jas.
Ką galime padaryti, kad tiek mūsų močiutės, tiek mes pačios, senstant, gyventume geriau?

💛 Mūsų ekspertės pateikia aiškias rekomendacijas*:

Kelti finansinį raštingumą – ypač moterų.
Tai apima tiek mokymus, tiek finansinio ugdymo integravimą į mokyklų programas.

Užtikrinti ugdymo be stereotipų aplinką, kad vaikų pasirinkimai, savivertė ir finansiniai lūkesčiai nebūtų ribojami lyties.

Mažinti darbo užmokesčio skirtumus tarp skirtingų sektorių ir mažinti profesijų segregaciją pagal lytį.

Skatinti persikvalifikavimą, ypač mažiausias pajamas gaunančioms moterims – sudarant sąlygas lankyti nemokamus kursus ir mokymus.

Sukurti palankią aplinką derinti priežiūrą, karjerą ir asmeninius poreikius, kad tiek moterys, tiek vyrai galėtų dirbti ir pasirūpinti artimaisiais be praradimų.

*Šaltinis: MOTERŲ IR VYRŲ FINANSINĖ (NE)PRIKLAUSOMYBĖ LIETUVOJE Dr. Giedrė Purvaneckienė, Jurgita Pečiūrienė.

Daugiau informacijos: www.lmlo.lt/kieno-pareiga/projekto-rezultatai

29/11/2025

Ar moterims reikia mažiau pinigų pragyvenimui? 🤔

Kažin… tačiau „Moterų ir vyrų finansinės (ne)priklausomybės skirtumai“ tyrimo duomenys rodo, kad beveik trečdalis moterų (27,7 %) jaustųsi finansiškai nepriklausomos, jei uždirbtų bent 1 501 € per mėnesį, tuo tarpu vyrų riba yra žymiai didesnė - 2 001 €.

Gal tai ne tik pajamų klausimas?
Neretai moterys yra įpratusios gauti mažiau, nuvertina savo kompetencijas ar bijo paprašyti didesnio atlyginimo.
O dar prisideda visuomenės mitai: „moterys jausmingos, vyrai geri vadovai, todėl..." , kurie iš tikrųjų neturi nieko bendro su kompetencija.

Lygybė atlyginimuose prasideda nuo mūsų požiūrio į save.

28/11/2025

Turbūt ne naujiena, kad daugiausia nemokamo priežiūros darbo – vaikų, senelių, kitų artimųjų ar namų ūkio – atlieka moterys.

Bet ar žinai, kad šis krūvis turi rimtą poveikį:
karjerai ir uždarbiui
pensijoms ir finansinei nepriklausomybei
sveikatai
smurto rizikai artimoje aplinkoje

Pagrindiniai trys būdai sumažinti moterų krūvį yra:
Nemokamo darbo pripažinimas – jis neliktų „nematomas“.
Krūvio sumažinimas – daugiau valstybės ir savivaldybių užtikrinamų priežiūros paslaugų.
Krūvio perskirstymas tarp lyčių – lygiaverčiai atsakomybės pasidalijimai šeimoje.

Finansinė nepriklausomybė – raktas į sprendimų laisvę ir savarankiškumą.