Klaipėdos žurnalistai

05/06/2026

Klaipėdos uoste verčiamas naujas Lietuvos energetikos istorijos puslapis – atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio bazė

Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.

Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. Įrangai dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.

Istorines akimirkas fiksavo Klaipėdos žurnalistai.

Parengta pagal Uosto direkcijos inf.

Žydrūno Naujoko ir Algirdo Kubaičio nuotraukos

01/06/2026

Stiprybė – bendrystėje: Vakarų Lietuvos žurnalistai susitiko Kretingoje

Vieną gražų, žydintį gegužės šeštadienį Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus nariai aplankė kolegas Kretingoje – laikraščio ir naujienų portalo „Pajūrio naujienos“ redakciją. Pačiame miesto centre, netoli Kretingos bažnyčios įsikūrusioje redakcijoje svečius maloniai pasitiko direktorė ir vyriausioji redaktorė Vitalija Vitkauskienė bei korespondentė Irena Šeškevičienė.

Šiandien „Pajūrio naujienas“ kuria dešimties žmonių komanda, tačiau leidinio istorija prasidėjo dar 1993 metų balandžio 1 dieną, kai pasirodė pirmasis laikraščio numeris. Per daugiau nei tris dešimtmečius leidinys išaugo iš nedidelio vietos laikraščio į vieną svarbiausių regioninės žiniasklaidos balsų Vakarų Lietuvoje. Redakcijos darbuotojai papasakojo apie leidinio raidą, aprodė jaukias darbo ir poilsio erdves, pavaišino šviežiai iškeptu pyragu ir kava, o prie bendro stalo netrūko pokalbių apie vietinės žiniasklaidos kasdienybę, iššūkius ir atsakomybę.

„Pajūrio naujienų“ istorija glaudžiai susijusi su viso regiono spaudos raida. Pirmieji numeriai buvo spausdinami Klaipėdoje, vėliau – dienraščio „Klaipėda“ spaustuvėje. 2006 metais kartu su kitais Vakarų Lietuvos leidėjais Kretingoje buvo įsteigta „Vakarų spaustuvė“, kuri iki šiol spausdina ne tik „Pajūrio naujienas“, bet ir daugiau kaip dvidešimties šalies redakcijų leidinius. Tais pačiais metais laikraštis tapo vienu pirmųjų regioninių leidinių Lietuvoje, pradėjusių nuosekliai publikuoti turinį internete. Šiandien „Pajūrio naujienos“ sėkmingai veikia ir skaitmeninėje erdvėje, o 2026-ieji žymi naują etapą – laikraštis tampa ir visaverčiu naujienų portalu.

Šiuo metu leidinys platinamas Kretingos rajone, Palangoje, Šventojoje ir Klaipėdoje. Didžiausią skaitytojų dalį sudaro Kretingos miesto ir rajono gyventojai, kuriems vietos laikraštis išlieka svarbiu ir patikimu informacijos šaltiniu. Leidinys taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis regiono redakcijomis. Kartu leidžiamas savaitinis priedas „Vakarų Lietuva“, vienijantis septynias Vakarų Lietuvos redakcijas, apimantis aštuonias savivaldybes ir pasiekiantis beveik 20 tūkstančių skaitytojų. Tai vienas ryškiausių regioninės žiniasklaidos bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje.

Per daugelį metų „Pajūrio naujienos“ sukūrė ir skaitytojų pamėgtus teminius priedus – „Sveikata“, „Smiltys“, „Mūsų žmonės“, „Žemė ir ūkis“, „Kuprinė“, kuriuose nagrinėjamos aktualios sveikatos, kultūros, istorijos, žemės ūkio ir jaunimo temos. Nuo 1999 metų redakcija kasmet organizuoja ir tradicine tapusią „Moliūgo šventę“, kuri vyksta paskutinį rugsėjo šeštadienį ir yra tapusi neatsiejama Kretingos bendruomenės gyvenimo dalimi.

Susitikimo metu ne kartą buvo kalbama ir apie šiandienos regioninės žiniasklaidos situaciją. Vietinei spaudai reikia turėti tvirtą stuburą, kad galėtų vykdyti savo pagrindinę misiją – informuoti visuomenę. Tiesa ne visada patogi, ypač politikams ar įtakingiems interesų atstovams, todėl nepriklausoma vietinė žiniasklaida išlieka vienu svarbiausių demokratinės visuomenės ramsčių. Kolegų pasakojimai dar kartą priminė, kad profesionali žurnalistika regionuose kuriama ne tik iš pašaukimo, bet ir iš didelės atsakomybės savo bendruomenėms.
Gegužę minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, tad paklausėme kolegų, ar tą dieną sulaukia dėmesio iš vietos valdžios.
Pasirodo, Kretingoje nėra susiformavusios tradicijos profesinės šventės proga sveikinti ir pagerbti žurnalistus bei spaudos darbuotojus, kasdien kuriančius tokį svarbų rajono informacijos lauką.

Viešnagė buvo puiki proga ne tik susipažinti su kolegų darbu, bet ir iš naujo atrasti pačią Kretingą. Ne veltui sakoma, kad tai miestas matantiems širdimi. Nuo XIII amžiaus minima Kretinga saugo skirtingų epochų istorijas – nuo kuršių žemių ir garsiojo karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus laikų iki pranciškonų veiklos bei grafų Tiškevičių palikimo. Tačiau miestas žavi ne vien garsiaisiais Tiškevičių rūmais ar pranciškonų vienuolynu. Kretingos gatvėse, aikštėse ir parkuose galima pajusti ypatingą atmosferą, kurioje susipina istorija, kultūra ir šiandienos gyvenimas.
Dar aplankėme ir Darbėnus, kuriuose įsikūręs Kaklaraiščių muziejus, sukaupęs 22 000 kaklaraiščių ir rekordinę tautinių juostų kolekciją. Netoli nuo Darbėnų ir Japoniškas sodas, sužavėjęs savo grožiu ir harmonija bei skania žaliaja arbata matcha.

LŽS Klaipėdos apskrities skyrius vienija ne tik Klaipėdos, bet ir visos Vakarų Lietuvos žurnalistus. Tokie susitikimai dar kartą primena, kad profesinis bendravimas, kolegialumas ir solidarumas nėra vien gražūs žodžiai. Žiniasklaidai išgyvenant sudėtingą laikotarpį, stipri bendruomenė tampa svarbia atrama. Palaikymas, dalijimasis patirtimi ir bendros iniciatyvos padeda išsaugoti tai, kas svarbiausia – profesionalią, nepriklausomą ir žmonėms tarnaujančią regioninę žurnalistiką.

Už šiltą kolegišką priėmimą ir dienos vizito organizavimą nuoširdžiai dėkojame "Pajūrio naujienos" redakcijai, už supažindinimą su miesto istorija, kultūra ir įdomius pasakojimus dėkojame Kretingos turizmo informacijos centro gidui Antanui Jonaičiui, Kretingos dvaro muziejaus edukatorei Nidai Urbonaitei, už skirtą laiką ir supažindinimą su savo veikla - Japoniško s**o savininkui Šarūnui Kasmauskui, Kaklaraiščių muziejaus Darbėnuose savininkams Daivai ir Arūnui Dudėnams. Žemaitija yra nuostabi, tad keliaukime ir džiaukimės, kelionių sezonas tik prasideda!
Klaipėdos žurnalistai su šeimomis keliauja jau ne vieną dešimtmetį, ir dar šiemet mūsų laukia kelionė į Panevėžį!

KŽ info

Nuotraukos: Jolanta Beniušytė, Robertas Jokubauskas, Paulius Matulevičius, Žydrūnas Naujokas

25/05/2026

Dienos nuotraukos. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) šiandien pakvietė Klaipėdos žurnalistus į spaudos pusryčius, kuriuose dalyvavo ir Klaipėdos uosto direkcijos bei AB „KN Energies“ vadovai.

„Meridiano" burlaivyje vykusio susitikimo metu aptarti keturių šių metų mėnesių Klaipėdos uosto krovos rezultatai, krovos kompanijų veikloje ryškėjančios tendencijas, Hormūzo sąsiaurio situacijos poveikis uostui ir regionui bei kitos su uosto veikla susijusios aktualijos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo „Vakarų ekspreso", „Atviros Klaipėdos", „Lietuvos ryto", „Laluna", TV3, LNK ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai.
Tokie žurnalistų ir uostininkų susitikimai yra labai svarbūs, nes suteikia galimybę iš pirmų lūpų išgirsti aktualią informaciją apie Klaipėdos uosto veiklą, ekonomines tendencijas ir geopolitinių procesų poveikį regionui.
Klaipėdos uostas yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių, todėl visuomenei svarbu žinoti, kaip pasauliniai procesai veikia regioną, darbo vietas, verslą ir šalies konkurencingumą.

"KŽ" inf.

Rengėjų ir Jolantos Beniušytės nuotraukos

13/05/2026

Fotoakimirkos. Šią savaitę Klaipėdos dramos teatre vyko spaudos konferencija, skirta tarptautiniam teatro festivaliui "TheATRIUM". Nuo 2017 m. vykstantis „TheATRIUM“ – vienas svarbiausių teatro renginių Vakarų Lietuvos regione, nekantriai laukiamas teatro mylėtojų, šiais metais prasidės gegužės 20 d. ir tęsis iki birželio 18 d.
Domo Rimeikos nuotraukos

13/05/2026

‼️Dėmesio! Žurnalistai, tinklaraštininkai ir fotografai - iki ES investicijų konkurso liko nedaug laiko - iki gegužės 15 d. (imtinai) Skubėkite pateikti savo darbus, sukurtus 2025 metais. Paraiškos nuorodą rasite pranešime spaudai. Tel. informacijai +370 685 66167
https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/es-investicijos-lietuvoje-konkursas-zurnalistams-ir-demesys-regionams-krbU/?fbclid=IwY2xjawRxNthleHRuA2FlbQIxMQBzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEezd9HmiRV87YQxiu0mvdyEU99AVKJvADnG4XO8SOQjjrg0NaJQkRwEFhP6NM_aem_dJ3Tj7yQnetfRQI9-p6phw

  Finansų ministerija skelbia kasmetinį žurnalistinių darbų konkursą apie Europos Sąjungos investicijų poveikį Lietuvoje. Konkurse kviečiami aktyviai dalyvauti visi Lietuvos žurnali…

13/05/2026

https://pajurionaujienos.lt/2026/05/13/lrt-radijas-domejosi-pajurio-naujienu-kasdienybe?fbclid=IwY2xjawRxEy1leHRuA2FlbQIxMABicmlkETAydGtsSlh5S3dJMEtQeEgxc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHqoRS3r6bOS28cRwMnFNrshoIeeHjpYA-u5nJO9mEz9V2CWfoLpakFCvuM7Y_aem_oqivAXBy1ENkr3xgxENa2w

Į Kretingos rajoną jau antrą kartą sugrįžo LRT radijo žurnalistė Inga Janiulytė-Temporin. Jos vizito tikslas – rengiamas radijo dokumentikos reportažas apie ...

12/05/2026

Nauja knyga apie Lietuvos radijo istoriją atskleidžia nežinomus
atminties politikos ir žiniasklaidos laisvės aspektus

Pranešimas spaudai 2026-15-12

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, Klaipėdos universiteto leidykla išleido istoriko dr. Tito Krutulio knygą „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, išsamiai nagrinėjantis, kaip
radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo bei paliečiantis šiandien kaip niekad aktualius
radijo santykio su valdžia aspektus. Knyga parengta podoktorantūros stažuotės, vykdytos Klaipėdos universitete, metu.

Lietuvos Respublikos Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Lietuvos radijo metais, tad knygos pasirodymas simboliškai sutampa su Lietuvos radiofono 100-mečio minėjimu. Nors, kaip pabrėžia
autorius, tyrimas buvo pradėtas dar prieš paskelbiant šią iniciatyvą, naujoji studija reikšmingai papildo jubiliejinius metus iki šiol netyrinėtu turiniu.

„Kad knyga buvo baigta Lietuvos radijo metų išvakarėse, yra sutapimas. Tyrimo tema buvo
sumanyta ir tyrimas atliktas apie tai negalvojant. Kad 2026-ieji bus minimi kaip Lietuvos radijo metai, Seimas paskelbė 2023-iųjų pabaigoje, kai stažuotė jau buvo prasidėjusi.“ – teigia Klaipėdos
universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas, vadovavęs ir podoktorantūros stažuotei.

Knygoje analizuojama, kokį istorijos turinį radijas transliavo trijų skirtingų politinių režimų laikotarpiu
– autoritarinės diktatūros Lietuvos Respublikos metais (1926–1940), pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940–1941) ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu (1941–1944). Tyrimas
apima Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus radiofonų veiklą.

„Istorija šioje knygoje suprantama plačiai – kaip praeities reprezentavimas paskaitų, tiesioginių
transliacijų, radijo laidų, istorinių spektaklių, operų ar literatūros skaitymų pavidalu. Mane domino ne tik tai, kas buvo kalbama apie praeitį, bet ir kas transliacijas kūrė bei kaip į istorines transliacijas
reagavo tuometinė Lietuvos visuomenė“, – sako knygos autorius dr. Titas Krutulys. Iki šiol beveik netyrinėta tema
Knyga priklauso vadinamųjų atminties studijų laukui – palyginti naujai istorinių tyrimų krypčiai, nagrinėjančiai kolektyvinės atminties formavimą ir atminties politiką. Lietuvoje radijo istorija iki šiol
buvo tyrinėta fragmentiškai, o istorinio turinio analizė radijuje praktiškai nebuvo atlikta. Kadangi tarpukario ir karo metų radijas buvo valstybinis bei griežtai cenzūruojamas, jis veikė ne tik kaip
informavimo priemonė, bet ir kaip valdžios ideologijos bei propagandos kanalas.

Anot mokslininko, Lietuvoje labai mažai mokslinių knygų apie Lietuvos radiją, rimčiausias iki šiol pasirodęs tyrimas, skirtas radijui tarpukariu, yra žurnalisto Stasio Štikelio „Eterio šviesa“, parašyta
2001 m. Nuo to laiko tema analizuota tik keliuose straipsniuose ar proginiuose jubiliejams skirtuose leidiniuose, kurie dažniausiai pristatydavo svarbiausius ir įdomiausius faktus.

„Istorikų radijas nelabai domina, galbūt atrodo, kad nėra ką tirti, nes įrašų beveik nelikę, o ir radijas nebuvo tuo metu labai populiarus. Tačiau sakyčiau, kad tai nepagrįstai apleista tema, kur tikrai
galima rasti įdomių Lietuvos visuomenę atskleidžiančių dalykų. Antra vertus, istorijos vaizdavimas radijuje – nišinė, bet neanalizuota tema Lietuvoje. Taip pat visiškai apleistas Antrojo pasaulinio
karo laikotarpis, vos keli žmonės yra šį tą apie radiją šiuo laiku rašę.“ – teigia dr. T. Krutulys.

Tyrimo metu autorius atliko ir kiekybinį tyrimą – ištyrė apie 2500 skirtingų istorinių radijo transliacijų, taip pat analizavo tiriamai temai aktualius išlikusius radijo paskaitų juodraščius, klausytojų laiškus, susirašinėjimus bei šimtus klausytojų anketų, kurios leido atkurti Lietuvos radijo auditorijos tarpukariu kolektyvinį portretą.
Pasak autoriaus, vienas netikėčiausių atradimų buvo tai, kad prie istorinės atminties palaikymo per radiją aktyviau prisidėjo ne profesionalūs istorikai, o žurnalistai, visuomenininkai ir patys radijo
darbuotojai.

Aktualu ne tik akademinei bendruomenei

Nors knyga yra akademinis leidinys, autorius pabrėžia, kad ji parašyta aiškiai ir suprantamai, todėl turėtų sudominti ne tik istorikus ar komunikacijos tyrėjus, bet ir platesnę auditoriją – visus,
besidominčius tarpukario visuomene, žiniasklaidos istorija bei kolektyvinės atminties tematika.
Tyrimas taip pat leidžia naujai pažvelgti į žiniasklaidos laisvės klausimus. Knygoje analizuojama, kaip skirtingi režimai kontroliavo radijo turinį ir kaip radijas buvo pasitelkiamas ideologiniams tikslams.
Autoriaus teigimu, šiandienos diskusijos apie žodžio laisvę taip pat skatina atsigręžti į istorinius cenzūruojamos žiniasklaidos pavyzdžius. Dažnai kaip pagrindinis tokios žiniasklaidos simbolis
minimas sovietmetis, tačiau neokupuotoje Lietuvos valstybėje tarpukariu bene ryškiausias valstybės kontroliuotos žiniasklaidos pavyzdys buvo būtent radijas: cenzoriai reikalavo iš anksto
pateikti visų radijo tekstų kopijas, o už pasišaipymą iš valdžios atstovų grėsė griežtos bausmės. Vis dėlto ši sistema smarkiai skyrėsi nuo sovietinės žiniasklaidos modelio, kuris buvo dar labiau
kontroliuojamas ir iš esmės nepalikdavo erdvės kritikai ar alternatyviam požiūriui.

Istorinis žvilgsnis į žiniasklaidą, anot autoriaus, šiandienos visuomenei gali pasakyti labai daug.
Žiniasklaida – ypač spauda – fiksavo svarbiausius dienos ir savaitės įvykius, todėl tai yra itin turtingas ir sunkiai išsemiamas istorinis šaltinis. Nors gali atrodyti, kad žiniasklaidos istorija turėtų
liudyti nuolatinę pažangą, tyrimai rodo, kad daugelis šiandien aktualių klausimų buvo svarbūs ir
prieš šimtą metų. Keitėsi technologijos, pati žiniasklaidos forma. Tačiau visuomenės santykis su
informacija, propaganda, cenzūra ar laisvu žodžiu išliko aktualūs.

Tyrimas gimė kaip podoktorantūros stažuotės Klaipėdos universitete rezultatas

Knyga yra podoktorantūros stažuotės, vykdytos Klaipėdos universitete, vaisius. T. Krutulys
disertaciją apgynė Vilniaus universitete, o tyrimą atliko laimėjęs 2023 m. Klaipėdos universiteto paskelbtą podoktorantūros stažuotės konkursą.
Stažuotė buvo finansuota Klaipėdos universiteto lėšomis ir vykdyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute – viename svarbiausių atminties studijų centrų Lietuvoje.
Savo lėšomis finansuojamų podoktorantūros stažuočių iniciatyvą Klaipėdos universitetas pradėjo 2022 metais. Ja siekiama pritraukti išorės mokslininkus, stiprinti Universitete plėtojamas tyrimų
kryptis ir sudaryti galimybes ankstyvosios karjeros tyrėjams imtis naujų aktualių temų.
„Abejoju, ar be Klaipėdos universiteto finansavimo ir podoktorantūros stažuotės šis tyrimas apskritai būtų įvykęs“, – pripažįsta dr. T. Krutulys.

Knyga „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“ visiškai nauju turiniu papildo Lietuvos radijo šimtmečio minėjimą ir atveria naują, iki šiol mažai
tyrinėtą Lietuvos žiniasklaidos istorijos puslapį.

12/05/2026

Teatro šviesuliui Vytautui Anužiui - sveikinimai iš pajūrio

Vienas ryškiausių Lietuvos teatro meistrų, aktorius ir pedagogas, legendinio režisieriaus Juozo Miltinio auklėtinis Vytautas Anužis savo 70-ąjį gimtadienį pažymėjo kaip ir dera publikos numylėtiniui – ne namuose, o Kauno nacionalinio dramos teatro scenoje.

Sukaktuvininkas pateikė dovaną žiūrovams – pasirodė Gintaro Varno režisuotame spektaklyje pagal Gottholdo Ephraimo Lessingo dramą „Natanas Išmintingasis“. Šio spektaklio kūrėjai ir pats V.Anužis už pagrindinį vaidmenį buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Po to V.Anužį teatro vestibiulyje apspito gausus būrys jo talento gerbėjų: sveikino kolegos teatralai, mokiniai, draugai. Scenos žvaigždės nepamiršo Kultūros ministerija, kitos valdžios įstaigos, teatrai, kuriuose jis darbavosi. Perskaitytas premjerės Ingos Ruginienės sveikinimo raštas.

V.Anužis – buvęs ilgametis Klaipėdos dramos teatro aktorius. Beveik tris dešimtmečius džiuginęs publiką įsimintinais vaidmenimis jis kartu su žmona aktore Velta Žygure-Anužiene Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentams dėstė aktorinį meistriškumą, įkūrė teatrą „Dramos klasė“.

Gimtadienio šventėje mokiniai, tarp kurių buvo ir naujasis Klaipėdos dramos teatro direktorius Anupras Jucius, dėkodami pedagogų porai už įskiepytą meilę ir scenai, ir gyvenimiškosios būties apraiškoms, savo pagarbą išreiškė žaismingomis improvizacijomis, autorinėmis dainomis.

Charizmatiškasis sukaktuvininkas nušvito vėl išvydęs savo scenos partnerę, buvusią klaipėdietę Nelę Savičenko, pedagogėmis tapusias auklėtines Auksę Naujokienę, Viliją Šeputienę, jos vyrą Ramūną Šeputį, kitus aktorius, dabar kuriančius vaidmenis Klaipėdos Pilies teatre.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą V.Anužį dar pasveikino ir teatrui neabejingi uostamiesčio žurnalistai Žydrūnas Naujokas (radijo stotis „Laluna“), Aušra ir Gediminas Pilaičiai („Lietuvos rytas“).

„Klaipėdos žurnalistų“ info ir nuotr.

11/05/2026

Dar kartą apie mūsų jau 26 - ąją ŽENIA šventę- straipsnis profesiniam leidinyje. Nuoširdžiai dėkojame už paramą organizuojant renginį savo partneriams, bičiuliams, jų sąrašą rasite publikacijoje. Atskira padėka Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai, kurios veiklą finansuoja Kultūros taryba.

Organizatorių nuotrauka. ŽENIA nominantės (iš kairės) žurnalistės R. Bandzienė, J. Beniušytė, E. Gudavičė ir ŽENIA AČIŪ nominantė N. Puteikienė.