29/08/2026
Kai svarbi kiekviena minutė, pasirengimas krizei negali prasidėti tik jai ištikus. Būtent ši mintis tapo viena pagrindinių Klaipėdos universitete rugpjūčio 28 d. vykusios apskritojo stalo diskusijos „Kai svarbi kiekviena minutė: NVO ir institucijų pasirengimas ateities krizėms“ ašių.
Renginys prie bendro stalo subūrė valstybės ir savivaldos institucijų, akademinės bendruomenės, civilinės saugos specialistus bei nevyriausybinių organizacijų atstovus. Diskusijos centre – ne teoriniai scenarijai, o praktinis klausimas: kaip užtikrinti, kad krizės akivaizdoje institucijos, tarnybos ir nevyriausybinės organizacijos veiktų kaip viena sistema?
Tai ypač aktualu todėl, kad nevyriausybinis sektorius civilinės saugos sistemoje nėra tik pagalbinis partneris. Krizių valdymo ir civilinės saugos teisinis reguliavimas į civilinės saugos veiklą tiesiogiai įtraukia nevyriausybines organizacijas, o civilinės saugos pajėgų paskirtis – atlikti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduoti ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius.
Nuo formalaus pasirengimo – prie realaus bendradarbiavimo
Diskusijoje daug dėmesio skirta institucijų ir nevyriausybinių organizacijų komunikacijos tobulinimo būtinybei, aiškiam atsakomybių pasiskirstymui ir veiksmų koordinavimo trūkumams.
Krizės metu nepakanka žinoti, kas už ką atsakingas dokumentuose. Reikia iš anksto žinoti, kas ir kokiu būdu perduoda informaciją, kas priima sprendimus, kaip į bendrus veiksmus įtraukiamos NVO ir vietos bendruomenės, kokiais ištekliais jos gali prisidėti ir kaip užtikrinama, kad pagalba gyventojus pasiektų laiku.
Klaipėdai tai ypač svarbu dėl miesto geografinės padėties, uosto, strateginės infrastruktūros ir čia susitelkusių valstybei svarbių objektų. Todėl pasirengimas galimoms krizėms negali būti formalus – jis turi būti realus, aiškus, praktiškai išbandytas ir nuolat stiprinamas.
Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.
Svarbia renginio dalimi tapo Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininko Vytauto Grubliausko pasidalijimas praktine patirtimi. V. Grubliauskas, šiuo metu vadovaujantis Seimo Ateities komitetui, kalbėjo apie patirtį, sukauptą jam einant Klaipėdos miesto mero pareigas ir miestui kartu su visa šalimi susidūrus su COVID-19 pandemijos iššūkiais bei valstybės lygio ekstremaliąja situacija. Ši patirtis leido į krizės valdymą pažvelgti ne tik per teisės aktų ar procedūrų, bet ir per realių sprendimų, atsakomybės, komunikacijos bei skirtingų institucijų veiksmų koordinavimo prizmę.
Pranešimus renginyje skaitė ir apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo greitosios medicinos pagalbos, Klaipėdos universiteto civilinės saugos specialistai, nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai. Skirtingos dalyvių patirtys leido į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms pažvelgti iš kelių perspektyvų – nuo pirmojo reagavimo ir gyventojų informavimo iki evakavimo, pagalbos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams bei savanorių įtraukimo.
NVO potencialas turi būti žinomas dar iki krizės
Diskusijoje akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos turi tai, kas krizės metu gali tapti itin svarbiu ištekliumi: savanorių tinklus, ryšį su vietos bendruomenėmis, gebėjimą greitai pasiekti pažeidžiamus gyventojus, specifines kompetencijas ir praktinę pagalbos teikimo patirtį. Tačiau šis potencialas gali būti veiksmingai panaudotas tik tuomet, kai bendradarbiavimo mechanizmai su institucijomis kuriami iki ekstremaliosios situacijos, o ne tada, kai ji jau įvyko. Todėl vienas svarbiausių renginio siekių – stiprinti nuolatinį dialogą ir formuoti praktinį institucijų bei NVO bendradarbiavimo modelį Klaipėdoje: aiškiau apibrėžti komunikacijos kanalus, atsakomybes, turimus pajėgumus ir galimus bendrus veiksmus.
Diskusijos pabaigoje dalyviai formulavo pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip stiprinti civilinį atsparumą bei užtikrinti efektyvesnį valstybės, savivaldos, specialiųjų tarnybų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.
Krizė nėra tinkamas metas pradėti keistis kontaktais ir aiškintis, kas ką gali padaryti. Tam turime pasirengti iš anksto. Nes kai svarbi kiekviena minutė, svarbiausia tampa ne tai, kas parašyta plane, o tai, ar esame pasirengę veikti kartu.
Renginio organizatorius – Lietuvos asociacija už saugumą ir bendradarbiavimą Europoje - Lithuanian Association for Security and Co-operation in Europe (LASCE).
