Klaipėdos žurnalistai

Klaipėdos žurnalistai Tai oficialus Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus feisbuko profilis

Su jubiliejumi, Česlovai!💐Žurnalistas Česlovas Kavarza pagaliau atskleidė savo dvigubą tapatybę, kurios anksčiau neafiša...
12/10/2026

Su jubiliejumi, Česlovai!💐

Žurnalistas Česlovas Kavarza pagaliau atskleidė savo dvigubą tapatybę, kurios anksčiau neafišavo. „Anksčiau ar vėliau tenka atsiverti – manyje visą laiką gyveno prerijų indėno dvasia, ji atgyja kiekvieną vasarą. Tada, pasibalnojęs ne žirgą, o dviratį, leidžiuosi į keliones lietuviškų protėvių takais“, - prisipažino jubiliejinį gimtadienį švenčiantis Lietuvos sporto žurnalistikos mohikanas.

Česlovo nuveiktų darbų ir žygių nuotaikingas paminėjimas įvyko Danės slėnyje netoli Kretingalės, klaipėdiečio Mindaugo Timinsko įkurtame indėnų kultūros ir poilsio centre „Vinetu kaimas“. Įžengę į šią gamtos oazę svečiai iškart pasinėrė į Šiaurės Amerikos aborigenų dvasinį pasaulį: patys persikūniję į indėnus šaudė iš lankų, metė tomahaukus, šoko ir dainavo prie toteminių stulpų.

Šventę vainikavo iškilmės Didžiajame tipyje (indėnų palapinė), kurioje vietovės šeimininkas Vinetu atliko ritualines apeigas – maldavo, kad gyvūnuose, paukščiuose, žuvyse, medžiuose, net žolės stiebelyje tūnanti magiškoji jėga Manito neapleistų jubiliato. Prie rusenančios laužavietės sutūpę svečiai, įvaryti į meditacinį transą, žvaliai mušė indėniškus būgnelius. Pusbalsiu, o paskui vis garsiau giesmę „Su gimimo diena“ lietuviškai užtraukė taip, kad ugniakuras vos neužgeso.

Paskui šventė persikėlė į medinę indėnišką trobelę prie vaišėmis nukrautų stalų. Prerijų užkandžius paįvairino kitų tautų patiekalai: kepsniai, sušiai, vyniotiniai, baltoji mišrainė, pyragai, tortai, gydomųjų žolelių arbatos, skambėjo akordeono virtuozo atliekama muzika. Meditacijų ir fizinių pratybų išsekintus svečius atgaivino Česlovo draugų išvirtas gardus plovas, kurio užteko visiems.

Kolegos Paulius Matulevičius („Vakarų ekspresas“) ir Gediminas Pilaitis („Lietuvos rytas“) sukaktuvininkui perdavė LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkės Jolantos Beniušytės rožių puokštę, jos linkėjimus nenuleisti burių. Česlovas sulaukė artimųjų, draugų įvairių sporto šakų atstovų, tarp jų ir legendinio Klaipėdos rajono klubo „Plikių buivolai“ sveikinimų.

Svečiai pasirašė gimtadienio proga išleistame žurnalisto ir dviratininko Č.Kavarzos žygių po Lietuvą fotoalbume. Išklausęs visų kalbų jubiliatas deklaravo savo pasiryžimą ir toliau puoselėti laisvę mylinčių indėnų idealus, propaguoti sportą, nepamiršti draugų, su kuriais jį suvedė likimas.

Vakaro pabaigoje žurnalistikos mohikano lūpomis vėl prabilo mįslinga Šiaurės Amerikos indėnų dievo Manitu dvasia. Susijaudinęs jubiliatas visiems į gimtadienį susirinkusiems padėkojo už dėmesį apačių genties šūkiu „Matakuve ovesin“ (lietuviškai „Visi mes esame giminės“).

LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus nariai jungiasi prie sveikinimų savo kolegai, ilgamečiam dienraščių „Vakarų ekspresas“ ir „Klaipėda“, interneto žiniasklaidos darbuotojui Česlovui. Su gražia švente, kuo geriausios kloties, neblėstančio indėniško guvumo darbuose ir gyvenime...

„Klaipėdos žurnalistai“ info

12/10/2026
Kviečiame į rašytojo ir žurnalisto Serhijaus Tcyhipos eilėraščių rinkinio „Nelaisvės abėcėlė“ pristatymą. Ši knyga gimė ...
06/10/2026

Kviečiame į rašytojo ir žurnalisto Serhijaus Tcyhipos eilėraščių rinkinio „Nelaisvės abėcėlė“ pristatymą. Ši knyga gimė ten, kur, atrodytų, nėra vietos kūrybai – Rusijos nelaisvėje. Jos autorius, Serhijus Tcyhipa, būdamas nelaisvėje, sugebėjo išsaugoti tai, kas brangiausia – vidinę minties laisvę ir žodžio galią. S. Tcyhipo „Nelaisvės abėcėlė“ – tai eilėraščių rinkinys, parašytas akrostichų forma. Kiekviena eilutė čia nėra atsitiktinė: tai ne tik literatūrinė forma, bet ir būdas sutvarkyti išgyventą chaosą, rasti prasmę išbandymuose ir išsaugoti savo tapatybę. Knygos tikslas – supažindinti skaitytoją su autoriaus asmenybe – jo mintimis, skausmu, viltimi ir tikėjimu. Tuo pačiu metu ji yra svarbus priminimas apie Ukrainos civilių, kuriuos Kremliaus valdžia neteisėtai laiko savo stovyklose, likimą. Tai raginimas ne tylėti, prisiminti ir veikti – kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių labui. Tegul šie žodžiai tampa tiltu tarp tų, kurie laukia laisvės, ir tų, kurie gali padėti ją priartinti.
Rinktinę pristatys autoriaus žmona Olena Tcyhipa.

2026 m. Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija: atrinkta 10 finalininkųŠeštąjį kartą teikiamos Dafnės Karuanos ...
02/10/2026

2026 m. Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija: atrinkta 10 finalininkų

Šeštąjį kartą teikiamos Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijos vertinimo žiuri paskelbė dešimt į finalą patekusių tyrimų.

Nuo 2026 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d. teisėjų kolegijai savo žurnalistikos darbus pateikė šimtai žurnalistų iš 27 ES valstybių. Iš 344 paraiškų į galutinį sąrašą pateko dešimt:

• „Užrakinti, patalpinti į narvą, ištremti: tai inovatyvus Europos sprendimas nepageidaujamiems migrantams“ (Migranten opsluiten in een kooi in Albanië: Italië doet het, Nederland wil het, vertimas angl. kalba). „De Correspondent“ (Nyderlandai).

• „Tvariu paverstas karas: kaip ES remiami žaliųjų investicijų fondai finansuoja ginklų pramonę“ (War Made Sustainable: how green investment funds bankroll the arms industry with EU backing).

Koordinavo „Voxeurop“ (Prancūzija), prisidedant „El País“ (Ispanija), „IrpiMedia“ (Italija) ir „Mediapart“ (Prancūzija).

• Tinklalaidė „Protagonista“. Investigate.cz (Čekija).

• „Rusijos paslaptys. Kaip Putinas saugo savo branduolinius ginklus“ (Russian Secrets. So schützt Putin seine Atomwaffen).

„Norddeutscher Rundfunk“ (NDR), „Westdeutscher Rundfunk“ (WDR) ir „Süddeutsche Zeitung“ (SZ) (Vokietija), bendradarbiaujant su „Le Monde“ (Prancūzija), „L’Espresso“ (Italija), ICIJ (JAV), „Kyodo“ (Japonija), NRK (Norvegija), „Pointer“ (Nyderlandai), SVT (Švedija), „The Times“ (Jungtinė Karalystė) ir „The Washington Post“ (JAV).

• „Neįtikėtinas indegazette.be tyrimas: Zebriugė tebėra pagrindinis Rusijos arktinių dujų tiekimo į Europą uostas“ (Groundbreaking analysis by indegazette.be: Zeebrugge still the most important European arrival port for Russian polar gas) . Indegazette.be (Belgija)

• „Kaip technologijų milžinės įtvirtino slaptumą ES teisėje, kad nuslėptų duomenų centrų daromą žalą aplinkai“ (How Big Tech wrote secrecy into EU law to hide data centres’ environmental toll).

„Investigate Europe“ tyrimas publikuotas kartu su žiniakslaidos partneriais „Altreconomia“ (Italija), „Die Zeit“ (Vokietija), „El País“ (Ispanija), „EU Observer“ (Belgija), „The Guardian“ (Jungtinė Karalystė), „The Journal“ (Airija), „Le Monde“ (Prancūzija), „Publico“ (Portugalija) ir „Tech Policy Press“ (JAV).

• „TikToko grobuonys 2: lengvas grobis daugiau kaip 1 300 pedofilų“ (Depredadores en TikTok 2: un bufé libre para más de 1.300 pedófilos). Maldita.es (Ispanija).

• „Melagingos žinios, bet tikros aukos“ (Noticias falsas, vítimas reales). EFE agentūra (Ispanija).

• „Neapykantos sponsoriai: kaip Vidurio Europos politikai naudojo užsakomąsias socialinės žiniasklaidos kampanjjas žurnalistams ir pilietinei visuomenei kompromituoti ir neapykantai skleisti“ (Sponsored Hate: How politicians across Central Europe use paid social media ads to attack journalists and civil society, spreading disinformation and hate).

Jano Kuciako tyrimų centras (Slovakija), Investigace.cz (Čekija), Frontstory.pl (Lenkija) ir VSquare.org (Lenkija).

• „Jie saugo teisę ją pažeisdami: Europolo šešėlinė IT sistema“ (They protect the law while breaking it’: Inside Europol’s Shadow IT System).

„Solomon“ (Graikija), CORRECTIV (Vokietija) ir „Computer Weekly“ (Jungtinė Karalystė).

Daugiau informacijos apie kiekvieną finalininką pateikta žurnalistikos premijos tinklapyje.

Laimėtojas bus paskelbtas per apdovanojimo ceremoniją, vyksiančią 2026 m. spalio 21 d., antradienio vakarą, Europos Parlamento pastate Strasbūre,Dafnės Karuanos Galicijos spaudos konferencijų salėje.

Tą pačią dieną, prieš apdovanojimo įteikimo ceremoniją, visi finalininkai taip pat dalyvaus spaudos laisvei skirtame seminare. Jame bus analizuojamas žurnalistų vaidmuo šiandienos pasaulyje, grėsmės, su kuriomis jie susiduria, ir vertinami vis dar vykstantys tyrimai dėl Dafnės Karuanos Galicijos ir Jano Kuciako nužudymo. Seminare taip pat dalyvaus prieš 20 metų nužudytos Anos Politkovskajos dukra Vera Politkovskaja.

Seminarui ir interviu su finalininkais prašome registruotis iš anksto iki spalio 15 d. 15 val. šiame tinklapyje.

Apie premiją

Pretenduoti į 2020 m. įsteigtą Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premiją gali būti bet kurios tautybės profesionalūs žurnalistai ir jų komandos, pateikusios išsamius darbus, paskelbtus vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusios žiniasklaidos įmonės. Laimėtoją išrenka nepriklausoma komisija, kurią sudaro žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai iš 27 ES valstybių bei pagrindinių Europos žurnalistikos asociacijų. Piniginės premijos dydis – 20 tūkst. eurų.

Ankstesnių metų nugalėtojai

2021 m. – konsorciumo „Forbidden Stories“ koordinuotas projektas „Pegasus“.

2022 m. – dokumentinis filmas apie Rusijos įtaką Afrikoje (rež. Clément Di Roma ir Carol Valade, „ARTE / „France24“ / „Le Monde“).

2023 m. – migrantų laivo skendimo prie Pilo bendras tyrimas („Solomon“ kartu su „Forensis“, „StrgF/ARD“ ir „The Guardian“).

2024 m. – nelydimų vaikų migrantų dingimo tyrimas („Lost in Europe“).

2025 m. – užslėptų finansinių tinklų, sudarančių sąlygas Rusijai vykdyti prekybą nafta išvengiant sankcijų, tyrimas, kurį koordinavo organizacija „Follow the Money“.

Kas buvo Dafnė Karuana Galicija?

Dafnė Karuana Galicija (Daphne Caruana Galizia) buvo Maltos žurnalistė ir tinklaraštininkė, daug rašiusi apie korupciją, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, pilietybės pardavimą ir Maltos vyriausybės ryšius su Panamos dokumentais. Žurnalistė patyrė priekabes ir grasinimus, o galiausiai 2017 m. spalio 16 d. buvo nužudyta susprogdinus jos automobilį. Dėl skandalo, susijusio su valdžios institucijų vykdomu šios žmogžudystės tyrimu, atsistatydino šalies ministras pirmininkas Džozefas Muskatas (Joseph Muscat). EP nariai kritiškai įvertino tyrimo spragas ir 2019 m. gruodį paragino Europos Komisiją imtis veiksmų. Nuo to laiko jie ne kartą grįžo prie šio klausimo, be kita ko, 2023 m. priimdami rezoliuciją, kurioje pasmerkė pažangos stoką patraukiant atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Iki šiol už nužudymą buvo įkalinti penki asmenys, tačiau nužudymo organizatorius dar nenuteistas.

EP inf.
https://daphnejournalismprize.eu/

Applications for the sixth edition of the Daphne Caruana Galizia Prize for Journalism are now closed. The winner will be announced in an Award Ceremony taking place on Wednesday 21 October 2026 in the European Parliament in Strasbourg.

Kokią kalbą paliksime po savęs? Padiskutuokime apie tai!Pranešimas spaudaiValstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) tęs...
24/09/2026

Kokią kalbą paliksime po savęs? Padiskutuokime apie tai!

Pranešimas spaudai

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) tęsia diskusijų visuomenei ciklą ir 2026 m. rugsėjo 30 d. (trečiadienį) 15 val. kviečia į nuotolinį forumą „Nuo Rėzos iki DI: kokią kalbą paliksime po savęs?“. Jame laukia diskusija apie tai, kokius ženklus lietuvių kalboje įspaus šio
amžiaus technologijos ir ką mes patys sugebėsime išsaugoti.

Martynas Liudvikas Rėza, kurio jubiliejinius metus šiemet minime, čia bus ne „dar vienas XIX a. veikėjas“, o diskusijos kabliukas. Rėzą galima vadinti lietuvių kultūrinės atminties kaupimo pradininku: jis pirmasis išleido K. Donelaičio „Metus“, paskelbė pirmąjį lietuvių
liaudies dainų rinkinį ir kitais būdais rūpinosi lietuvių kalba. Amžiai bėgo, sąlygos keitėsi, bet aktualios temos, rodos, išlieka tos pačios: mažų tautų tapatybė, kalbos ir kultūros išlikimas, klausimas „ką verta išsaugoti?“. Tiesa, šiandien kiekvienas esame skaitytojas ir rašytojas, be to, lietuviškus tekstus jau geba generuoti mašinos. Įdomu, jeigu M. L. Rėza gyventų šiandien, ką jis rinktų ir saugotų ateities kartoms?..

Pranešimą forumui rengianti Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė siūlo pasvarstyti: „Pasaulio tautų maišymasis niveliuoja jų kalbas ir kultūras. Tai nuolat primena ypač mažesnių kalbų tyrėjai. Todėl natūraliai kyla klausimas, kokią lietuvių kalbą paliksime ateičiai? Šis klausimas gali būti skiriamas ir institucijoms, ir kiekvienam iš mūsų. Jis teikia progą pasvarstyti: ką galime padaryti, kad būtų ką
ir kam palikti?“

Forumo moderatorius poetas, vertėjas Tomas Taškauskas siūlys pažvelgti metaforiškai:
„Kalba yra gyvasis mūsų paveldas, bendras palikimas, kurį visi gauname. Laikui bėgant turtas nuvertėja. Tam, kad šis mūsų turtas nenuvertėtų, visi turime išmokti investuoti. Tad kur dabar
investuojame savo kalbą?“ Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, projekto „Liepa-3“ vadovė dr. Gražina Korvel, Klaipėdos universiteto Socialinių ir
humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros mokslo darbuotoja, Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė, 2025 m. Jaunojo jotvingio premijos laureatas
poetas Dovydas Grajauskas, kino scenaristas, interaktyvios pasakos autorius, kūrybinio rašymo lektorius Gediminas Cibulskis. Apie M. L. Rėzos reikšmę kultūriniam palikimui primins Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Forumas skirtas visiems, kurie nori giliau pažvelgti į kalbos procesus – natūralius ir tuos, kuriuos galime pakreipti tinkama linkme, jei laiku investuosime dėmesį, pastangas ir išteklius.

Kviečiame stebėti tiesioginę forumo transliaciją per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Youtube“ kanalą VLKK Kalbos forumas. Forumo įrašas bus išsaugotas, jį bus galima susirasti ir
vėliau.

Address

Vilties Gatvė 6
Klaipeda

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Klaipėdos žurnalistai posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Klaipėdos žurnalistai:

Shortcuts

Share

Category