08/10/2026
👁️ Pasaulybinės regos dienos proga primename, kad sergant cukriniu diabetu, akių sveikatai būtina skirti ypatingą dėmesį. Žmogus gali jaustis gerai ir matyti puikiai, nors akių dugne jau vyksta pokyčiai. Todėl nereikėtų laukti, kol rega suprastės.
REGĄ GALIMA IŠSAUGOTI, BET BŪTINA VEIKTI DABAR!
👩⚕️Apie tai, kodėl ankstyva diagnostika tokia svarbi, su kokiais iššūkiais susiduria pacientai Lietuvoje ir ką reikėtų keisti, dalijasi prof. VILMA JŪRATĖ BALČIŪNIENĖ, Lietuvos akių lugų gydytojų draugijos prezidentė.
👀Gera rega yra esminis sveiko amžėjimo ir aktyvaus dalyvavimo socialiniame gyvenime veiksnys. Bent 2,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje turi regos sutrikimų arba yra akli, o daugiau nei 1,1 mlrd. kenčia nuo išvengiamų ar negydytų ligų. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir diabetinė retinopatija yra tarp pagrindinių išvengiamo regos praradimo priežasčių, tačiau joms būdinga tai, kad ankstyvose stadijose simptomai beveik nejuntami.
🤨Tai ypač ryšku sergant diabetine retinopatija – pacientas gali nieko nejausti, nors akių dugne jau vyksta reikšmingi pokyčiai.
Žmogus, reguliariai nesitikrinantis sveikatos, į medikus kreipiasi tik tada, kai rega pradeda blogėti. Tačiau tuomet jau ne visada pavyksta išsaugoti tiek funkcijos, kiek būtų buvę įmanoma ligą nustačius anksčiau. Todėl kiekvienam diabetu sergančiam žmogui rekomenduojama akis tikrintis bent kartą per metus. 📅
DĖL VĖLYVOS DIAGNOSTIKOS KENČIA NE TIK SVEIKATA
⏱️ Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnės galimybės išvengti rimtesnių pasekmių. Ankstyvosiose stadijose kartais pakanka stebėjimo ar ne tokių intensyvių priemonių, o pažengus ligai gydymas tampa ilgesnis, sudėtingesnis ir ne visuomet leidžia susigrąžinti prarastą regą.
Daugeliu tinklainės ligų atvejų tikslas nėra išgydyti ligą taip, kaip suprantame kalbėdami apie ūmius susirgimus. Dažniausiai siekiama stabilizuoti būklę, sulėtinti progresavimą ir išlaikyti paciento savarankiškumą kuo ilgesnį laiką. Todėl laikas tampa kritiniu veiksniu. ⏳
Regos susilpnėjimas stipriai veikia kasdienį gyvenimą: sunkiau dirbti, vairuoti, skaityti, apsipirkti, naudotis telefonu ar kompiuteriu. Kai kurie pacientai tampa priklausomi nuo artimųjų pagalbos. Tai paveikia visą šeimą – darbingo amžiaus žmonėms silpnesnė rega reiškia mažesnį darbingumą ar net pasitraukimą iš darbo rinkos, valstybei – prarastą ekonominį potencialą ir didesnes socialines išlaidas.
💭 Regos sutrikimai turi ir didelį emocinį poveikį: žmonės jaučia nesaugumą, izoliaciją, praranda pasitikėjimą savimi. Šie pacientai savo gyvenimo kokybę dažnai vertina netgi prasčiau nei sergantys kai kuriomis onkologinėmis ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors akių ligos tiesiogiai mirties paprastai nesukelia, jos smarkiai nuskurdina kasdienį žmogaus gyvenimą.
SISTEMOS SPRAGOS: TEORIJA SKIRIASI NUO PRAKTIKOS
📊 Tarptautinės sveikatos tyrimų bendrovės IQVIA duomenimis, Lietuvoje akių sveikatos sistema vertinama kaip vidutinė, nors turime modernią diagnostiką ir gerai parengtus specialistus. Vis dėlto daug žmonių apie rimtas akių ligas sužino per vėlai. Tyrimas atskleidžia, kad vis dar trūksta reguliarių patikros programų, o visuomenės informuotumas apie tinklainės ligas – mažas, todėl į specialistus kreipiamasi tik pajutus ryškius simptomus.
Nors diagnostikos galimybės modernios, realybėje pacientai susiduria su ilgomis konsultacijų laukimo eilėmis ir ne visada lengvai prieinamu gydymu. Dalis žmonių vizito pas specialistą laukia keletą mėnesių arba ieško mokamos pagalbos privačiose klinikose. ⏰
Lietuva turi beveik visas tas pačias medicinines technologijas kaip ir kitos Europos šalys, tačiau jų praktinis prieinamumas nėra vienodas. 🌍
Didžiausias atotrūkis nuo pažangiausių šalių slypi ne technologijose, o kompensavimo modeliuose ir organizaciniuose procesuose. Naujesni gydymo būdai Lietuvoje dažnai kompensuojami vėliau, ribotai ar ne visais atvejais, todėl ypač pažeidžiami tampa vyresni, mažesnių pajamų ar regionuose gyvenantys pacientai.
🏥 Didmiesčiuose diagnostikos ir gydymo galimybės platesnės, tačiau ten ir pacientų srautai didesni. Regionuose patekti pas specialistus ypač sunku – laukimo eilės ilgos, o galimybių mažiau. Paradoksalu, kad oftalmologų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, todėl problema yra ne specialistų stoka, o sistemos organizavimas ir pacientų srautų paskirstymas.
PROBLEMA AKTUALI NE TIK LIETUVOJE
🌍 Vidurio ir Rytų Europoje tinklainės priežiūros paslaugų prieinamumas nevienodas ir dažnai nepakankamas. Gyventojams senstant ir daugėjant lėtinių ligų, prognozuojamas ryškus amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ir diabetinės retinopatijos atvejų augimas. Pavėluota diagnostika lemia dideles sveikatos, socialinės priežiūros ir produktyvumo išlaidas.
📚 2022 m. žurnale „The Lancet“ publikuota sisteminė apžvalga parodė, kad regos sutrikimai lemia didelę finansinę naštą visoms pajamų grupėms. Jei tinklainės ligos diagnozuojamos per vėlai, pacientams prireikia intensyvesnės priežiūros, o regos praradimas tampa negrįžtamas. Kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse tūkstančiai žmonių kasmet apanka nuo ligų, kurių būtų galima išvengti.
Regos sutrikimai daro įtaką ne tik sveikatos sistemai, bet ir šeimoms – artimieji tampa pagrindiniais globėjais, turi keisti darbo sąlygas, o tai dažnai lemia sumažėjusias pajamas. Su regos sutrikimais susiję produktyvumo nuostoliai pasauliniu mastu siekia 361,4 mlrd. eurų per metus. 💶
🇪🇺 Nepaisant didėjančio amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ir diabetinės retinopatijos paplitimo bei augančios jų keliamos ekonominės naštos, ES dar nėra sukūrusi išsamios sistemos ar strategijos, skirtos gyventojų akių priežiūrai ir aklumo prevencijai. Nacionalinėse amžėjimo strategijose ir sveikatos darbotvarkėse regos sveikata dažnai nesureikšminama ir priskiriama žemesniam prioritetui.
Sveika ir produktyvi visuomenė yra būtina ekonomikos augimui ir būsimų sveikatos priežiūros sistemų finansavimui. Vidurio ir Rytų Europos regione, kur amžėjimas spartėja, o darbo jėgos kaita mažėja, regos išsaugojimas yra ne tik klinikinis, bet ir makroekonominis tikslas. Ankstyva intervencija ir gydymas leidžia pacientams ilgiau išlikti darbingiems ir savarankiškiems, sumažinant ilgalaikę priklausomybę ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. 📈
KAIP KEISTI SITUACIJĄ?
💡 Siekiant pagerinti situaciją Lietuvoje, išskirčiau kelias sprendimų kryptis, pradedant ankstyvos diagnostikos gerinimu ir pereinant prie inovacijų prieinamumo užtikrinimo pacientams.
Pirmiausia būtina stiprinti ankstyvą diagnostiką. Tai reiškia ne tik kalbėti apie jos svarbą, bet ir realiai sudaryti sąlygas žmonėms pasitikrinti laiku. Rizikos grupėms turi būti aiškūs, lengvai prieinami ir reguliariai primenami profilaktiniai akių tyrimai. 🔎
Kitas svarbus momentas – būtina gerinti pacientų patekimą pas specialistus. Tai reiškia trumpesnes eiles, aiškesnį siuntimų kelią, geresnę pirminę atranką ir efektyvesnį telemedicinos naudojimą. Pacientas turi patekti pas reikiamą specialistą tinkamu laiku.
📢 Taip pat labai svarbus pacientų ir visuomenės švietimas. Žmonės turi žinoti, kad regos pablogėjimas nėra savaime suprantama senėjimo dalis. Jie turi suprasti, kad daugelio ligų galima išvengti arba jų progresavimą bent jau pristabdyti, jei kreipiamasi laiku.
Reikia išmintingai naudoti ir turimus žmogiškuosius išteklius. Gydytojas neturėtų būti apkrautas darbais, kuriuos gali atlikti parengtas vidurinis personalas, slaugytojas, administratorius ar technologiniai sprendimai. Jeigu norime, kad specialisto laikas būtų skiriamas diagnostikai, gydymui ir sudėtingų atvejų sprendimui, turime pertvarkyti visą pagalbinę struktūrą. 👩⚕️
Esu įsitikinusi, kad reikia spartinti inovacijų diegimą ir užtikrinti, kad medikai realiai galėtų pacientams taikyti efektyvius, naujoviškus gydymo būdus. Tam būtina reguliariai apsvarstyti teikiamų paslaugų ir priemonių kompensavimo tvarkas ir vertinti gydymo naštą plačiau, neapsiribojant vien tiesiogine vaisto kaina.
🔬 Šiandien turime visas svarbiausias diagnostines priemones – akių dugno fotografavimą, optinę koherentinę tomografiją. Pagal technologijas esame greta Skandinavijos ir kitų Europos šalių, tačiau vis dar trūksta efektyvesnio organizavimo.
👁️ Labai svarbu, kad patys pacientai, pajutę regos pokyčius, jų neignoruotų, nenurašytų vyresniam amžiui ar šiuolaikiniam gyvenimo būdui. Rekomenduojama ieškoti galimybių pasikonsultuoti su specialistu, kuris geriausiai galėtų nustatyti regos sutrikimo priežastį ir paskirti reikalingą gydymą ar pagalbos priemones.
