Lietuvos žuvys

05/08/2026

🟢 MŪSŲ VANDENŲ MAŽOSIOS IV 🐟 🟢

Paprastasis šližys (Barbatula barbatula).

Viena iš dažniausių smulkių dugninių žuvų Lietuvos upeliuose ir upėse. Nors ši žuvelė mūsų vandenyse nėra reta, daugelis meškeriotojų ją pastebi retai, nes šližys didžiąją laiko dalį praleidžia pasislėpęs prie dugno – tarp akmenų, žvyro ar smėlio.

Paprastasis šližys turi pailgą, cilindrišką kūną, rusvai pilką, dėmėtą spalvą, padedančią puikiai maskuotis dugno aplinkoje. Aplink burną turi 6 ūselius (tris poras), kuriais aptinka maistą. Žvynai labai smulkūs, beveik nepastebimi, o kūną dengia gleivės, padedančios lengviau judėti tarp dugno akmenų.

Dažniausiai šližiai užauga iki 8–12 cm, tačiau pavieniai individai gali pasiekti net 20 cm ilgį. Dažniausiai gyvena apie 3–5 metus, nors kai kurie individai gali sulaukti ir maždaug 7 metų.

Tai daugiausia naktį aktyvi žuvis – sutemus išlenda maitintis, o dieną dažniausiai slepiasi po akmenimis, ar kitose dugno slėptuvėse. Minta įvairiais dugno bestuburiais: vabzdžių lervomis, kirmėlėmis ir kitu dugne randamu gyvūniniu maistu.

Šližys yra svarbi ir vertinga upių ekosistemos dalis – tai maistas daugeliui plėšriųjų žuvų, tokių kaip upėtakiai, ešeriai ar lydekos.

Meškeriotojai paprastąjį šližį dažniausiai painioja su vijūnu (Misgurnus fossilis) arba kirtikliu (Cobitis taenia), o rečiau – su gružliu (Gobio gobio) ar smulkiais invaziniais grundalais. Nuo panašių žuvų šližį lengviausia atskirti pagal 6 ūselius aplink burną, pailgą cilindrišką kūną ir būdingą margą spalvą.

Šios žuvys dažniausiai aptinkamos švariuose, deguonies turtinguose upeliuose ir upėse, ypač ten, kur yra akmenuotas, žvirgždėtas ar smėlėtas dugnas. Dėl jautrumo aplinkos pokyčiams (ypač jautrūs taršai sunkiaisiais metalais) šližiai gali būti laikomi geros vandens būklės požymiu.

P.S. Ar esate kada nors sugavę šližį? O gal teko laikyti akvariume? Pasidalinkite savo nuotraukomis komentaruose! 🤩

26/06/2026

⚠️ Juodoji katžuvė jau Lietuvoje – invazinė rūšis, kurios plitimą turime stabdyti dabar.

Kas tai per žuvis?

Juodoji katžuvė (Ameiurus melas) – iš Šiaurės Amerikos kilusi gėlavandenė žuvis, dažniausiai gyvenanti šiltuose, lėtai tekančiuose ar stovinčiuose vandens telkiniuose.
Ji gali užaugti iki maždaug 30-50 cm ilgio ir sverti apie 1-2 kg, yra itin atspari deguonies trūkumui bei nepalankioms sąlygoms.

Deja, ši rūšis jau veisiasi Lietuvos gamtiniuose vandens telkiniuose. Šiuo metu yra mažiausiai du patvirtinti telkiniai, kuriuose juodosios katžuvės sudaro gausias, savaime besidauginančias populiacijas.

Didžiausia problema – šias žuvis į mūsų vandenis dažniausiai įleidžia patys žmonės, neretai žuvindami privačius tvenkinius, o vėliau jos patenka į natūralius vandens telkinius.
Prie situacijos prisideda ir nepakankama prekybos bei platinimo kontrolė, nes ir šiuo metu skelbimuose viešai siūloma įsigyti šių žuvų įžuvinimui visoje Lietuvoje.

Kur didžiausia problema?

Juodoji katžuvė yra visaėdė ir labai konkurencinga – ji minta bestuburiais, žuvų ikrais, mailiumi, varliagyviais ir gali neigiamai paveikti vietinių žuvų bei kitų vandens organizmų populiacijas.

Dar viena rizika – ši rūšis gali platinti parazitus. Europoje nustatyta, kad juodoji katžuvė yra iš Šiaurės Amerikos kilusios parazitinės kirmėlės šeimininkė, todėl gali prisidėti prie šių parazitų plitimo tarp kitų žuvų rūšių.

Primename, kad nuo 2022 m. juodoji katžuvė yra įtraukta į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Tai reiškia, kad ją draudžiama:

❌ laikyti;

❌ veisti;

❌ parduoti ar kitaip platinti;

❌ gabenti;

❌ paleisti į gamtą.

Už invazinių rūšių naudojimo reikalavimų pažeidimus gali būti skiriamos baudos iki 3500 eurų, o gyvūnai bei pažeidimui naudotos priemonės gali būti konfiskuojami.

📞 Jei žinote apie prekybą juodosiomis katžuvėmis, jų veisimą ar laikymą pažeidžiant teisės aktus arba apie tyčinį jų paleidimą į aplinką, apie tai praneškite Aplinkos apsaugos departamentas.

🌊 Kiekviena į Lietuvos vandenis paleista invazinė rūšis kelia grėsmę mūsų vietinėms žuvims ir vandens ekosistemoms.

Nepaverskime trumpalaikio eksperimento ilgalaike ekologine problema.

Ar jums jau teko sugauti juodąją katžuvę Lietuvos vandenyse? Pasidalinkite, kur ją pastebėjote.

14/06/2026

Visai neseniai viešoje erdvėje tiesiog virė diskusijos ir liejosi emocijos dėl didelių lydekų, starkių ir margųjų upėtakių apsaugos.

Tiesa, kelios tarpusavyje susijusios rudimentinės organizacijos labai aktyviai siūlė nebesaugoti šių žuvų, priešingai - stūmė ūkinį požiūrį kalbant apie natūralius gamtinius vandenis ir jų vertingas ekosistemas.

Ir štai dabar išeina žurnalistinis tyrimas apie cinišką Ukmergės Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo Vaido Bakanausko sistemingą lašisinių žuvų brakonieriavimą.

Maža to, kad 2 kartus pagautas veikėjas (o kiek dar nepagautas?) gali vadovauti MŽD skyriui, pasirašinėti oficialius dokumentus, vadovauti medžiotojų būreliui, laikyti ir naudoti ginklus.

Kas guodžia, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą jam,tikėtina, tektų atsisveikinti su brangiu visureigiu. Tai palauksime, gal trečias kartas nemeluos! Linas Jonauskas✌🏻

Kreipiamės į LMŽD ir visus regioninius skyrius ragindami pirma išsikuopti savo vidinę NETVARKĄ ir tik po to užsiimti meškeriojimo teisėkūra.
Medžioklė jūsų sritis, ten ir likite 😉

22/05/2026

Istorija kaip mažas žingsnelis padeda spręsti įsisenėjusias problemas!

Balandžio viduryje vienas iš mūsų sekėjų atsiuntė žinutę apie pastovią taršą Nevėžio upėje, daugeliui gerai žinomoje vietoje - Nevėžio duobėje.

Nors patys ten nesilankome, bet greitai susirinkome daugiau informacijos iš nuolatinių “duobės” žvejų apie ten (jau seniai) išleidžiamas nevalytas nuotekas ir viską surašę, perdavėme apsaugos departamentas

Jau po mėnesio sulaukėme atsakymo, jog šio pranešimo pagrindu atlikti tyrimai, patvirtino neleistiną taršą, o kaltininkas "Giraitės vandenys" turės už tai atsakyti, bei išspręsti šią įsisenėjusią problemą (numatyta ir vandens valyklos rekonstrukcija).

Šios istorijos moralas labai paprastas - kartais elementarus pranešimas ar problemos priminimas atsakingoms institucijoms išjudina senus skaudulius ir atneša teigiamą pokytį.

Nelikite abejingi matydami problemas mūsų vandenyse!

16/05/2026

Mūsų rengto meškeriotojo protmūšio nugalėtojai išnaudojo savo prizą!🤩

Vyrai Baltijos jūroje išplaukė pagainioti lašišų su Jurai.LT!👏🏻

14/05/2026

✅ Oficialu - Aplinkos ministras pasirašė atnaujintas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles!

Jūsų palaikymas bei aktyvumas nenuėjo veltui ir taisyklėmis toliau lieka saugomos didžiosios lydekos ir starkiai, o margieji upėtakiai gaudomi principu!

Ačiū ministrui už ištesėtą žodį ir vertingiausių mūsų vandenų reproduktorių ir trofėjų saugojimą 🤩

Išsamūs taisyklių pakeitimai nuorodoje komentare ⤵️

28/04/2026

Žinodami, kad šiandien vyks kapsulės įkasimas prie Kauno pėsčiųjų tilto statybvietės, užsukome pasiklausyti viešų kalbų.

Buvo įdomu pajausti, kokios nuotaikos tvyro juolab kad Kauno meras nedažnai rodosi viešumoje.

Visvaldas Matijošaitis tardamas sveikinimo kalbą pasidžiaugė, kad Kaunas gražėja, o tiltų bus dar daugiau. O dėl pastarojo pėsčiųjų tilto statybos jau ir spėjo baudų užsidirbti.

Merui juokinga pasirodė, kad dėl Neries kasimo žala gamtai – beveik 43 tūkst. Eur.

Čia, suprask, toks humoras.

Susirinkusiems mero sąmojis patiko – nuaidėjo skambus juokas.

Šalia manęs stovėjo vyrukas, kuris irgi skaniai nusikvatojo. Atsisuku ir klausiu: „Kas taip juokinga? Žala upei?“

Atsako: „Ne, nieko, viskas gerai.“

Perklausiu: „Na juokiatės, tai kažkas linksmina. Įdomu, kas?“

Jau demonstruoja nepasitenkinimą ir kažką pro dantis sugriežia.

„Gal iš „Autokaustos“ ar Kauno savivaldybės esate?“, – neatstoju.

„Nesvarbu iš kur esu, tai nesvarbu“, – tapatybės nepanoro atskleisti vyrukas.

Paskui jis nuėjo įkasti kapsulės. Pasirodo jis yra Tadas Metelionis, Kauno administracijos direktorius. 😊

Tada atėjo pakalbėti „313 architects“ vadovas Justinas Žalys. Jis sakė: „Didžiausias iššūkis buvo pati teritorija – „Natura 2000“ zona.“

Tikrai nemenkas egzaminas. Bet neišlaikytas – suskaičiuota žala gamtai – 42 452,28 Eur.

Tiksliau, statytojai gilino upės vagą ir išlipo iš projekte numatytų veiklų apimties.

Aplinkos apsaugos departamentas vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Aišku, miesto „caras“ įjungęs ketvirtą marozo pavarą pasakė, kad tai, ką sako aplinkosaugininkai yra „purptelėjimas audringoje jūroje“.

„Autokausta“ vadovas pridėjo, kad jie labai saugo gamtą, nes ta technika, kuria jie kasė Nerį, yra nauja.

Jis taip pat sakė manantis, kad galiausiai jokios žalos atlyginti nereikės, o “bus rastas bendras sutarimas”.😊 😊😊

Koks nedidelis renginys, o kiek daug pasakė.

Nuotraukoje – saugoma Neris pagal Kauno valdžios supratimą.

26/04/2026

Lietuvos žuvys kalba - antroji mūsų tinklalaidė youtube!
Trumpai apžvelgiame kas naujo per mėnesį įvyko meškeriotojų pasaulyje, taip pat aktualia tema kalbinome žinomą ichtiologą dr. Justas Dainys.

Tinklalaidėje išgirsite:

🐟 Antras ikiteisminis tyrimas upių gilinimo temoje!

🐟 Kaip keičiasi žvejybos taisyklės?

🐟 Kaip ir kodėl šiais laikais galima legaliai sunaikinti jau atsikūrusį upelį?

🐟 Žuvitakis ant Kauno HE

🐟 Ir dar daugiau ⬇️⬇️⬇️

Lietuvos žuvys kalba | Naikinami upeliai | Kauno HE žuvitakis | Taisyklių pakeitimai | Žala Neriai

Trumpi video su naudinga informacija apie žuvis!

09/04/2026

Štai kaip dabar atrodo Nemunas, netoli Alytaus, kur buvo įvykdyti nelegalūs upės gilinimo darbai ☠️.

Nemune supilti 220 ir 330 metrų ilgio žvyro kalnagūbriai. Natūraliai upei padaryto vandalizmo nepakoregavo net praėjęs ledonešis.

Primename, kad darbų metu, grubiai pažeidžiant galiojančius teisės aktus, iš upės dugno buvo „išlupti“ ledyno palikimo akmenys, kuriuos pats Nemunas būtų pajudinęs tik jei tekėtų bent 150 km/val. greičiu.

Naujai atlikti tyrimai parodė:

❌ išgilintose atkarpose bendras žuvų tankis 87 proc. mažesnis.

❌ išgilintuose ruožuose 50 proc. mažesnis tankis dvigeldžių ir pilvakojų moliuskų.

Ir tai ne pabaiga.

Toliau aktyviai siekiama „valyti“ Nemuną, jungti laivakeliu su Baltarusija, o panašūs darbai planuojami ir Vilniuje, Neryje.

Tik sostinė jau pabijojo sekti nusikalstamu Alytaus miesto ir Alytaus rajono pavyzdžiu ir užsakė poveikio aplinkai vertinimą, kuris buvo ir yra privaloma procedūra.

Komentaruose rasite ir daugiau vaizdų.
Dėkojame L. Juknai už vaizdo medžiagą.

Ir kartu bei tai kas dar liko iš Nemuno 💙