Lietuvos psichologų sąjunga

11/05/2026

06/05/2026

Nuo 2016 metų pirmąjį gegužės trečiadienį visame pasaulyje minima Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į motinų emocinę ir psichologinę sveikatą, ypač nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu.
✓ Kodėl tai svarbu?
Moterys neretai susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais nėštumo metu arba po gimdymo. Dažniausi iš jų – pogimdyminė depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas, o retesniais atvejais – pogimdyminė psichozė. Nepastebėtos ar negydomos šios būklės gali paveikti ne tik motinos, bet ir kūdikio sveikatą bei visos šeimos gerovę.
✓ Ką galime padaryti?
Klausyti ir palaikyti mamas. Kartais nuoširdus pokalbis gali būti pirmas žingsnis link pagalbos.
Skatinti atvirumą. Kalbėjimas apie sunkumus padeda mažinti gėdos jausmą.
Rinktis žinojimą vietoj mitų. Ne kiekviena mama iškart pajunta „mamos instinktą“ ar džiaugsmą – ir tai yra normalu.
Esant poreikiui skatinti ir padėti gauti psichologo ar gydytojo psichiatro konsultaciją.
LPS prezidentė Aina Adomaitytė

30/04/2026

Psichologų įžvalgos apie viešai įvykusį vaikų susišaudymą

Pastaruoju metu vis išgirstame apie įvykius, kuriuose nukentėjo vaikai ir paaugliai, sukrečia visą visuomenę. Tokios situacijos gali kelti stiprias emocijas – baimę, pyktį, liūdesį, bejėgiškumą ir nerimą dėl vaikų saugumo bei emocinės būklės. Svarbu prisiminti, kad tokie įvykiai retai atsiranda „iš niekur“. Smurtinis elgesys dažnai formuojasi ilgą laiką ir gali būti susijęs su emociniais sunkumais, patirtu smurtu, socialine atskirtimi, pagalbos stoka, psichologiniu skausmu ar ilgalaikiu nesaugumu. Tai nėra bandymas pateisinti smurtą – tačiau siekiant prevencijos svarbu suprasti, kad vaikų ir paauglių emocinė savijauta negali būti ignoruojama iki krizės momento.
Po panašių įvykių ypač svarbu:
• vengti viešo kaltinimo ir stigmatizavimo;
• atsakingai komunikuoti informaciją vaikams ir paaugliams;
• stebėti vaikų emocinę reakciją ir suteikti erdvės kalbėtis;
• laiku kreiptis profesionalios pagalbos pastebėjus stiprų emocinį distresą, izoliaciją, agresiją ar savižalos riziką.
Taip pat svarbu prisiminti, kad po tokių įvykių vaikai ir paaugliai gali jausti padidėjusį nerimą, nesaugumą ar baimę eiti į mokyklą. Suaugusiųjų reakcija šiuo metu turi ypatingą reikšmę – vaikams reikalingas ramus, aiškus ir emociškai stabilus suaugęs žmogus.
Kviečiame visuomenę šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio skirti ne tik saugumo priemonėms, bet ir vaikų emocinei sveikatai, psichologinio atsparumo stiprinimui bei ankstyvai pagalbai.
Vaikų emociniai sunkumai neturi būti matomi tik tada, kai jie tampa krize.
Nemokamos emocinės pagalbos kontaktai:
• Vaikų linija – 116 111
• Jaunimo linija – 8 800 28888
• Vilties linija – 116 123
• Pagalbos moterims linija – 8 800 66366
• Tėvų linija – 8 800 90012
• Skubios pagalbos atveju – 112

28/04/2026

Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto komentaras apie 2026 04 28 įvykius Marijampolės gimnazijoje

2026 balandžio 28 d. rytą spaudą pasiekė informacija apie įvykį Marijampolės gimnazijoje, kai trys moksleiviai buvo sužaloti kito tos pačios gimnazijos moksleivio. Pirminiais duomenimis, sužeistiems mokiniams gyvybei grėsmė negresia. Spaudoje taip pat minima, kad kitus moksleivius sužalojęs mokinys galimai turėjo psichikos sveikatos sutikimų (gydėsi depresiją, vartojo antidepresantus).

Įvykis palietė ne tik sužalotus mokinius, jų šeimas, bet ir visą mokyklos bendruomenę. Reaguojant į kritines situacijas, LPS Vaiko psichologinės gerovės komitetas primena, kad itin svarbu suteikti pirmąją psichologinę pagalbą po kritinių įvykių mokyklos bendruomenėje: pirmiausia,- labiausiai įvykio paveiktiems vaikams, šeimoms, bet ir kitiems bendruomenės atstovams, kurie jaučiasi sukrėsti. Tokią pagalbą (pagal susitarimą, paveiktumą bei galimybes) gali suteikti mokyklos psichologas, Pedagoginė psichologinė tarnyba arba Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda. Itin svarbu, kad Marijampolės savivaldybė šiuo atveju užtikrintų tokių paslaugų teikimą bei gavimą labiausiai situacijos paveiktiems asmenims.

Kritiniai įvykiai yra tie įvykiai, kurie itin skaldo visuomenę. Pirminė natūrali reakcija yra ginti nukentėjusius ir kaltinti agresorius. Išties, jokios priežastys nesumažina atsakomybės prisiėmimo svarbos už atliktus veiksmus. Tačiau šalia to svarbu suprasti, kad už agresyvaus vaiko, paauglio elgesio slypi ir pagalbos prašymas. Tad tokiose situacijose itin svarbu įvertinti, kaip galime tobulinti sistemą – teikiamas psichikos sveikatos, socialines paslaugas – kad galėtume greičiau ir efektyviau suteikti pagalbą sunkumus išgyvenantiems vaikams ir paaugliams. Greičiau pamatydami vaikų ir paauglių pagalbos ženklus, atliepdami į juos, galime įgyvendinti veiksmingesnę tiek į kitus nukreiptų agresijos protrūkių, tiek ir į save nukreiptų destruktyvių veiksmų (savižalos, savižudybių, rizikingo elgesio) prevenciją.

LPS Vaiko psichologinės gerovės komitetas taip primena, jog tyrimais nėra įrodyta, jog psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys elgiasi agresyviau (ar įgyvendina daugiau nusikaltimų) nei įprasta populiacijos imtis. Taigi svarbu pamatyti, suprasti, padėti, o dar svarbiau – išlikti konstrutyviems, susitelkusiems bei vengti apibendrinančių teiginių.

28/04/2026

DĖMESIO: nepamirškite kalendoriuose pasižymėti gegužės 21 d., kuomet Kaune vyks LPA konferencija „Psichiatrijos aktualijos – 2026“. Daugiau informacijos – jau netrukus!

27/04/2026

Visus Medicinos darbuotojus sveikiname su profesine švente! Linkime įkvėpimo, drąsos ir savirealizacijos profesinėje veikloje. Medicinos darbuotojų diena Lietuvoje oficialiai pradėta minėti 2004 metais.

26/04/2026

Ir jau antrosios Kongreso dienos akimirkos

25/04/2026

Džiaugiamės ir sveikiname doc. dr. Dalią Bagdžiūnienę, kuriai Lietuvos psichologų kongreso 2026 metu skirtas prof. A. Gučo vardo apdovanojimas už organizacinės psichologijos kūrimą ir plėtrą Lietuvoje.

Sveikiname Dalią ir linkime sėkmės tolimesniuose projektuose ir darbuose!