06/10/2026
Kaskart, kai pagalvoju apie mūsų kelią, galvoje iškyla klausimas su kuriuo turėjome diskusiją…
Mes turėjome 6 nuostabius, nerūpestingus metus. Bėgiojome, juokėmės, kūrėme planus ir gyvenome visiškai įprastą gyvenimą. O tada viskas pasikeitė. Dabar atrodo, kad iš tų 6 metų mums liko tik trupiniai ir gražūs prisiminimai…🥹
Tada pagalvoju apie mamas, kurių vaikeliai gimsta su negalia nuo pačios pirmos dienos. Jos neturi tų 6 metų prisiminimų. Jos nuo pirmo klykimo šoka į kovą, ligonines ir diagnozes. Be jokios atokvėpio minutės…❤️🩹
Aš savęs, būna, paklausiu – kas emociškai sunkiau? 🙄
Ar geriau turėti tuos kelerius laimingus metus, o vėliau žiūrėti, kaip viskas subyra? Ar iškart startuoti nuo sunkiausio taško ir kitokio gyvenimo net nežinoti?
Kaip manote, kas skaudžiau?
Ar įmanoma apskritai tai palyginti….? 😏