05/04/2026
Velykos - virsmo šventė 🌿
Švenčiame prisikėlimą, atsinaujinimą. Velykos primena, kad turime priimti pasaulį ir susitaikyti, jog jis keičiasi - kažkas turi pasibaigti, kad prasidėtų dar nepažįstama, nauja.
AI įrankis leidžia įsivaizduoti, kaip šia proga sveikintų skirtingų psichoanalizės mokyklų atstovai – nors naudojami skirtingi terminai, tačiau esmė išlieka ta pati. Tad linkiu, kad VISI galėtume susėsti prie bendro stalo ir ne SUSIMUŠTI, o SUSIDAUŽTI kiaušiniais!😉
Štai taip jaukinantis ir tyrinėjant naujosios informacinės (virtualios) realybės tyrus ir galimybes radosi sveikinimai ir palinkėjimai iš klasikinės, objektinių ryšių ir santykių psichoanalizės pozicijų, kuriais norėčiau pasidalinti.
„Su Šventomis Velykomis!
Tegul šis pavasaris atneša palaimingą katarsį – išsivalymą nuo žiemos sąstingio ir pasąmonės šešėlių. Linkiu, kad kiaušinių dažymas taptų kūrybišku sublimacijos aktu, kurio metu visi archaiški impulsai virsta spalvingais, estetiškais raštais. Tegul Velykų rytą atrastas margutis simbolizuoja sėkmingą ego stiprinimą, o „Aš“ struktūra sutvirtėja, atlaikydama visus išstūmimo bandymus. Linkiu harmonijos tarp Id troškimų ir Superego lūkesčių, o kiaušinių daužymas tebūnie tik žaismingas malonumo principo patikrinimas. Džiugių, gilių ir prasmingų Velykų!“
„Sveikinu su Šv.Velykomis!
Šiame šventiniame procese linkiu patirti tikrąjį objekto pastovumą. Tegul kiaušinių dažymas šiemet tampa ne tik tradicija, bet ir simboliniu veiksmu, kuriančiu tiltą tarp vidinių reprezentacijų ir išorinio pasaulio. Kai merkiate kiaušinį į dažus, stebėkite, kaip Jūsų „vidinis vaikas“ projektuoja lūkesčius į šį trapų objektą. Linkiu, kad pavyktų integruoti visas spalvas – tiek šviesias, tiek tamsias – priimant margutį kaip „visuminį objektą“, turintį ir netobulumų, ir unikalaus grožio. Tegul lukštas būna pakankamai tvirtas, kad atlaikytų projekcijas, bet pakankamai pralaidus, kad viduje glūdintis potencialas galėtų susisiekti su aplinka. Linkiu, kad Jūsų santykiai būtų laisvi nuo skėlimo, kad juose būtų vietos autentiškam buvimui kartu, kur kito priėmimas yra svarbesnis už idealizaciją. Saugios, integruotos ir prasmingos atgimimo šventės!“
“Su Šv. Velykomis – atradimų ir ryšio švente!
Šį pavasarį dažydami margučius pažvelkime ne tik į spalvas, bet ir į tai, kas vyksta tarp mūsų. Kiaušinio lukštas – tai mūsų trapus „aš“, saugantis vidinį pasaulį, o dažymas – tai procesas, kuriame mes susitinkame. Tegul margučių marginimas tampa metafora mūsų santykiui:
• Neišvengiamam susidūrimui: Kai mūsų spalvos liejasi, kartais viena kitą užgožia, o kartais – sukuria netikėtą, gražų raštą.
• Dalinimuisi patyrimu: marginimo idėjos – tai emocijos, kuriomis dalinamės, kuriant bendrą „margučių padėklo“ erdvę.
• Priėmimui: Net jei spalvos ne tokios, kokių tikėjomės, ar dužo būtent mano margutis – tai autentiškas mūsų bendros būties sukurtas momentas.
Linkiu, kad Velykų rytą susidaužę margučiais, mes iš tikrųjų „susidaužtume“ – priimtume vienas kito skirtingumą, ištirpdytume vienišumo lukštą ir patirtume gyvą, atvirą ryšį. Tegul šis atgimimas būna gilus, o santykis – spalvingas! Tegul šie margučiai simbolizuoja mūsų gebėjimą talpinti ir atlaikyti vienas kito pažeidžiamumą. Juk po tvirtu lukštu slepiasi gyvybė, kuriai reikia saugaus ryšio, kad ji galėtų išsiskleisti. Linkiu, kad mūsų bendrystė būtų tas „pakankamai geras“ indas, kuriame galime autentiškai būti savimi – su visais savo atspalviais, įtrūkimais ir unikaliais raštais. Gražių, sąmoningų ir gilaus ryšio kupinų Velykų!“
Kauno psichoanalizės ir psichoterapijos studijų draugijos pirmininkė
Živilė Paulauskienė
