Veda Vidus - VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

Call Directions Website Contact the organization

Veda Vidus - VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras Kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto, išnaudojimo ir nusikalstamos veikos.

Kaip gyventi, kad ne pyktis mane valdytų, bet aš valdyčiau savo pyktį?Lengviau pasakyti, nei padaryti, ypač kai vaikai n...
13/10/2026

Kaip gyventi, kad ne pyktis mane valdytų, bet aš valdyčiau savo pyktį?

Lengviau pasakyti, nei padaryti, ypač kai vaikai neklauso, viskas krenta iš rankų, esi pervargęs ir atrodo, jog tuoj pratrūksi, o visi patarimai giliai įkvėpti ir iškvėpti tiesiog nepadeda.

Tai, kaip elgiamės supykę, dažnai susiję ir su tuo, ką patys patyrėme vaikystėje. Gal augome namuose, kuriuose pyktis reiškė šaukimą, grasinimus ar smurtą. Gal priešingai, mums neleido pykti, prieštarauti, pasakyti, kad esame įskaudinti. Niekas nepadėjo suprasti, ką jaučiame ir kaip su tuo tvarkytis.

Suaugę ir toliau slepiame pyktį, kaupiame nuoskaudas arba išsiliejame ant artimiausių žmonių net jei jie nėra mūsų pykčio tikrasis šaltinis. Kartais patys nepastebime, kaip kartojame elgesį, dėl kurio vaikystėje kentėjome. O mūsų vaikai mokosi iš to, ką mato kasdien. Jie stebi, kaip reaguojame į sunkumus, kaip sprendžiame konfliktus, ką darome, kai prarandame kantrybę. Taip mūsų išmokti pykčio raiškos būdai persikelia į kitą kartą.

Užgniaužtas pyktis savaime nedingsta, jis kaupiasi kartu su nuovargiu, nusivylimu ir neišsakytomis nuoskaudomis. O kai nebežinome, kaip su tuo tvarkytis, pyktis virsta agresija, žeidžiančiais žodžiais ar smurtiniu elgesiu, kurio žala nepataisoma.

Valdyti pyktį nereiškia niekada nepykti ar visada išlikti ramiam. Pirmiausia, tai reiškia atpažinti, kas mus pykdo, suprasti, kas slypi už mūsų reakcijos, ir pasirinkti, kaip elgtis. Pyktis dažnai būna apie mūsų ribas, kurias galbūt kažkas peržengė ir jis ypač užverda, kai neišdrįstame tų ribų apginti, kai jos nuolatos perženginėjamos ir paveikia mūsų sveikatą, mūsų savijautą, gerovę.

Galime mokytis pastebėti, kada kantrybė senka, atsitraukti ir grįžti prie situacijos viskam šiek tiek nuslūgus. Galime leisti vaikui pykti, bet neleisti jam skriausti kitų. Ir galime prisiimti atsakomybę už savo elgesį, net jei patys užaugome aplinkoje, kurioje niekas to mūsų nemokė.

Jei nuolat prarandi savitvardą, sunku suvaldyti reakcijas arba po pykčio protrūkių jauti kaltę, mūsų centras teikia nemokamas psichologines konsultacijas Klaipėdos miesto gyventojams, patiriantiems emocinių sunkumų. Susisiek!

📞 +370 650 60 094
📧 el. paštu [email protected]
📍 Mūsų adresas:
Smilčių g. 5, II aukštas, Klaipėda,
I-V 09:00 - 18:00 (būtina išankstinė registracija).

👉 Daugiau informacijos www.vedavidus.lt

„Parašyk, kai nuvažiuosi.“ „Duok žinoti, su kuo būsi.“ „Aš tik noriu žinoti tavo telefono slaptažodį, juk neturėtume vie...
12/10/2026

„Parašyk, kai nuvažiuosi.“ „Duok žinoti, su kuo būsi.“ „Aš tik noriu žinoti tavo telefono slaptažodį, juk neturėtume vienas nuo kito turėti paslapčių.“

Atskirai šie prašymai gali atrodyti visai įprasti. Tačiau kas nutinka, kai neatsakai pakankamai greitai, nusprendi nepasidalyti slaptažodžiu ar vis tiek susitinki su žmogumi, kuriam partneris nepritaria?

Prievartinė kontrolė (angl. coercive control) – tai pasikartojantis elgesys, kuriuo siekiama apriboti kito žmogaus laisvę, savarankiškumą ir galimybę pačiam priimti sprendimus. Ji gali pasireikšti nuolatiniu tikrinimu, finansų ribojimu, izoliavimu nuo artimųjų, sprendimais už kitą žmogų, spaudimu lytiškai santykiauti ar grasinimais. Tačiau jos esmė ne vien atskiri veiksmai, o tai, kaip jie ilgainiui pakeičia žmogaus gyvenimą.

Ši kontrolė klastinga tuo, kad vystosi pamažu. Iš pradžių galbūt pasiūlymai, prašymai pateikiami kaip rūpestis, argumentuoti loginški išaiškinimai, kodėl turėtum elgtis vienaip ar kitaip, netrukus ir pati pradedi dažniau pranešti, kur esi, vėliau atsisakai susitikimų, nes nenori aiškintis, o galiausiai prieš priimdama net paprastą sprendimą pagalvoji, kaip į jį reaguos partneris. Niekas galbūt tiesiogiai neuždraudė tau susitikti su draugais, bet tu jau žinai, kad grįžus namo laukia ilgas pokalbis ar gal net konfliktas. Ir pradedi rinktis ne tai, ko nori, o tai, kas padės išvengti konflikto.

Norint suprasti kontrolę svarbu klausti ne tik, kas įvyko, bet ir kas galvoji, jog nutiktų, jei pasakytum ne. ❗️

Ar gali nesutikti nebijodama(s) bausmės? Ar gali leisti savo pinigus, naudotis telefonu privačiai, dirbti, mokytis, susitikti su artimaisiais ar pasakyti „ne“ lytiniams santykiams partneriui netampant irzliu ir be nuotaikos dėl to? Ar gali nutraukti santykius nebijodama(s), kas nutiks jam(jai), vaikams ar net augintiniui?

Rūpestis ir kontrolė gali atrodyti panašiai, kol nepažiūrime į tai, kas nutinka žmogui pasielgus kitaip, nei iš jo tikimasi. Rūpestis leidžia nesutikti, išsaugoti privatumą ir savarankiškai priimti sprendimus. Kontrolė šią teisę paverčia problema, už kurią tenka mokėti kaltinimais, pykčiu, pažeminimu, grasinimais ar baime.

Jeigu atpažįsti save šioje situacijoje, galbūt jau kurį laiką bandai įtikinti save, kad tai tik pavydas, sunkus charakteris ar santykių problemos. Tau nebūtina iš karto visko suprasti ar turėti atsakymus. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta su tavo gyvenimu: ar jame dar gali laisvai rinktis, ar vis daugiau sprendimų priimi galvodama apie kito žmogaus reakciją?

Nukentėjai nuo smurto? Kviečiame susisiekti:
📞 0 650 60094
📧 [email protected]

Daugiau informacijos: www.vedavidus.lt

Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame organizacijų užklausų dėl komandų, kurios kasdien bendrauja su dideliais klientų,...
08/10/2026

Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame organizacijų užklausų dėl komandų, kurios kasdien bendrauja su dideliais klientų, pirkėjų ar paslaugų gavėjų srautais. Dažniausiai kreipiamasi pastebėjus, kad sudėtingi pokalbiai iš darbuotojų pareikalauja vis daugiau emocinių jėgų.

Bendraujant su suirzusiu, nepatenkintu ar nemaloniai nusiteikusiu žmogumi, darbuotojui tenka valdyti pokalbio eigą, išlaikyti profesines ribas ir stebėti savo reakcijas. Kai tokių situacijų per dieną pasitaiko kelios, gali būti sunku greitai grįžti prie įprastų užduočių, o pasibaigus darbo dienai nuo jų atsiriboti.
Bendrų komunikacijos patarimų tokiose situacijose dažniausiai neužtenka. Mokymuose daug dėmesio skiriame realioms komandos situacijoms ir kartu nagrinėjame, kaip reaguoti emociškai įtempto pokalbio metu, nepriimti kliento reakcijos asmeniškai, išlaikyti aiškias ribas ir po sudėtingos situacijos grįžti prie darbo.

Pastebime, kad šiuo metu organizacijoms itin aktualios konfliktų valdymo, bendravimo su sudėtingais klientais ir emocinio atsparumo temos. Jeigu jos aktualios ir jūsų komandai, lauksime užklausos: www.vedavidus.lt/mokymai

Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė diena be prostitucijos.Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame technologijų pasa...
05/10/2026

Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė diena be prostitucijos.

Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje prostitucija niekur nedingsta. Ji toliau išlieka paklausi gatvėse, striptizo ar naktiniuose klubuose, pažinčių svetainėse, privačiuose vakarėliuose, bet taip pat jos paklausa vis labiau auga skaitmeninėje erdvėje, kurioje žmonės randa vis daugiau būdų išnaudoti ne tik asmenį, bet ir jo atvaizdą, vaiką, jo pažeidžiamumą, išnaudoti bet kokiems į galvą šaunantiems dalykams.

Nors visuomenėje daug švietimo šia tema, daug ir pačių išgyvenusiųjų prostitucijos sistemą moterų ar net vyrų pasidalijimų, tyrimų, statistikos, atskleidžiančių mizoginišką, seksistinę šios industrijos realybę, vis dar neretai viešoje erdvėje imi ir išgirsti: „Taigi seniausia pasaulio profesija“, „Kai kurios moterys pačios to nori ir tam sukurtos“, „Tai darbas, geriau įteisinti ir visiems bus geriau. Jos susimokės mokesčius, o vyrai galės be paslapčių nusipirkti jas“.

Komentarai ir požiūris, kurie iš tikrųjų ne vienam žmogiškumą turinčiam asmeniui suriečia ausis. Nes nė vienas iš šių komentarų neatspindi tikrosios prostitucijos realybės, kurią išgyvena moterys ir neretai mergaitės.

Smurtas, kuris savaime yra prostitucijoje. Jau pats aktas, kai nusiperkama prieiga prie kito asmens kūno, kad būtų galima su juo daryti, ką tik nori, laisvo, tikro sutikimo nebuvimas jau patvirtina prostituciją kaip smurtą. Ir to negana. Už tų uždarų durų, sekso būdelėse, įsikūrusiose Berlyne, viešnamio kambarėliuose ar tiesiog privačių namų miegamuosiuose, dažnai slepiasi ir visos kitos smurto formos tyliai žiauriausiu įmanomu būdu naikinančios žmogų.

Prostitucija nėra reiškinys, susiformavęs dėl gyvybiškai būtinų poreikių, ir nėra kažkas, kuo moterys degė ar vis dar dega noru užsiimti. Ji nuo seno gyvavo visuomenėje, kurioje moterys neturėjo teisių, neturėjo lygiaverčių galimybių, dažnai gyveno skurde, patyrė smurtą ir buvo priklausomos nuo vyrų.

Todėl prostitucija niekada neįgalino moterų. Tai vienas didžiausių naujojo laikmečio melų, skleidžiamų moterims ir mergaitėms.

Prostitucija niekada nebuvo apie autonomiją. Tiesą sakant, atvirkščiai. Ji visada buvo ir yra tik apie išnaudojimą ir priklausomumą, kiek tai bekainuotų.

Ir kol viena moteris turi kainą, ją turi kiekviena, sekso pirkėjo akyse.

Prostitucija nėra seniausia pasaulio profesija, bet greičiau seniausia smurto prieš moteris forma, gyvuojanti iki pat šiol.

Kodėl, įvykus seksualiniam nusikaltimui, dažnai pergyvenama dėl prievartautojo ateities ir reputacijos, bet ne dėl priev...
01/10/2026

Kodėl, įvykus seksualiniam nusikaltimui, dažnai pergyvenama dėl prievartautojo ateities ir reputacijos, bet ne dėl prievartą patyrusio asmens?

„Jis jaunas, jam dar visas gyvenimas prieš akis.“ „Jis juk geras žmogus.“ „Negalima vienu įvykiu sugadinti jo ateities.“ „Visi kartais klysta, svarbu suteikti šansą pasitaisyti.“

Tokių ir panašių frazių galima išgirsti bene kiekvieno seksualinio smurto atveju, ypač kai seksualinį nusikaltimą įvykdo jaunas vaikinas arba bendruomenei svarbus, įtakingas žmogus, ilgą laiką turėjęs „gero žmogaus“ įvaizdį. Tuomet pradedama rūpintis jo reputacija, šeima, karjera ir tuo, kaip šis įvykis paveiks jo ateitį.

Bet kodėl taip retai kalbame apie tai, kas laukia nukentėjusio žmogaus? Kas rūpinasi jo ateitimi, jo gyvenimu, santykiais, darbu ar mokslais? Kas pagalvoja apie baimę, gėdą ir kaltę, kurią aplinka dažnai užkrauna nukentėjusiam žmogui, nors dėl patirto smurto nėra jis ar ji kaltas(-a)? Kas kalba apie psichologines ir fizines traumos pasekmes, kurios gali lydėti žmogų dar ilgai po patirto nusikaltimo?

Kodėl, prievartos atvejui iškilus į viešumą, visuomenėje atsiranda susirūpinusių, kaip seksualinis nusikaltimas paveiks prievartautojo gyvenimą, bet ne kaip tai jau paveikė nukentėjusio žmogaus gyvenimą? Negana to, VIS DAR dažnai išgirstama kaltinimų nukentėjusiajam dėl to, kaip apsirengė, ką vartojo, kur ėjo, kokiu paros metu, su kuo leido laiką ir t. t.

Ne tik aukų kaltinimas, bet ir prievartautojų pateisinimas, sušvelninant jų nusikaltimo mastą, palaiko seksualinio smurto kultūros tęstinumą. Smurto, kuris vis dar neretai suvokiamas kaip „poreikių“ tenkinimas, o ne agresija ar priemonė parodyti galią, kontrolę, sunaikinti kitą asmenį psichologiškai ar fiziškai. Smurto, kurį didžiąja dauguma atvejų įvykdo vyrai, bet nuo kurio daugiausia nukenčia moterys ir vaikai.

Ir tai yra ne tik sprendimų priėmėjų atsakomybė – kuriant įstatymus, įgyvendinant tam tikrą politiką, – bet ir visos visuomenės, kurioje mes užauginame tuos prievartautojus, leisdami jiems išsisukti be pasekmių, pateisindami jų elgesį, kaltę ir atsakomybę užversdami nukentėjusiam, ignoruodami faktą, jog prievarta yra ne seksualinio poreikio, bet agresijos išraiška.

Būtent tokiu būdu mūsų visuomenė rūpinasi ateitimi tų, kuriems nerūpi kiti. Kai atleidžiame ir pateisiname seksualinį smurtą ir jo vykdytoją, iš esmės duodame žalią šviesą ateičiai, kurioje prievarta toliau gyvuoja, o kartu su ja ir neteisybė, agresija, smurtas, neapykanta ir daugybė kitų žmogiškumą niokojančių dalykų.

Vakar centre sulaukėme svečių The Kazickas Family Foundation - Kazickų šeimos fondas atstovų.Jaukiai pasikalbėjome ir pa...
29/09/2026

Vakar centre sulaukėme svečių The Kazickas Family Foundation - Kazickų šeimos fondas atstovų.

Jaukiai pasikalbėjome ir pasidalijome tuo, kuo šiandien gyvena centras: kasdieniais darbais, vykdomais projektais, tuo, kas šiuo metu aktualu mūsų savanorėms, ir artimiausiais planais. Taip pat buvo įdomu išgirsti, kuo gyvena fondo komanda.

Kazickų šeimos fondas prisideda prie Pagalbos moterims linijos Klaipėdos padalinio stiprinimo. Esame dėkingi už skirtą laiką, nuoširdų pokalbį, palaikymą ir tai, kad jums rūpi. 🌱

Kartais atrodo, kad gyvename užburtame rate, kuriame nuolatos tvyro stresas, darbų gausa, įtampa ir labai greitas gyveni...
29/09/2026

Kartais atrodo, kad gyvename užburtame rate, kuriame nuolatos tvyro stresas, darbų gausa, įtampa ir labai greitas gyvenimo ritmas. Dienos praeina kaip minutės, savaitės susilieja viena su kita ir vis atrodo, kad vėl apsukome tą patį ratą – vėl darbai, atsakomybės, terminai ir dalykai, kuriuos dar reikia padaryti.

Atrodo norisi gyventi kitaip, norisi pakeisti tą nuolat skubantį ritmą, sustoti, atsikvėpti, turėti daugiau laiko sau ir artimiems žmonėms. Norisi nebejausti, kad nuolatos bandai suspėti paskui savo gyvenimą. Tačiau dažnai net nežinome, kaip tai padaryti. Nuo ko pradėti ir kaip apskritai sustoti, kai atrodo, kad jei tik sustosi, viskas sugrius?

Mes dažnai galvojame, kad pirmiausia turime padaryti darbus, o tada galėsime ilsėtis. Nusidirbti tam, kad galėtum pailsėti, atlikti savo pareigas, kad vėliau galėtum atsikvėpti. Pati ši vertybė nėra bloga – darbštumas ir atsakomybė yra svarbūs dalykai. Tačiau šiuolaikiniame gyvenime, ypač dirbant įmonėse, institucijose ar organizacijose, labai sunku šį principą taikyti taip, kad jis nepradėtų veikti prieš mus pačius.

Nes darbai niekada nesibaigia. Vieno užbaigto darbo vietą užima kitas, po vieno termino atsiranda naujas, o užbaigus vieną projektą jau reikia galvoti apie kitą. Ratas sukasi be paliovos. Todėl galbūt klausimas nėra, kaip visiškai iš jo išlipti, o kaip išmokti jame gyventi taip, kad jis mūsų nesugriautų.

Kaip išmokti ilsėtis ne tik tada, kai jau esame visiškai išsekę? Galbūt mums reikia mažų pertraukėlių kasdien, o ne laukti savaitgalio ar vasaros, kai pagaliau galėsime kelioms savaitėms atsijungti nuo visko. Turime mokytis sustoti ir tarp darbų, net jei dar liko nepadarytų dalykų. Mokytis paleisti ir nebandyti kiekvieno darbo atlikti nepriekaištingai.

Balansas svarbus visame kame. Galime būti darbštūs, atsakingi, siekti gerų rezultatų ir kartu nepamiršti savęs. Mokytis padaryti gerai, bet ne tokia kaina, kai dėl darbo, atrodo, nustojame kvėpuoti. Stengtis, bet kartu leisti sau pailsėti kasdien, kad turėtume energijos ir motyvacijos tęsti tai, kas mums svarbu.

Galbūt ne visada turime laukti, kol viskas bus padaryta, kad pagaliau galėtume atsikvėpti. Kartais turime sustoti tiesiog dabar. Net jei darbų dar liko. Nes mūsų gyvenimas vyksta ne tada, kai baigsime visus darbus. Jis vyksta ir jų metu.

Skirtingos smurto formos dažnai nėra atskiros viena nuo kitos. Jos gali persidengti, stiprinti viena kitą ir kartotis sk...
28/09/2026

Skirtingos smurto formos dažnai nėra atskiros viena nuo kitos. Jos gali persidengti, stiprinti viena kitą ir kartotis skirtingais žmogaus gyvenimo etapais. EIGE tai apibūdina kaip smurto kontinuumą – skirtingos smurto formos yra tarpusavyje susijusios ir gali vykti vienu metu.

Todėl mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė yra ne tik atpažinti smurtą tada, kai jis tampa matomas, bet ir mokytis jį atpažinti anksčiau. Kalbėti apie sutikimą ir ribas. Nesijuokti iš žeminančio elgesio. Nepateisinti kontrolės kaip „rūpesčio“ ar pavydo kaip meilės. Netylėti, kai žmogus yra žeminamas, bauginamas ar kontroliuojamas.

Ir, svarbiausia, nekelti atsakomybės tam, kuris patyrė smurtą.

Praėjusią savaitę Seime vykusiame renginyje apie visuomenės vaidmenį kalbėjo ir žurnalistė bei kūrėja Irma Bogdanovičiūtė, kuri pabrėžė labai svarbią mintį: „Mūsų, žurnalistų, kūrėjų, kino kūrėjų pareiga yra šviesti visuomenę apie tai ir pirmiausia kalbėti apie traumą ir jos poveikį.“

Begalo svarbi mintis, nes žmonės, kurie kuria viešą turinį, formuoja visuomenės žinojimą, požiūrį, nuomonę, informuoja mus, yra itin reikšmingi mūsų visų suvokime apie smurtą. Tiek, kiek smurto problemai skiriama dėmesio ir KOKS jis skiriamas, lemia tai, kiek mes kaip visuomenė, kaip šalis esame pasiruošę kalbėti apie smurtą, įvairias jo rūšis, atpažinti, pasmerkti jį.

Be abejo, ši atsakomybė tenka ne tik žurnalistams ar kūrėjams. Ji tenka mums visiems – artimiesiems, specialistams, institucijoms, bendruomenėms, mokykloms, darbovietėms ir visai visuomenei.

Turime kurti aplinką, kurioje žmogui nereikia pirmiausia įrodyti savo skausmo, kad juo patikėtume. Kai pradėsime daugiau kalbėti apie tai, priimti, gebėti išklausyti apie tai, ką daugelis patiria, taps ir lengviau smurtinį elgesį stabdyti, keisti, o neretai ir užkirsti kelią prieš įvykstant tragedijai.

Vakar, Seime vykusiame renginyje kalbėjome apie tai, kas žmogaus laukia po nusikaltimo ir kaip turėtų veikti pagalbos si...
26/09/2026

Vakar, Seime vykusiame renginyje kalbėjome apie tai, kas žmogaus laukia po nusikaltimo ir kaip turėtų veikti pagalbos sistema, kad ji iš tiesų padėtų, o ne taptų dar vienu išbandymu.

„Ne sistema pasiekia žmogų, o žmogus turi ieškoti sistemos.“- dalinosi Asta Jurgutė, Victim Support Europe Lietuvoje atstovė. Puiki įžvalga, kuri iš tikrųjų atskleidžia vis dar tokiu principu stipriai veikiančią pagalbos sistemą mūsų šalyje.

Tiesa, ne viskas taip blogai. Nuėjome ilgą kelią stiprinant ir apskritai kuriant pagalbos sitemą, kurioje organizacijos, specializuoti centrai ir institucijos veiktų tarpusavyje siekiant suteikti profesionalę, į žmogų orientuotą ir savalaikę pagalbą. Ji galbūt nėra tobula, bet svarbu, jog yra žmonių, kuriems rūpi, kurie nori kurti geresnes sąlygas, kad visgi tam žmogui nebereikėtų ieškoti pagalbos, bet pagalba jį surastų prireikus.

Estijos patirtį pristačiusi Gerttu Aavik pabrėžė, jog išgyvenusieji turi žinoti, ko jie gali tikėtis, kokios yra jų pasirinkimo galimybės ir kada jie gali sustabdyti procesą, jeigu to reikia.

Tai svarbu ir todėl, kad pagalbos sistema netaptų dar viena vieta, kur žmogus patiria bejėgiškumą arba kaip minėjo tinklo Victim Support Europe atstovė Alexandra Ivankovič - turime pasirūpinti, kad aukos nebūtų priverstos kentėti antrą kartą nuo to paties nusikaltimo.

Todėl stiprinti pagalbos sistemą reiškia ne tik turėti daugiau paslaugų. Tai reiškia kurti sistemą, kuri pati arčiau ateina prie žmogaus, kuri veikia kartu, suteikia aiškią informaciją, leidžia žmogui išlaikyti pasirinkimą ir nepalieka jo vieno visame kelyje po nusikaltimo.

Šis renginys buvo vienas iš mūsų kartu su (VSE) vykdomo projekto dalių. Ačiū dalyvavusiems, o labiausiai ačiū prisidėjusiems organizuojant jį.

Kai matai, jog esi ne vienas, kuriam tai rūpi, noras keisti, daryti geriau auga ir auga tų darančiųjų gretos kartu.

Jau rytoj tarptautinė konferencija „Pagalba nukentėjusiesiems nuo nusikalstamos veikos: patirtis, pasiekimai ir ateities...
24/09/2026

Jau rytoj tarptautinė konferencija „Pagalba nukentėjusiesiems nuo nusikalstamos veikos: patirtis, pasiekimai ir ateities kryptys“ Lietuvos Respublikos Seimas

Antrojoje konferencijos dalyje – ekspertų diskusija „Nuo pranešimo iki pagalbos: ar sistema apsaugo tuos, kuriems labiausiai reikia?“

Diskusijoje kelsime klausimus apie tai, kur šiandien nukentėjusieji dažniausiai „pametami“ tarp institucijų, kaip užtikrinti nuoseklų pagalbos kelią ir kokių sisteminių pokyčių reikia, kad pagalba iš tiesų būtų orientuota į nukentėjusįjį.

Taip pat žvelgsime į priekį: kaip turėtų atrodyti gerai veikianti pagalbos sistema po penkerių metų?

Susitikime jau rytoj, rugsėjo 25 d., Lietuvos Respublikos Seime.

Address

Smilčių Gatvė 5
Klaipeda
LT92277

Opening Hours

Monday 09:00 - 18:00
Tuesday 09:00 - 18:00
Wednesday 09:00 - 18:00
Thursday 09:00 - 18:00
Friday 09:00 - 18:00

Telephone

+37046350099

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Veda Vidus - VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Veda Vidus - VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras:

Share